Medis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Medis – tai didelis, daugiametis, lapus metantis ar visžalis sumedėjęs augalas, kurių augantys masyvai vadinami miškais. Medžiai paplitę visuose žemynuose išskyrus Antarktidą. Nors nėra nustatyto minimalaus aukščio, paprastai medžiams priskiriami aukštesni nei 6 m augalai, turintys iš kamieno atsišakojusias antrines šakas. Tačiau ir bonsai laikomi medžiais, nors ir nesiekia metro aukščio.

Studijos apie medžius ir jų išteklių gausinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šios mokslo ir ūkio sritys glaudžiai susiję su medžiais:

Medžių matmenys ir amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma medžių yra ilgaamžiai. Ilgaamžiškiausiu medžiu laikoma Gajoji pušis, gyvuojanti 4844 metų. 1926 metais buvo nukirsta visžalė sekvoja žinoma kaip Crannell Giant buvusi 1794 m³ tūrio, tai yra iki šiol žinoma kaip masyviausias kada nors augęs Žemėje medis. Masyviausi medžiai mūsų planetoje yra didieji mamutmedžiai natūraliai augantys JAV Kalifornijos valstijoje, tarp kurių pats masyviausias individas yra Generolo Šermano medis (žinomas kaip General Sherman) 1489 m³ tūrio. Tikrasis baobabas ir Gvatemalinis taksodis (Taxodium mucronatum) medžiai su storiausiais kamienais. Tikrojo baobabo žinomo Glencoe Baobab pavadinimu, kamieno skersmuo 15,9 metro. Jis auga Glencoe Farm netoli Hoedspruit, PAR esančioje Limpopo provincijoje. Nors didžiųjų mamutmedžių žinomų kaip „Waterfall Tree“ ir „Tunnel Tree“ kamieno pagrindas (bet palei žemę) – 17 m skersmens. Kalifornijoje auganti visžalė sekvoja yra 115,56 m aukščio ir tai yra aukščiausia šiuo metu auganti medžių rūšis. Dokumentiškai yra užfiksuotos Didžioji pocūgė išaugusi iki 142 m aukščio. Pagal paskutinius tyrimus teigiama, kad jos gali išaugti maksimaliai nuo 130 iki 145 metrų aukščio. 1872 metais vasario 21 dieną pietryčių Australijoje, vyriausybės atstovas Viljamas Fergusonas išmatavo karališkąjį eukaliptą, dabar žinoma kaip „Ferguson Tree“, kuris su nulaužta viršūne siekė 133 m, bet kaip manoma, šis eukaliptas su nenulaužta viršūne galėjo siekti 152 m aukščio. Taip pat jis pažymėjo, kad toje pačioje vietoje daug kitų 106 m aukščio nukirstų šios rūšies medžių. Kitas Australijos vyriausybės atstovas GW Robinson 1889 metais šalia Bau bau kalno (Viktorijos valstijoje), išmatavo 143 m aukščio karališkąjį eukaliptą. Melburno apylinkėse esančiame Menzies Creek išmatavo nukirstą karališkąjį eukaliptą, kurio aukštis buvo 122 m Esančiame 35 km į rytus nuo Melburno Dandenong Ranges neaukštų kalnų masyve, Australijos vyriausybės atstovas David Boyle išmatavo kitą nukirstą karališkąjį eukaliptą, kuris siekė 119 m su nulaužta viršūne, ir anot jo, šis eukaliptas su viršūne turėjo siekti 128 metrų.

Vienas medis vidutiniškai užima 9-25 m² žemės paviršiaus ploto.

Medžiai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinių Lietuvoje augančių medžių bendrijos formavosi maždaug prieš 10 tūkstančių metų po paskutinio ledynmečio periodo. Tirpstant ledynams, palaipsniui ėmė formuotis ir anksčiau augusios, bet ledynų nustumtos į pietus medžių rūšys. Po ledynmečio augusių medžių rūšys žinomos tik apytikriai pagal durpynuose nusėdusių žiedadulkių analizę. O pagal šiuos duomenis prieš 5 tūkstančius metų Lietuvos miškuose labiausiai buvo paplitę pušys 20-30 proc., alksniai 30 proc., beržai 20 proc., eglės 10 proc., ąžuolai, liepos, guobos 20 proc. Vėliau iš pietesnių Europos regionų Lietuvoje išplito ir paprastasis uosis. Istoriniai šaltiniai teigia, kad XIV a. – XVI a. Dzūkijoje ir Suvalkijoje savaime augo europiniai maumedžiai. O rastos žiedadulkės durpynuose prie Anykščių ir už Jonavos, įrodo ir kur kas platesnį europinių maumedžių buvusį augimo arealą priešistoriniu laikotarpiu Lietuvoje. O Lietuvos miškuose dar viduramžiais dažnokai pasitaikydavę europiniai kukmedžiai, XIX a. pradžioje beveik išnyko, nes jų mediena buvo itin populiari. Dabar ((XXI a. pradž.)) juos Lietuvoje galima užtikti tik parkuose arba soduose. Lietuvoje savo medynus sudaro maždaug pusė Lietuvos medžių rūšių, tai paprastoji pušis, paprastoji eglė, paprastasis ąžuolas, europinis maumedis, paprastasis uosis, paprastasis skroblas, karpotieji ir plaukuotieji beržai, juodalksnis, baltalksnis, mažalapė liepa ir drebulė. Viso Lietuvoje yra apie 25 vietinės medžių rūšys, neįskaitant blindės, virbalinio gluosnio ir keleto kitų rūšių, kurie dažnai pasitaiko krūmo formoje. Dabartinės (XXI a. pradž.) Lietuvos klimato sąlygos yra palankios pietesnių medžių rūšių plitimui.

Simbolika[taisyti | redaguoti kodą]

Senojoje (ikikrikščioniškoje) pasaulio sampratoje medis atliko erdvės įcentrinimo funkciją. Jis buvo suvokiamas kaip ašis, jungianti tris realybės dimensijas (pasaulio medis). Dėl to tikėta, kad švento medžio pagalba galima susisiekti su dievais. Ypač išskirtiniai, šventi buvo labai vešlūs, seni, kreivi, rumbuoti, drevėti medžiai (ąžuolai, eglės, liepos, uosiai ir kt.). Taip pat buvo manoma, kad į medžius gali persikūnyti mirusio žmogaus siela. Kai kuriuose šamanistiniuose tikėjimuose į medžius būdavo įkeliami mirusiųjų kūnai.

Medžių masyvas – miškas jau turėjo kiek kitas magines savybes (žr. šventoji giraitė).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Commons-logo.svg Vikiteka: Medis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Medis · Vaismedis

Lietuvos medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Išskirtiniai pasaulio ir Lietuvos medžiai · Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas