Kelmės rajono savivaldybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kelmės rajono savivaldybė
Žemėlapis
Valstybė: Lietuva
Apskritis: Šiaulių apskritis
Didžiausi miestai: Kelmė
Tytuvėnai
Užventis
Gyventojų (2014 m.): 30303 (27)
Gyventojų tankumas: 20,9 žm./km² (44)
Plotas: 1705 km² (8)
Telefono kodas: {{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:
Meras: Vaclovas Andrulis (2012–)

Kelmės rajono savivaldybė – savivaldybė vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje. Centras – Kelmė.

Gamta ir geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kelmės rajono savivaldybės teritorijos plotas – 1705 km² (2,6% Lietuvos ploto), iš jų: 2000 ha užima miestai ir gyvenvietės, 1800 ha – pramonės įmonės ir keliai, 99 100 ha – žemdirbystės plotai, 44 400 ha – miškai, 4000 ha – vandenys, 17 000 ha – kitos paskirties plotai.

Kelmės rajono savivaldybės vakarinė dalis yra Vidurio Žemaičių aukštumoje (aukščiausia vieta – 204 m aukščio Spąsties kalva – prie Šlapgirės, į šiaurės vakarus nuo Užvenčio), kita dalis Rytų Žemaičių plynaukštėje, joje yra žemiausia vieta, pietuose, prie Dubysos, altitudė 66 m.

Sausio vidutinė temperatūra – 5,0 °C, liepos 16,9 °C. Kritulių iškrinta 636–704 mm per metus.

Savivaldybės teritorija teka Dubysa su intakais Šiauše, Gryžuva, Kražante, Ventos aukštupys su intakais Ušna, Aunuva, Knituoja, Ganse, pietvakariniu pakraščiu – Ančia (Šešuvies intakas). Telkšo 47 Kelmės rajono ežerai, 10 tvenkinių. Didžiausi miškai – Vainagių, Patumšių, Padubysio, Tytuvėnų. Šiaurinėje dalyje yra Kurtuvėnų regioninis parkas.

Yra 53 ežerai, didžiausi – Gauštvinis, Gludas, Bridvaišis, Karklėnų ežeras, 10 tvenkinių, didžiausi – Aunuvėnų, Pašiaušės, Kentrių. Pelkės užima 6000 ha, didžiausios – Tytuvėnų ir Šiluvos tyreliai.

Miškingumas 25,4%, 61,2% miškų ploto užima spygliuočiai, 38,8% – lapuočiai. Didžiausi miškai: Vyčių-Patytlaukio, Užpelkių, Papušio, Kūprės-Lembartiškės, Plykšilio, Žukiškės. Vudurinėje dalyje ir pietuose vyrauja balkšvažemiai, šiaurėje ir pietryčiuose – smėlžemiai, rytuose ir vakaruose – išplautžemiai, pelkėse – durpžemiai.

Saugomos teritorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Yra 4 gamtos paminklai: 3 geologiniai (Pašimšės (Ėrtelio), Oreliškės, Kriaučiaus akmenys) ir 1 hidrogeologinis (Svilės šaltiniai) bei 17 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų: 14 botaninių (Didysis Gorainių, Elbarų, Jungirio, Kiaunorių, Pakarčemio, Panūdžių, Reibių, Spunsčio, Šventragių ąžuolai, Martyno, Napoleono, Perkūnkalnio, Storoji Tytuvėnų šilo, Šaukėnų pušys), 2 geologiniai (Velniakelio ir Tučkinės akmenų ruožai) ir 1 geomorfologinis (Pustlaukio duobė). [1]


Kraštinės koordinatės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png   55° 54′ 20″   Blank-50px.png
22° 27′ 40″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 21′ 50″
  55° 27′ 40″  

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Kelmės apskrities 21 apylinkės. 19501953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1954 m. pakeistos rajono ribos. 1959 m. prijungta panaikinto Tytuvėnų rajono teritorija, 6 apylinkės perduotos Raseinių rajonui, 1 apylinkė – Radviliškio rajonui. 1962 m. prijungta dalis panaikintų Užvenčio rajono ir Varnių rajono, Telšių rajono 2 apylinkės, Šiaulių rajono 1 apylinkė ir kitos apylinkės dalis, Tauragės rajono 1 apylinkė; 4 apylinkės perduotos Telšių rajonui, 1 apylinkė – Šiaulių rajonui. 1968 m. šiek tiek keitėsi ribos, 1969 m. panaikintos 3 apylinkės.

1995 m. įkurta Kelmės rajono savivaldybė, pavaldi Šiaulių apskričiai. 2009 m. sausio 1 d. (vadovaujantis 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimais) įkurtos 46 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950
(suskirstymas)
600 21 apylinkė
1954
(suskirstymas)
14 apylinkių
1959
(suskirstymas)
(surašymas)
1271,49 54300 28 apylinkės
1962 963 21 apylinkė
  • 2 miestai
1963
(suskirstymas)
18 apylinkių
1967 1704 57100
1970
(surašymas)
1700 53501 15 apylinkių
1972
(suskirstymas)
1679,53 15 apylinkių
1976
(suskirstymas)
1705 48500 14 apylinkių
  • 3 miestai
  • 6 miesteliai
  • 750 kaimų
  • 31 kaimų dalis
  • 100 viensėdžių
  • 2 glžk. stočių gyvenvietės
1979
(surašymas)
46609 12 apylinkių
  • 3 miestai
  • 889 kaimo vietovės
1985 1697 12 apylinkių
  • 3 miestai
  • 6 miesteliai
  • 721 kaimas
  • 2 glžk. stočių gyvenvietės
  • 72 viensėdžiai
1989
(surašymas)
1705 43336 9 apylinkės
  • 3 miestai
  • 817 kaimo vietovių
2001
(surašymas)
1705 40844 9 kaimo seniūnijos
  • 3 miestai
  • 6 miesteliai
  • 740 kaimų
  • 3 glžk. stočių gyvenvietės
  • 73 viensėdžiai

