1918 m.

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Metai: 1915 1916 1917 - 1918 - 1919 1920 1921 MCMXVIII metai

Dešimtmečiai: 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as

Šimtmečiai: XIX amžius - XX amžius - XXI amžius

2 tūkstantmetis

v • a • r Kituose kalendoriuose Armėnų kalendoriuje 1367 ԹՎ ՌՅԿԷ Bahajų kalendoriuje 74 – 75 Berberų kalendoriuje 2868 Bizantijos kalendoriuje 7426 – 7427 Budistų kalendoriuje 2462 Etiopų kalendoriuje 1910 – 1911 Hebrajų kalendoriuje 5678 – 5679 Indų Kali Yuga kalendoriuje 5019 – 5020 Indų Saka kalendoriuje 1840 – 1841 Indų Vikram kalendoriuje 1973 – 1974 Iraniečių kalendoriuje 1296 – 1297 Japonų kalendoriuje Taishō 7 (大正7年) Kinų kalendoriuje 4554/4614 — iki — 4555/4615 Koptų kalendoriuje 1634 – 1635 Korėjiečių kalendoriuje 4251 Musulmonų kalendoriuje 1336 – 1337 Mianmaro kalendoriuje 1280 Tajų saulės kalendoriuje 2461

Vikisritis: Metai [+] 1918 metai (2 psl.)

1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Turinys 1 Lietuvoje 1.1 Įvykiai 1.2 Gimtadieniai 1.3 Mirtys 2 Pasaulyje 2.1 Įvykiai 2.2 Gimtadieniai 2.3 Mirtys

[taisyti] Lietuvoje

[taisyti] Įvykiai

Sausis

• Sausio 8 d. – Lietuvos Taryba nutarė skelbti nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi be jokių „amžinųjų ryšių su Vokietija“.
• Sausio 23 d. – Vilniuje įsteigta Baltarusijos mokslo draugija – Lietuvos baltarusių mokslininkų organizacija.
• Sausio 30 d. – Lietuvos Taryba pareikalavo, kad Rusija grąžintų išvežtas kultūros vertybes. Tarybos nutarimą pasirašė Jonas Basanavičius.

Vasaris

• Vasario 1 d. – Rusijos lietuvių politinis organas – Lietuvių vyriausioji taryba – išleido atsišaukimą į pasaulio tautas ir valstybes. Jame reikalavo pripažinti Lietuvai teisę steigti nepriklausomą demokratinę respubliką, pripažinti etnografines jos sienas bei atlyginti karo padarytus nuostolius.
• Vasario 16 d. – Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimas.

Kovas

• Kovo 3 d. – Bresto sutartimi Lietuva atiteko Vokietijai.
• Kovo 4 d. – Vilniuje atidarytas Šv. Kazimiero draugijos knygynas, prekiavęs lietuviškais leidiniais.
• Kovo 13 d. – Amerikos lietuvių Seimas balsavo už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimą nepriklausomoje valstybėje ir kreipėsi į JAV vyriausybę skatindamas pripažinti tokią nepriklausomą Lietuvą.
• Kovo 23 d. – Vokietija pripažino Nepriklausomą Lietuvos valstybę.
• Kovo 24 d. – Lietuvos Tarybos delegacija kreipėsi į popiežiaus nuncijų Miunchene, prašydama popiežių pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir suteikti jai apaštališką palaiminimą.

Gegužė

• Gegužės 4 d. – Vokietija Lietuvos Tarybai įteikė Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo dokumentą.

