Lietuvos ginkluotosios pajėgos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Emblem of Ministry of National Defense Republic of Lithuania.gif
Krašto apsaugos ministerijos ženklas
Įkurtos 1918 m. lapkričio 23 d.
Atkurtos 1990 m. balandžio 25 d.
Pajėgų rūšys Insignia of the Lithuanian Land Force.jpg Sausumos pajėgos
Insignia of the Lithuanian Naval Force.jpg Karinės jūrų pajėgos
KOP emblema.gif Karinės oro pajėgos
Emblem of the Lithuanian Special Operations Force.jpg Spec. operacijų pajėgos
Štabo būstinė Vilnius
Vadovybė
Kariuomenės
vadas
Generolas leitenantas Arvydas Pocius
Krašto apsaugos
ministras
Juozas Olekas
Vyriausiasis ginkluotųjų
pajėgų vadas
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Žmogiškieji resursai
Amžius 19-45 m.
Mobilizaciniai resursai 915 187 vyrų, 16-49 m. amžiaus (2009 m. duom.[1]),
906 097 moterų, 16-49 m. amžiaus (2009 m. duom.[1])
Tinkamų karinei tarnybai 677 689 vyrų, 16-49 m. amžiaus (2009 m. duom.[1]),

743 468 moterų, 16-49 m. amžiaus (2009 m. duom.[1])

Kasmet pasiekia
mobilizacijos amžių
23 556 vyrų (2009 m. duom.[1]),
22 404 moterų (2009 m. duom.[1])
Aktyvus
personalas
15 000
Dislokuoti užsienyje Afganistano vėliava Afganistanas - 141

Kosovo vėliava Kosovas - 5
Irako vėliava Irakas - 4
Gruzijos vėliava Gruzija - 2
Bosnijos ir Hercegovinos vėliava Bosnija ir Hercegovina - 1

Finansinės išlaidos
Biudžetas 999,8 mln. Lt (2009 m. duom.)
Proc. nuo BVP 1,1 proc. (2009 m. duom.)
Susiję straipsniai
Istorija LDK kariuomenė
Tarpukario Lietuvos kariuomenė
Lietuvos kariuomenės mūšiai
Kariniai laipsniai Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai

Flag of the Lithuanian Armed Forces.jpg Insignia of the Lithuanian Armed Forces.gif
Lietuvos kariuomenės vėliava ir ženklas

Lietuvos ginkluotosios pajėgosLietuvos Respublikos karinių pajėgų visuma. Po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos kariuomenė buvo atkurta 1990 metų balandžio 25 d. Lietuvos valstybės karinės pajėgos, veikusios nuo ~1200 iki 1251 m. ir nuo 1261 iki 1795 m., vadinamos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene“, o veikusios 1918-1940 m. – „Tarpukario Lietuvos kariuomene“. Šiuo metu Lietuvos ginkluotasias pajėgas sudaro beveik 15000 karių bei tarnautojų (iš jų ~7800 - profesinės karo tarnybos karių, ~100 - šauktinių, ~4700 - karių-savanorių, ~2200 - civilių tarnautojų) [2].

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

LDK kariuomenė[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės organizuota karinė jėga, veikusi nuo 1253 m. iki 1263 m. ir nuo 1275 m. iki 1569 m. Po Liublino unijos iki Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. - savarankiška Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės sudėtinė dalis.

1918-1940 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tarpukario Lietuvos kariuomenė.

Tarpukario Lietuvos kariuomenė - tai pavaldžios Lietuvos Respublikai karinės pajėgos, veikusios nuo 1918 iki 1940 m. Vos susikūrusiai Lietuvos kariuomenei jau 19181920 m. teko kovoti už Lietuvos laisvę su rusų bolševikais, bermontininkais bei lenkais. Tarpukario metais Lietuvos kariuomenėje buvo 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 3 kavalerijos pulkai, karo aviacijos pajėgos ir pagalbinė kariuomenė, kurią sudarė inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Lietuvos kariuomenė buvo apginkluota tuo metu pakankamai modernia užsienio ir savos gamybos karine technika.

Atkūrimas (nuo 1990 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1990 m.).

Paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, svarbiausia buvo tą nepriklausomybę įtvirtinti, užtikrinant valstybės suverenitetą. Vienas iš skubiausių darbų buvo perimti iš sovietų kariuomenės sienų kontrolę, pasiekti, kad iš nepriklausomos valstybės teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė kariuomenė, ir atkurti savąją - Lietuvos kariuomenę. Jau 1990 m. kovo 12 d., kitą dieną po Lietuvos Respublikos atkūrimo akto paskelbimo, Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą, kad SSRS karinės prievolės įstatymas Lietuvos piliečiams negalioja. Kovo 14 d. nutarimu buvo nutraukta SSRS karinių komisariatų veikla Lietuvoje. SSRS Lietuvos atžvilgiu užėmė priešišką poziciją, skelbė ultimatumus, grasino, o 1990 m. balandį įvedė 74 dienas trukusią ekonominę blokadą. Tokiomis sąlygomis pradėta formuoti nepriklausomos Lietuvos krašto apsauga.

Vadovybė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal Konstituciją vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra Prezidentas. Tiesiogiai krašto apsaugos sistemos planavimu užsiima Krašto apsaugos ministro vadovaujama Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija.[3] Krašto apsaugos ministrui pavaldus kariuomenės vadas, kuriam karo metu pavedama vadovauti visoms Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms.[3] Gynybos ir mobilizacijos planų rengimu užsiima Gynybos štabas.[3]

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Lietuvos kariuomenės daliniai.
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų struktūrinė schema (angl.)

Lietuvos kariuomenę sudaro:

Sausumos ir savanorių pajėgų pagrindinis kovinis vienetas yra batalionas. Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.

Sausumos pajėgos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos sausumos pajėgos.

Lietuvos sausumos pajėgos yra pagrindinė Lietuvos karinė gynybinė jėga, todėl, reformuojant Lietuvos kariuomenę, daugiausia dėmesio ir didžiausi finansiniai ištekliai skiriami būtent šiai pajėgų rūšiai. Sausumos pajėgas sudaro:

MPB "Geležinis vilkas" kariai pratybų metu
KASP kariai tarptautinėje misijoje Afganistane
  • Former insignia of the National Defence Volunteer Forces (Lithuania).jpg Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP):
    • KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Alytus;
    • KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Kaunas;
    • KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Klaipėda;
    • KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Panevėžys;
    • KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Šiauliai;
    • KASP Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė, Vilnius;
    • KASP Civilių ir karių bendradarbiavimo kuopa;
    • KASP Medicinos kuopa.
    • KASP Specialiųjų operacijų kuopa.
    • KASP Perkėlų kuopa

Karinės oro pajėgos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos karinės oro pajėgos.
Lietuvos KOP lengvasis atakos lėktuvas L-39ZA Albatros

Lietuvos karinės oro pajėgos (toliau - KOP) yra sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis, kurios paskirtis — Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. KOP šiuo metu tarnauja ir dirba apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų. KOP daliniai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje:

  • Kaune įsikūręs KOP štabas ir dislokuota Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba.
  • Karmėlavoje prie Kauno įsikūręs Oro erdvės kontrolės centras.
  • Aviacijos bazė bei Ginkluotės ir technikos remonto depas dislokuoti Zokniuose, Šiaulių raj.
  • Oro gynybos batalionas, įkurtas 2000 m. prie Šiaulių esančiame Mumaičų k. (šiuo metu perdislokuotas į Radviliškį).

Pastaruoju metu KOP atliekama karinės technikos modernizacija: įsigyti 3 nauji taktiniai transportiniai lėktuvai C-27J Spartan [4], atnaujinta ir modernizuota turima karinė technika - lėktuvai L-39ZA [5], L-410 bei sraigtasparniai Mi-8 [6]. Planuojama atnaujinti sraigtasparnių parką.

Karinės jūrų pajėgos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos karinės jūrų pajėgos.
Lietuvos KJP Flyvefisken klasės patruliniai laivai

Lietuvos karines jūrų pajėgas (toliau - KJP) sudaro:

  • Karo laivų flotilė;
    • Kovinių laivų divizionas;
    • Priešmininių laivų divizionas;
    • Patrulinių laivų divizionas;
    • Katerių grandis;
  • Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
  • Logistikos tarnyba;
  • Štabo kuopa;
  • Povandeninių veiksmų komanda;
  • Mokymo centras;
  • Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Karo laivų flotilę šiuo metu sudaro daugiau, nei 10 laivų: 5 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata (planuojama nurašyti), 3 uosto kateriai ir 1 laivas paieškos bei gelbėjimo operacijoms. 2007 metais Lietuvos KJP įsigijo 3 daugiafunkcius Flyvefisken klasės patrulinius laivusDanijos karališkojo laivyno. 2008 metais pasirašyta sutartis dėl dviejų Hunt klasės išminavimo laivų pirkimo iš Jungtinės Karalystės [7].

Specialiųjų operacijų pajėgos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Specialiųjų operacijų pajėgos.
Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų kariai

Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos pradėjo formuotis 1995 m. Tai buvo nedidelis karinis vienetas, kuris vėliau tapo atskira Lietuvos kariuomenės dalimi. Oficialiai Specialiosios pajėgos įsteigtos 2002 m., kai atskiriems specialiųjų operacijų vienetams pradėjo vadovauti bendras štabas ir buvo įkurtas Specialiųjų operacijų junginys (SOJ). Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų junginys 2008 m. balandžio 3 d. de jure tapo Specialiųjų operacijų pajėgomis (SOP), kurių pagrindinė paskirtis – vykdyti karines specialiąsias operacijas. SOP branduolį sudaro:

  • Ypatingosios paskirties tarnyba (YPT);
  • Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas (VDJB);
  • Kovinių narų tarnybą (KNT);
  • Specialiųjų operacijų grandis (SOG) (pavaldi junginiui operacijų valdymo lygmeniu).

Specialiųjų operacijų struktūra yra lanksti, iš jo padalinių nesunku suformuoti eskadronus konkrečioms užduotims ir misijoms. Lietuvoje SOP gali būti panaudotos tais atvejais, kai teisėtvarkos institucijos neturi reikiamų pajėgumų ar jų neužtenka reaguoti į teroristinius išpuolius.

Kiti junginiai, organizacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos karo policija

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų reforma[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos kariuomenės jungtinis štabas

Kad Lietuvos kariuomenė būtų pasirengusi veikti šiuolaikinėmis saugumo aplinkos sąlygomis, atitiktų aukštus reikalavimus ir įgyvendintų jai keliamus uždavinius, pertvarkoma Lietuvos kariuomenės struktūra. Struktūros pertvarka yra sudėtingas ir ilgas procesas, apimantis kariuomenės vienetų pertvarką, sujungimą ar panaikinimą, etatų mažinimą, nebereikalingos karinės infrastruktūros atsisakymą, siekiant išlaikyti ir padidinti visos krašto apsaugos sistemos efektyvumą. Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi reformuojant Lietuvos kariuomenę, planuojant gynybą pirmenybę teikti pajėgumų, reikalingų Lietuvos gynybai kartu su NATO pajėgomis ir tarptautinėms operacijoms, plėtrai. Manoma, kad kariuomenės reforma padės sukurti daug greičiau reaguojančias, mobilesnes, lengviau perdislokuojamas, gerai ginkluotas ir parengtas pajėgas, kurios galės prisidėti prie visų tipų NATO operacijų tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje.

Struktūros pertvarka[taisyti | redaguoti kodą]

Planuojama kariuomenės nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra 2014 metais:

Personalo pertvarka[taisyti | redaguoti kodą]

Principinė kariuomenės struktūra kiekvienais metais patvirtinama Lietuvos Respublikos įstatymu, kuriame nustatomi ribiniai karių skaičiai, o taip pat struktūros gairės 5 metams į priekį.
Karių skaičiaus pokytis pagal metus:

Metai Bendras ribinis karių skaičius Valstybės tarnautojų skaičius
IŠ VISO Profesinės karo tarnybos karių Prival. pradinės karo tarnybos karių Karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių Kariūnų
Iš viso iš jų:
Generolų ir admirolų Pulkininkų ir jūrų kapitonų Pulkininkų leitenantų ir komandorų Majorų ir komandorų leitenantų
2002 38640 8100 4 30 105 300 5000 25000 540
2003 22030 8100 4 30 105 300 4500 9000 430
2004 19781 7720 7 30 105 300 3681 8000 380 165
2005 19650 7800 8 32 115 310 3500 8000 350 170
2006 18250 7800 8 32 115 310 3210 7000 240 170
2007 17270 7930 8 35 130 360 2600 6500 240 170
2008 16230 8390 10 40 140 375 1600 6000 240 180
2009 15240 8400 10 40 140 380 600 6000 240 180
2010 12650-15200 7700-8400 9 30 130 385 300-600** 4500-6000 150-200 150-180
2011* 15720 8420 10 42 140 360 600** 6500 200 200
2012* 15750 8450 10 45 150 400 600** 6500 200 200
2013* 15250 8450 12 45 150 400 600** 6000 200 200
2014* 15300 8450 12 45 150 400 600** 6000 250 200
2015* > 17730 > 9000 < 10 < 40 < 150 < 400 > 1000** > 7500 < 230 < 200

* - planuojami skaičiai;
** - nuo 2010 m. - privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, dalyvaujantys būtinuosiuose kariniuose mokymuose savanoriškumo pagrindu.

Tarptautinis bendradarbiavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos ginkluotosios pajėgos ir NATO[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos KOP lėktuvas L-39ZA rikiuotėje su NATO oro policijos misiją atliekančiais olandų naikintuvais F-16

2004 m. kovo 1 d. visoms 19 NATO valstybių baigus prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo ratifikacinį procesą, NATO Generalinis sekretorius Japas de Hopas Šeferis oficialiai pakvietė septynias Vidurio ir Rytų Europos valstybes prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties. Kovo 17 d. NATO taryba priėmė politinį sprendimą dėl oro policijos funkcijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje bei reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje. Kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius išleido įsakymą, kuriuo nuo kovo 29 d. NATO valstybių kariniams orlaiviams buvo leista Lietuvos oro erdvėje vykdyti oro policijos funkcijas. Šiuo įsakymu taip pat buvo leista į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams. Kovo 29 d. Vašingtone, JAV deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO nare ir tuo pačiu NATO gynybos zona. Todėl nuo pat pirmos dienos Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, oro erdvė buvo pradėta saugoti pagal tuos pačius standartus, kaip ir kitų NATO valstybių.