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2014 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m.
54 300 53 501 46 609 43 336 40 844 39 707
2007 m. 2009 m. 2011 m.sur.[2] 2012 m. 2013 m. 2014 m.
38 608 37 500 32 412 31 722 31 037 30 303


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 32 412 žmonės:[3]

2001 m. gyveno 40 844 žmonės:[4]

2001 m. miesto gyventojų 35,8%. Gyventojų tankumas 23,3 žmonių/km2. 91,5% gyventojų – katalikai, 0,7% – stačiatikiai, 0,4% – sentikiai, 0,2% – evangelikai liuteronai (2001 m.).

Gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Rajone yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):



Savivalda[taisyti | redaguoti kodą]

Atstovaujamoji valdžia – Kelmės rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia Kelmės rajono savivaldybės administracija.

Kelmės rajono savivaldybės merai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Rimantas Motuzas (1991–1994)
  2. Zenonas Mačernius (1994–1995)
  3. Stasys Lekšas (1995–1997)
  4. Jurgis Staševičius (1997–2000)
  5. Zenonas Mačernius (2000)
  6. Kostas Arvasevičius (2000–2012)
  7. Vaclovas Andrulis (2012 -)

Seniūnijos[taisyti | redaguoti kodą]

Savivaldybės seniūnijos

Kelmės rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

2005 m. savivaldybėje buvo Tytuvėnų žemės ūkio mokykla, gimnazija, 7 vidurinės, 15 pagrindinių, 15 pradžios mokyklų, jaunimo, specialioji, vaikų ir jaunimo sporto, meno mokyklos, du darželiai-mokyklos, 3 lopšeliai-darželiai, suaugusiųjų mokymo ir profesinio rengimo centrai, 5 ligoninės, 8 ambulatorinės gydymo įstaigos, 25 medicinos punktai, 2 vaikų globos įstaigos, 23 kultūros centrai, 32 bibliotekos.

Muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kelmės krašto muziejus, jo padaliniai – Kražių, Užvenčio ir Šaukėnų kraštotyros muziejai,
  • Tytuvėnų miško muziejus,
  • Tytuvėnų žemės ūkio mokyklos kraštotyros muziejus,
  • E. Digrevičienės kūrybos muziejus,
  • M. Savickienės gamtos išdaigų muziejus,
  • V. ir E. Venckų etnografinė sodyba.

Bendrojo lavinimo mokyklos[taisyti | redaguoti kodą]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Visoje savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,2% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Yra medienos apdirbimo (bendrovės „Medžio konstrukcijos“, „Vėjovirpa“, „Smidrūnas“, „Anakletas“) ir baldų („Nuošalė“) pramonė, mėsos gaminių („Molavena“, „Lisela“), pieno produktų („Kelmės pieninė“), linų pluošto („Kelmės akcinė linų apdirbimo bendrovė“) gamyba, durpių gavyba („Tytuvėnų durpės“). Apdirbamosios pramonės įmonių daugiausia yra Kelmėje ir Tytuvėnuose.

Žemės ūkio naudmenos užima 58,2% ploto, iš jų 75,1% ariamoji žemė, 23,8% pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 12,8 ha, vyrauja mišrios paskirties, pusiau natūriniai ūkiai, tiekiantys produkciją savo reikmėms. 60,8% pasėlių užima javai (vasariniai miežiai, žieminiai kviečiai, avižos, kvietrugiai), 23,7% daugiametės žolės, 6,0% bulvės, 1,6% pašariniai šakniavaisiai, 0,9% linai. Savivaldybės teritorijoje išauginama 11,0% visų Lietuvos bulvių, 5,4% linų, 3,0% lauko daržovių, 2,3% javų (2004 m.). 2004 m. pagaminta 2,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (3,7% pieno). Veisiama 7,9% visų Lietuvoje veisiamų avių ir ožkų, 3,6% galvijų (3,6% karvių), 3,2% arklių, 2,7% kiaulių (2005 m.).

Susisiekimas ir transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Per Kelmės rajoną buvo tiesiamas istorinis „Via Hanza“ kelias Berlynas-Sankt Peterburgas. Per teritoriją eina geležinkelis Pagėgiai-Radviliškis, automobilių magistralė E77 Ryga (Latvija)-Karaliaučius (Rusija).


Partnerystės ryšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai, su kuriais Kelmės rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kelmės rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 715 psl.
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. 2011 m. surašymo duomenys
  4. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kelmės rajono savivaldybė
Commons-logo.svg Vikiteka: Kelmės rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Šiaulių apskritis

Akmenės rajonas | Joniškio rajonas | Kelmės rajonas | Pakruojo rajonas | Radviliškio rajonas | Šiaulių miestas | Šiaulių rajonas