Somalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jamhuuriyadda Federaalka Soomaaliya
جمهورية الصومال الفدرالية
Somalio vėliava Somalio herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Somalis žemėlapyje
Valstybinė kalba somalių, arabų
Sostinė Mogadišas
Didžiausias miestas Mogadišas
Valstybės vadovai Hasanas Mohamudas
prezidentas
Abdivelis Šeikas Achmedas
ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
637 657 km² (42)
xx % / nėra duomenų
Gyventojų
 – 2012
 – Tankis
 
10 085 638 (86)
13,90 žm./km² (166)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006
5,02 mlrd. $ (154)
600 $ (189)
Valiuta Somalio šilingas
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +3
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Susivienijimas
1960 m. Liepos 1 d.
Valstybinis himnas Somalio himnas
Interneto kodas .SO
Šalies tel. kodas +252

Somalio Federacinė Respublika (Somalis) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Etiopija – vakaruose, Kenija – pietvakariuose, Džibučiu – šiaurės vakaruose, Adeno įlanka – šiaurėje ir Indijos vandenynu – rytuose. Iš visų Afrikos valstybių, Somalis turi ilgiausią pajūrio ruožą, o šalies kraštovaizdį sudaro plynaukštės, lygumos ir aukštumos.

Senovėje, Somalis buvo svarbus prekybos centras. Dauguma mokslininkų mano, kad dabartinėje Somalio teritorijoje egzistavo senovinė Punto šalis. Viduramžiais, kelios stiprios Somalio imperijos dominavo regioninėje prekyboje, įskaitant Adžūranų valstybė, Adalis, Varšangelio sultonatas ir Geledų sultonatas. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje britai ir italai užėmė dali pakrantės ir įkūrė Britų Somalilandą ir Italų Somalilandą. 1927 metais Italija įgijo pilną kontrolę savo regiono dalyse. Ši okupacija truko iki 1941 m. kai ji buvo pakeista britų karine administracija. Šiaurės Somalis liko ir toliau britų protektoriatu, o pietų Somalį pradėjo globoti Jungtinių Tautų Organizacija. 1960 m. abu regionai buvo sujungti ir sudaryta Somalio Respublika, kurią pradėjo valdyti civilinė vyriausybė. 1969 m. užgrobė valdžią ir paskelbė Somalį demokratine respublika.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Somalio istorija.

Priešistorė ir Senovė[taisyti | redaguoti kodą]

Neolito epochos raižinys, kuriame yra pavaizduota raguota karvė.

Somalis yra apgyvendintas nuo Paleolito epochos. Šiaurės Somalyje randama urvų su raižiniais, kurie buvo išraižyti apie 9000 m. pr. Kristų. Labiausiai iš jų žinomas Las Galo kulturos kompleksas, kuriame yra vieni seniausiu Afrikoje žinomų raižinių. Akmens amžiuje klestėjo Dojanų ir Hargeisos kultūros.

Somalyje randama seniausių kapinių, rytų Afrikoje, kuriose žmonės buvo palaidoti 4-ame tūkstantmečio prieš Kristų.

Somalyje yra rasta piramidžių struktūrų, ankapių ir miestų griuvėsių, tai įrodo, kad senovėje Somalio pusiasalyje klestėjo civilizacijos. Yra spėjama, kad būtent dabartinio Somalio teritorijoje galėjo būti Punto žemė, minima Egiptiečių šaltiniuose, kurios tiksli viete neidentifikuota. Egiptas ne kartą rengė ekspedicijas į Puntą, iš kur parsiveždavo tokių egzotinių prekių, kaip dramblio kaulas, prieskoniai, mira, smilkalai, juodmedis, auksas ir kt.

Paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. ir pirmaisiais mūsų eros amžiais Somalio pakrantėje klestėjo svarbūs prekybiniai uostai: Mosilas, Mundas, Molao, Avalitas, Panas, Oponė ir kt. Jie prekiavo su kitapus Raudonosios jūros buvusiu Jemenu, tačiau somalių jūreiviai jūrų keliais pasiekdavo ir Egiptą, Indiją, rytinį Afrikos krantą (Zandžą).

Islamiškasis Somalis[taisyti | redaguoti kodą]

VII a. Somalį pasiekė Islamas, ir vietos gyventojai greitai jį priėmė. Tuo metu visas Somalio pusiasalis musulmoniškuose kraštuose tapo žinomas kaip „Berberų žemė“ (arab. بلاد البربر = Bilad al-Barbar). Rytinė Somalio pakrantė toliau tęsė prekybines tradicijas. Ji sudarė dalį Suahilių kranto, kuris tęsėsi palei rytinę Afrikos pakrantę iki pat Sofalos. Somalio teritorijoje klestėję Suahilių civilizacijos miestai-valstybės buvo Mogadišas, Merka, Barava, Kismajus ir kt. Nuo X a. šiame regione stipriausias buvo Mogadišo sultonatas, kurį XIII a. pakeitė naujas hegemonas – Adžurano sultonatas (su sostine Marege, vėliau – Merkoje).

Šiaurinėje regiono dalyje (šiaurinė Somalio pakrantė, Džibutis, šiaurės rytų Etiopija) nuo XIII a. viešpatavo Ifato sultonatas (su sostine Zeiloje) ir Varsangalių sultonatas (su sostine Laskorajuje). Šios valstybės aktyviai kariavo su krikščioniška Etiopija, siekdamos skleisti Islamo religiją. XV a. Etiopijos armija sunaikino Ifatą, tačiau šis vėliau atgimė kaip Adalio sultonatas.

XVI a. Somalio pakrantę pasiekė portugalai, kurie čia rado klestinčius prekybinius miestus ir sultonatus. Turėdami technologinių pranašumų, portugalai paėmė Baravos miestą, tačiau ilgai negalėjo atsilaikyti prieš musulmonų somalių pajėgas. Šiems padėjo ir Osmanų piratai. Ilgainiui portugalai prarado kontrolę šiauriniame Suahilių krante, ir čia ekonomiškai bei kultūriškai viešpatavo somaliai.

Sumenkus senųjų vietos sultonatų Adalio, Varsangalių ir Adžurano galiai, XVIII a. juos pakeitė vėlyvosios somalių valstybės, tarp kurių svarbiausios buvo Geledi sultonatas, Madžertinų sultonatas, Hobio sultonatas, Dervišų valstybė ir kt.

Devynioliktojo amžiaus pabaigoje britai ir italai užėmė dali pakrantės ir įkūrė Britų Somalilandą ir Italų Somalilandą. 1927 metais Italija įgijo pilną kontrolę savo regiono dalyse. Ši okupacija truko iki 1941 m. kai ji buvo pakeista britų karine administracija. Šiaurės Somalis liko ir toliau britų protektoriatu, o pietų Somalį pradėjo globoti Jungtinių Tautų Organizacija.

Somalio pilietinis karas[taisyti | redaguoti kodą]

1991 m. diktatoriaus Mahometo Siado Biarės režimas žlugo ir prasidėjo Somalio pilietinis karas. Nuo tada šalį drasko pilietinis karas, sukėlęs didžiulį badą. Nebūnant centrinės valdžios Somalyje įsivyravo suirutė. 1991 m. nuo jo atsiskyrė Somalilandas. 1998 m. savavališkai autonomiją paskelbė Puntlandas, šių šalių JT nepripažįsta.

2006 m. Somalio kariuomenė, padedama Etiopijos, perėmė didžiąją dalį pietinių šalies teritorijų iš naujai suformuotos Islamo Teismų Sąjungos. Vėliau islamistai susiskaldė į radikalesnes grupuotes, tokias kaip Al-Šabaab ir atkovojo didžiąją dalį prarastų teritorijų. 2011 m. naujai suburta Somalio ir Kenijos kariuomenės pradėjo puolimą prieš islamistų sukilėlius Al-Šabaab, kurie bendradarbiauja su Al-Qaeda. 2012 m. birželio mėn. Kenijos kariuomenė buvo integruota į Afrikos Sąjungos pajėgas, kurios palaiko Somalio vyriausybę. Iki 2012 m. rugsėjo mėn. Somalio kariuomenė išvijo islamistų sukilėlius iš didžiųjų miestų. Šiuo metu Somalio atkūrimą dosniai remia Europos Sąjunga.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Somalio politinė sistema.

Somalis yra Federalinė Respublika. Centrinė valdžia kontroliuoja tik tris didesnius miestus – sostinę Mogadišą, Merką, Baidoą ir jų apylinkes. Valstybė taip pat išgyvena intensyvų atstatymo laikotarpį, ypač sostinė – Mogadišas. 2011 m. pradėtos kurti nuolatinės demokratines institucijos. 2012 m. rugpjūčio mėnesį buvo priimta nauja konstitucija, kurioje skelbiama, kad Somalis yra federacinė respublika. Tai pirma nuolatinė centrinė valdžia Somalyje nuo pilietinio karo pradžios.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Somalio administracinis suskirstymas.
Dabartinė situacija Somalyje.

Nors Somalis oficialiai yra suskirstytas į 18 regionų (som. gobol), dėl nestabilios situacijos šiuo metu de facto šalį sudaro kelios autonomiškos valstijos, keičiančios savo sienas, savo ruožtu turinčios administracinį suskirstymą. Šios valstijos yra:

Oficialieji Somalio regionai

Oficialieji Somalio regionai yra šie:

  1. Audalas
  2. Bakulas
  3. Banadiras
  4. Baris
  5. Bėjus
  6. Galgududas
  7. Gedas
  8. Hyranas
  9. Mudugas
  10. Nugalas
  11. Sanagas
  12. Solas
  13. Togdheras
  14. Vidurinioji Džuba
  15. Vidurinioji Šebelė
  16. Vokoji Galbėdas
  17. Žemoji Džuba
  18. Žemoji Šebelė

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Somalio geografija.
Džubos upė

Somalio plotas – 637 657 km2. Šalis šiaurės vakaruose ribojasi su Džibučiu, pietvakariuose – Kenija, šiaurėje – Adeno įlanka, rytuose – Indijos vandenynu ir vakaruose su Etiopija.

Somalis turi ilgiausią pakrantę žemyne,[1] kuri tęsiasi 3 025 km. Jos reljefą sudaro daugiausia plynaukštės, lygumos ir aukštumos.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Somalio ekonomika.

Žemės ūkis sudaro didžiąją dalį šalies ekonomikos. Auginami galvijai, avys, ožkos, kupranugariai. Pagrindiniai pajamų žemės ūkio produktai yra bananai, cukranendrės. Kiti auginami žemės produktai yra sorgai, kukurūzai, kokosai, ryžiai, sezamo sėklos ir pupelės. Yra maža žvejybos pramonė.

Somalio pagrindinė mineralinė iškasena yra uranas. Geležies rūda ir kitos mineralinės iškasenos yra neištyrinėtos. Naftos telkinys buvo rastas ir 1979 m. buvo pastatytas naftos perdirbimo fabrikas. Dauguma pramonės įmonių buvo uždarytos dėl pilietinio karo. Yra tekstilės pramonė. Užsienyje gyvenančių Somalio gyventojų pervedami pinigai sudaro didelę dalį šalies ekonomikos.

Eksportuojami galvijai, bananai, kailiai, odos, žuvis, medžio anglys, metalo laužas. Importuojamos plataus vartojimo prekės, naftos produktai, maisto produktai, statybinės medžiagos. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Jungtiniai Arabų Emyratai, Džibutis, Jemenas, Omanas.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Somalio demografija.

Šalyje yra apie 10 milijonų gyventojų. Apie 85 % vietos gyventojų yra etniniai somaliai, kurių didžioji dalis gyvena šiaurinėje šalies dalyje. Etninės mažumos sudaro likusią dalį ir dauguma jų gyvena pietiniuose regionuose. Somalyje oficialios somalių ir arabų kalbos kalbos, kurios priklauso Semitų-chamitų kalbų grupei. Didžioji dalis gyventojų yra Musulmonai, kurių didžioji dalis – Sunitai.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mečetė Somalyje.
Pagrindinis straipsnis – Somalio kultūra.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma somaliečių yra musulmonai ir priklauso sunitams (Somalio konstitucija islamą apibrėžia kaip nacionalinę Somalio respublikos religiją ir Šariatą kaip pagrindinį šaltinį nacionaliniams įstatymams kurti).

Menas[taisyti | redaguoti kodą]

Somalio menas (istorinis ir šiuolaikinis) geriausiai atspindi Somalio žmonių kultūrą. Tai apima keramiką, muziką, architektūrą, medžio raižymą ir kitus žanrus.

Papildomai, hena (augalas iš kurio gaminami dažai) yra svarbi Somalio kultūros dalis. Jis dėvimas Somalio moterų ant rankų, kojų ir kaklo per vestuves, Ramadaną ir kitas šventes.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Somalis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Somalis
  1. International Traffic Network, The world trade in sharks: a compendium of Traffic’s regional studies, (Traffic International: 1996), p.25.