Tarptautinės operacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu daugiau nei 200 Lietuvos karių tarnauja tarptautinėse misijose Afganistane, Irake ir Kosove. Dar du karininkai kaip stebėtojai dalyvauja Jungtinių Tautų stebėtojų misijoje UNIMOG Gruzijoje, vienas štabo karininkas – Europos Sąjungos operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje. Europos Sąjungos operacijoje Čade ir Centrinėje Afrikos respublikoje Lietuva dalyvauja skirdama du štabo karininkus į ES operacijų vadavietę. Kariai misijose įprastai keičiasi kas pusmetį. Į tarptautines operacijas vyksta profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, taip pat asmenys, atliekantys civilinę krašto apsaugos tarnybą.

Ginkluotė ir technika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės ginkluotė.
Lietuvos kariuomenės įsigytos moderniausios prieštankinės sistemos "Javelin"

Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus ir NATO specialistų rekomendacijas, vis didesnę krašto apsaugos sistemos išlaidų dalį planuojama skirti ginklams ir karinei įrangai įsigyti ir modernizuoti bei koviniam efektyvumui didinti. Lietuvos tikslas - apie ketvirtadalį krašto gynybos finansavimo išlaidų skirti įsigijimams (įskaitant ginklų ir karinės įrangos įsigijimą ir modernizavimą).
Iki šiol dauguma ginkluotės modernizavimo ir įsigijimo projektų buvo skirta Sausumos pajėgų, ypač "Geležinio Vilko" brigadai aprūpinti: įsigyta vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų "Javelin", kovinių ir kitų transporto priemonių, įvairių lengvųjų pėstininkų ginklų, minų paieškos ir išminavimo priemonių, kolektyvinės ir individualios apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo priemonių, kitos būtiniausios ginkluotės ir technikos. Taip pat buvo įsigytos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos "Stinger".
Nors Sausumos pajėgų, ypač MPB "Geležinis Vilkas", apginklavimas ir toliau bus pirmenybė, planuojant gynybos išteklius kitų rūšių pajėgoms skiriama vis daugiau dėmesio: Karinių jūrų pajėgų priešmininės kovos laivai aprūpinti modernesne įranga, įsigyti daugiafunkciniai patruliniai laivai, pasirašyta sutartis dėl dviejų NATO standartus atitinkančius priešmininės kovos laivų įsigijimo, atnaujintas taktinės transporto aviacijos parkas. Ateityje planuojama atnaujinti sraigtasparnių eskadrilę, modernizuoti ilgojo nuotolio radarus, įgyvendinti kitus projektus.
Šiuolaikinėje saugumo aplinkoje Lietuvai vis dar svarbu išlaikyti prieštankinės gynybos, išminavimo pajėgumus, ateityje turėtų didėti priešlėktuvinės gynybos, apsaugos nuo branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų ir kitų modernių pajėgumų svarba. Logistinio aprūpinimo pajėgumai taip pat yra itin svarbi sritis, kurios neišplėtojus visavertiškai dalyvauti NATO veikloje nebus įmanoma.

Lietuvos kariuomenės uniformos[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas parengė karių išvaizdos, uniformų dėvėjimo ir ženklų nešiojimo taisykles [8]. Siekiama, kad tinkamas aprangos ir jos sudedamųjų dalių dėvėjimas formuotų teigiamą Lietuvos karių įvaizdį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taisyklės nustato, kas yra kario uniforma, reglamentuoja teisę ją dėvėti, numato uniformos dėvėjimo apribojimus, dėvėjimo tvarką pagal rūšis ir ansamblius, apdovanojimo, pasižymėjimo ir kitų skiriamųjų ženklų nešiojimo tvarką, reikalavimus kario išvaizdai.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vaizdinė medžiaga[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Lietuvos ginkluotosios pajėgos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. CIA - The World Factbook
  2. 1998-2010 m. LR krašto apsaugos sistemos personalo skaičiaus pokytis
  3. 3,0 3,1 3,2 Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas [1]
  4. Transporto lėktuvas „Spartan“
  5. Karo lakūnai vėl skraidys lėktuvais L-39ZA
  6. Paieškos ir gelbėjimo darbus vykdys kapitaliai suremontuotas sraigtasparnis
  7. Lietuvos kariuomenė įsigys du priešmininės kovos laivus
  8. Kariuomenės įvaizdis. Ginčai be pabaigos?