Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Coat of arms of Lithuania.svg
Lietuvos Respublikos
įstaiga ar institucija
SM Vilniuje.JPG
Pavadinimas Susisiekimo ministerija
Įkurta 1990
Vadovas Rimantas Sinkevičius
Adresas Gedimino pr. 17, Vilnius

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija – svarbiausia Lietuvos kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto, pašto ir elektroninių ryšių sektoriaus veiklą koordinuojanti institucija, įgyvendinanti šio sektoriaus valstybės strategiją ir politiką, nustatanti pagrindines plėtros kryptis. Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestose valdymo srityse.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos tarybai paskelbus apie nepriklausomos valstybės atkūrimą, jau nuo pat pirmųjų dienų imta galvoti apie transporto ir ryšių sistemų, kaip vienų iš svarbiausių savarankiškos šalies ūkio šakų, funkcionavimą. 1918 m. lapkričio 4 d. Valstybės Tarybos prezidiumas įpareigojo prof. A. Voldemarą suformuoti Ministrų kabinetą, kurio sudėtis patvirtinta lapkričio 11 d. Susisiekimo ministro pareigas apsiėmė vykdyti Finansų ministras Martynas Yčas, tuo pačiu įkurdamas ir Susisiekimo ministeriją. Iš buvusios carinės imperijos ir okupacinės kaizerininkų valdžios ministerijai atiteko gerokai suardyti keliai ir geležinkelio linijos bei negausios susisiekimo priemonės. Vos pradėjus darbą, jau 1919 m. sausio 2 d., bolševikams užėmus Vilnių, teko persikelti į Kauną.

Susisiekimo ministerijos pastatas Kaune, XX a. ketvirtasis dešimtmetis

Po keleto ministro V. Čarneckio prašymų 1919 m. spalio 21 d. ministerijai paskirtas pastatas D. Totorių gatvėje Nr. 17 (vėliau Kranto g.), kuriame ji veikė iki pat 1940 m. sovietų okupacijos. 1940 m. birželio 15 d. SSRS kariuomenei okupavus Lietuvą, sovietai netrukus ėmė galvoti apie Susisiekimo ministerijos likvidavimą. 1940 m. rugpjūčio 25 d. „Liaudies Seimo“ sudarytoje Liaudies komisarų taryboje (vyriausybėje) nebeliko Susisiekimo ministro posto. Netrukus dienraštis „Rytinė darbo Lietuva“ pranešė, jog nuo 1940 m. rugsėjo 16 d. ministerija likviduojama.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva liko inkorporuota į SSRS sudėtį, o jos transportas tapo didžiulės SSRS transporto sistemos sudėtine dalimi. Padėtis ėmė gerėti 1956 m. Prijungus LSSR VRM plentų valdybą, Automobilių transporto ir plentų ministerijai tapo pavaldus visas pagrindinis Lietuvos kelių tinklas. Lietuvos specialistų vadovavimas lėmė tai, jog Lietuvos keliai ir automobilių transportas tapo vienais labiausiai išvystytų visoje buvusioje SSRS.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kovo 22 d. buvo suformuota nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kartu atkurta Susisiekimo ministerija. 1991 m. pabaigoje buvo priimtas Transporto veiklos pagrindų įstatymas, kuris padėjo suformuoti visų transporto rūšių teisės aktų bazę. Atsižvelgiant į panašią ekonominę situaciją ir vienodas problemas modernizuojant transporto sektorių, 1992 m. prasidėjo nuolatinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrų konsultacijos. Buvo sukurta Baltijos šalių transporto ministrų taryba.

1998 m. perėmė dalį funkcijų iš panaikintos Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerijos.

Veiklos kryptys[taisyti | redaguoti kodą]

Ministerijos logotipas

Susisiekimo ministerija atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų transporto (oro, vandens, geležinkelių, kelių), pašto ir elektroninių ryšių sričių valdymo funkcijas, įgyvendina šiose srityse valstybės politiką. Ministerija siekia sukurti transporto sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos transporto politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus, modernizuoti transporto infrastruktūrą, svarbiausias šalies magistrales integruoti į transeuropinius tinklus, sudaryti sąlygas transporto verslo plėtrai, skaidriai konkurencijai, gerinti transporto ir ryšio paslaugų kokybę, skatinti daugiarūšį transportą, viešųjų logistikos centrų steigimą.

Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios institucijos aktyviai dalyvauja formuojant visų rūšių transporto, saugaus eismo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką, rengia strateginius dokumentus Europos Sąjungos fondų paramai gauti, sprendžia dėl projektų finansavimo bei administruoja Europos Sąjungos struktūrinės paramos naudojimą.

Susisiekimo ministerija koordinuoja valstybės investicijų į transporto, pašto sritis programų rengimą, vertina jas ekonominiu ir finansiniu požiūriu, kontroliuoja jų įgyvendinimą.

Įstaigos prie LR Susisiekimo ministerijos[taisyti | redaguoti kodą]

Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskiriamos įmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Vadovybė[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai vadovauja ministras Eligijus Masiulis. LR susisiekimo ministerijoje dirba ir du viceministrai Arūnas Štaras ir Rimvydas Vaštakas.

Atkurtosios Lietuvos susisiekimo ministrai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuotrauka Laikotarpis Ministras
Min-Biržiškis.JPG
1990.03.29 – 1996.12.12
Jonas Biržiškis
ZvaliauskasAlgis.jpg
1996.12.10 – 1998.11.25
Algis Žvaliauskas
1999.01.06 – 2000.11.09
Rimantas Didžiokas
2000.11.09 – 2001.02.24
Gintaras Striaukas
2001.02.24 – 2001.07.12
Dailis Alfonsas Barakauskas
Min-Balčytis.jpg
2001.07.05 – 2005.05.14
Zigmantas Balčytis
Min-Čėsna.jpg
2005.06.10 – 2006.07.18
Petras Čėsna
Algirdas Butkevičius.jpg
2006.07.19 – 2008.12.08
Algirdas Butkevičius
Min-MasiulisElig.JPG
2008.12.09 – 2012.12.13
Eligijus Masiulis
Sinkevičius.jpg
2012.12.13 – dabar
Rimantas Sinkevičius

Svarbiausi transporto ir ryšių infrastruktūros plėtros projektai[taisyti | redaguoti kodą]

Nutiesti pirmieji Rail Baltica bėgiai. 2010 gegužė
  • Rail Baltica – europinės vėžės geležinkelis, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Projektas finansuojamas Europos sąjungos TEN-T, Sanglaudos fondų ir Lietuvos valstybės lėšomis, pradėtas įgyvendinti 2010 m.
  • Via Baltica (tarptautinis greitkelis, einantis nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Ruožas nuo Varšuvos iki Talino dar vadinamas „Via Baltica“, Lietuvoje įgyvendinti 2 šios magistralės plėtros etapai).
  • Vilniaus pietinis aplinkkelis (2008 m.), tiesiamas Vilniaus vakarinis aplinkkelis, rengiamasi pradėti tiesti Vilniaus išorinį pietinį aplinkkelį, nutiesti Panevėžio, Marijampolės bei kitų miestų aplinkkeliai.
  • RAIN – plačiajuosčio interneto plėtra visose šalies kaimiškose vietovėse, projektas bus baigtas 2013 m. Projekto tikslas yra suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą visoms kaimiškųjų seniūnijų viešojo sektoriaus administravimo institucijoms, ligoninėms, laboratorijoms, mokykloms, muziejams, bibliotekoms, viešosios prieigos prie interneto taškams, o taip pat gyventojams bei verslo įmonėms.
Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija. Statoma ilgiausia Lietuvoje estakada. 2010 m. balandis.
  • „Mezon“ – 4G internetas, veikiantis pažangios belaidės technologijos pagrindu, užtikrinančios itin didelę spartą (priėmimo sparta – iki 10 Mb/s). MEZON internetas veikia 53 šalies miestuose ir gyvenvietėse, jis prieinamas apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Planuojama kitais metais sudaryti sąlygas MEZON mobiliuoju internetu naudotis visoje tankiausiai apgyvendintoje Lietuvos teritorijoje.
  • Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimas, krantinių statyba ir rekonstrukcija (2004–2010 m.), gerinama krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūra.
  • Šventosios uosto atstatymas (pradėta 2010 m., uostas aptarnaus pramoginius, mažuosius, sportinius ir žvejybos laivus bei nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius laivus).
  • Giliavandenio uosto statyba Klaipėdoje (planuojama) – norint patenkinti nuolat augančius krovinių srautus ir sukurti patrauklią bei konkurencingą infrastruktūrą, planuojama pastatyti giliavandenį uostą – salą, galėsiantį priimti didžiausios grimzlės laivus, galinčius plaukioti Baltijos jūroje (17 m.). 2009 m. lapkritį LRV sprendimu, išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą. 2012 m. III–IV ketv. – planuojamas sutarties pasirašymas su koncesininku, 2013 m. I–II ketv. – išorinio giliavandenio uosto statybų pradžia. Tikėtina uosto veiklos pradžia – apie 2017 metus.
  • Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcija (2008 m.)
  • Kenos pasienio geležinkelio stoties modernizavimas (2008 m.)
  • Modernizuojamos visas Lietuvos teritoriją kertančios europinės magistralės.
  • Diegiamos inžinerinės eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės.

