Arvydas Anušauskas
 |
|
|---|---|
 |
|
| Gimė: | 1963 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje |
| Veikla: | Lietuvos istorikas, daktaras, politinis veikėjas. |
| Pareigos: | Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas |
| Partija: | TS-LKD |
| Išsilavinimas: | Vilniaus Universitetas, Istorijos fakultetas |
Arvydas Anušauskas (g. 1963 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, daktaras, politinis veikėjas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1981 m. baigė Vilniaus 34-ąją vidurinę mokyklą, 1982 m. baigė Vilniaus 21-ąją technikos mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Studijuodamas buvo pašauktas į sovietų armiją, 1983–1985 m. atliko karinę tarnybą. 1989 m. baigė universitetą. 1995 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. 2001 m. suteiktas docento pedagoginis vardas.
1989–2000 m. Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis. Be to, 1996–1997 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, 1996–2006 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete. 2002–2007 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vizituojantis docentas. 2002–2008 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas. 1997–2008 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto narys.[1]
Partijos Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai narys. Nuo 2008 m. Seimo narys.
[taisyti] Mokslinė veikla
Tiria teroro, genocido, slaptųjų tarnybų istoriją. Dvylikos knygų autorius, bendraautoris ir sudarytojas, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos ir Vokietijos moksliniuose leidiniuose paskelbė apie 90 studijų ir straipsnių. Lietuvos periodinėje spaudoje 1989–2007 m. paskelbė apie 100 straipsnių. 1997–2008 m. žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ mokslinis redaktorius.
[taisyti] Scenaristas
Televizijos dokumentinių filmų ciklui „XX amžiaus slaptieji archyvai“ 2004–2007 m. su bendraautore sukūrė 14 filmų scenarijų: „100 paskutinių valandų“, „Žvalgybų žaidimai: užmirštas desantas“ (2004 m.), „Pučai ir teroras Lietuvoje“ I–II dalys (2005 m., 2007 m.), „Laivyno paradas (Flottenparade)“ (2005 m.), „Dingę Berlyne“ (2006 m.), „Lietūkio garažas“ I–II dalys (2006 m.), „Milijardai sau ir… Tėvynei“, „Pašto ženklų byla“, „Žemaitis ir Berija“, „Pabėgti iš SSRS“, „Aukso pagrobimas“, „Žvalgybos pulkininkai“ (2007 m.).
[taisyti] Įvertinimas
- Radijo ir televizijos komisijos konkurse „Pragiedruliai“ apdovanotas už geriausią 2007 m. kultūros laidą.[2].
[taisyti] Bibliografija
- Lietuvos slaptosios tarnybos (1918–1940), 1993 m.;
- Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 m., 1996 m.;
- Lietuvos slaptosios tarnybos (1918–1940), antrasis ir papildytas leidimas, 1998 m.;
- The Anti-Soviet Resistance in the Baltic States, 1999 m.;
- Sovietinis saugumas Lietuvoje 1940–1953 m., 1999 m.;
- Lietuvos suvereniteto atkūrimas 1988–1991, 2000 m.;
- Lietuvos laikinoji vyriausybė. Posėdžių protokolai, 2001 m.;
- Baltijos laisvė – Europos atsakomybė, 2002 m.;
- Freedom of the Baltics. Responsibility of Europe, 2003 m.;
- Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija, 2005 m.;
- Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui. Terror and Crimes agaist Humanity, 2006 m.;
- Lietuva 1940–1990 m., antrasis ir papildytas leidimas, 2007 m.;
- KGB Lietuvoje. Slaptosios veiklos bruožai, 2008 m.;
- Kelias į nepriklausomybę. Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, 2010 m.;
- Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 m., antrasis ir papildytas leidimas, 2012 m.
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Išnašos
- ↑ Arvydas Anušauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 626 psl.
- ↑ Vyriausioji rinkimų komisija
- ↑ 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – Iškelti kandidatai