ES parama transporto sektoriui[taisyti | redaguoti kodą]

Šalies ūkio augimas, keliantis gyvenimo lygį, ir naujų darbo vietų kūrimas būtų neįmanomi be efektyvios transporto sistemos ir tinkamos jo infrastruktūros. Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos nare, šalį pasiekė struktūrinių fondų parama.

Siekiant panaudoti ES finansinę paramą šalies transporto projektams, ypač regioninei plėtrai, 2004 m. patvirtinti pagrindiniai ES programiniai dokumentai finansinei paramai gauti (transporto sektoriuje – daugiau kaip 1,5 mlrd. Lt) ir pradėtos naudoti ES paramos lėšos. 2009 m. baigėsi pirmasis Europos sąjungos finansinės paramos panaudojimo 2004–2006 metų laikotarpis, kurio metu parama investicijoms į Lietuvos transporto sektorių įgyvendinant Bendrąjį programavimo dokumentą buvo teikiama pagal 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“. Šiuo metu transporto sektorius naudoja 2007–2013 metų finansinio periodo ES paramos lėšas. 2007–2013 m. Lietuvos transporto sektoriui modernizuoti ir plėtoti numatyta skirti daugiau kaip 5,358 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos lėšų. Šios lėšos yra skirstomos į dvi veiksmų programas: „Ekonomikos augimo“ ir „Sanglaudos skatinimo“.

Sanglaudos skatinimo prioritetas yra aplinka ir darnus vystimasis, kuris yra įgyvendinamas modernizuojant didmiesčių viešojo transporto paslaugų sistemą, įsigyjant ekologiškus autobusus ir troleibusus, atnaujinant dviračių infrastruktūrą.

Ekonomikos augimo veiksmų programa skirstoma į „Esminės ekonominės infrastruktūros“ ir „Transeuropinių transporto tinklų plėtros“ prioritetus. Esminės ekonominės infrastruktūros gerinimas įgyvendinamas gerinant vidaus ir regioninį susisiekimą, tobulinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Transeuropinių transporto tinklų plėtra skirta transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimui, techninių sąlygų gerinimui, transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimui ir plėtrai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir tarptautinių oro uostų plėtrai, saugaus eismo gerinimui.

Esminės ekonominės infrastruktūros įgyvendinimas vykdomas atliekant šiuos darbus: rekonstruojant pavojingas sankryžas, tiesiant pėsčiųjų ir dviratininkų takus. Asfaltuojant žvyrkelius, rekonstruojant gatves, krašto ir rajoninius kelius, modernizuojant esančius automobilių ir geležinkelių kelius.

Transeuropinių transporto tinklų plėtra vykdoma atliekant šiuos darbus: rekonstruojamos Lietuvą kertančios europinės magistralės, statomos estakados, viadukai, stiprinama ir platinama kelio danga, tiesiami miestų ir miestelių aplinkkeliai. Vykdomi projekto „Rail Baltica“ darbai, modernizuojamos geležinkelio linijos. Gerinama Klaipėdos uosto infrastruktūra, tarptautinių oro uostų terminalų statyba/išplėtimas, kilimo ir tūpimo takų modernizavimas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]