Lapkritis

• Lapkričio 1 d. – Vilniuje, Vytauto gimnazijoje, įsteigtas pirmasis skautų vienetas.
• Lapkričio 13 d. – Perlojoje paskelbta nepriklausoma Perlojos respublika su savo kariuomene, pinigais ir prezidentu. Respublika gyvavo iki 1923 m.
• Lapkričio 30 d. – Mažosios Lietuvos Tautinė Taryba pasirašė Tilžės aktą, tuo išreikšdama norą prisijungti prie Lietuvos

Gruodis

• Gruodžio 1 d. – Kaune į vyskupus įšventintas Jurgis Matulaitis (g. 1871 m.).
• Gruodžio 20 d. – įkurta Kauno apskritis.
• Gruodžio 22 d. – Rusijos vyriausybė dekretu pripažino Lietuvos laikinąją revoliucine darbininkų ir valstiečių vyriausybę, vadovaujamą Vinco Mickevičiaus-Kapsuko.
• Gruodžio 27 d. – išleisti pirmieji Lietuvos pašto ženklai.
• Gruodžio 31 d.
  • Lietuvos Respublikos vyriausybė persikėlė į Kauną.
  • Vokiečių kariuomenė pasitraukė iš Vilniaus.

[taisyti] Gimtadieniai

• Sausio 15 d. – Vaclovas Mališauskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, akademikas. (m. 1996 m.)
• Sausio 16 d. – Jonas Kiauleikis, Lietuvos gydytojas endokrinologas, medicinos mokslų kandidatas. (m. 1990 m.)
• Kovo 6 d. – Adolfas Ramanauskas-Vanagas, lietuvių karininkas, lietuvių rezistentas, partizanų vadas, brigados generolas (m. 1957 m.)
• Kovo 17 d. – Juozas Bacevičius, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. (m. 1995 m.)
• Balandžio 19 d. – Vladimiras Pašuta, lietuvių istorikas (m. 1983 m.).
• Balandžio 24 d. – Kazimieras Kruopis, muzikos pedagogas ir chorvedys. (m. 1994 m.)
• Gegužės 24 d. – Katarina Szelinski-Singer, vokiečių skulptorė.
• Birželio 16 d. – Juozas Petras Kazickas, lietuvių verslininkas, filantropas. Filosofijos mokslų daktaras.
• Birželio 20 d. – Antanas Butkus, Lietuvos agronomas, biochemikas, visuomenės veikėjas, agronomijos daktaras. (m. 1997 m.)
• Rugsėjo 19 d. – Tėvas Stanislovas, Paberžės klebonas.
• Spalio 2 d. – Leonas Gastila, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• Lapkričio 1 d. – Valerijus Charazovas, TSKP veikėjas.

[taisyti] Mirtys

• Sausio 18 d. – Jurgis Bielinis, knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. (g. 1846 m.)
• Liepos 17 d. – Edvardas Jančevskis, Lietuvos ir Lenkijos botanikas. (g. 1846 m.)
• Gruodžio 1 d. – Mikelis Ašmys, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas. (g. 1891 m.)

[taisyti] Pasaulyje

[taisyti] Įvykiai

Sausis

• Sausio 8 d. – JAV prezidentas Woodrow Wilson paskelbė savo „Keturiolikos punktų“ programą pasaulio sutvarkymui po Pirmojo pasaulinio karo.
• Sausio 15 d. – (sausio 28 d. pagal Grigališkąjį kalendorių) – Vladimiras Leninas įsteigė Raudonąją armiją.

Vasaris

• Vasario 1 d. – (vasario 14 d. pagal Grigališkąjį kalendorių) – Rusija pereina prie Grigaliaus kalendoriaus.
• Vasario 24 d. – Estija paskelbia nepriklausomybę nuo Rusijos.

Kovas

• Kovo 3 d. – Pirmasis pasaulinis karas baigiasi: Vokietija, Austrija ir Tarybų Rusija sudaro Brest-Litovsko sutartį, pagal kurią Rusija pasitraukia iš karo.
• Kovo 5 d. – Rusijos sostinę bolševikai perkelia iš Petrogrado į Maskvą.
• Kovo 7 d. – bolševikai pasivadino Rusijos komunistų partija.
• Kovo 21 d. – Pirmasis pasaulinis karas: prasideda Antrasis Somos mūšis.
• Kovo 23 d. – milžiniškas vokiečių pabūklas „Didžioji Berta“ pradeda Paryžiaus apšaudymą iš 114 km atstumo.
• Kovo 25 d. – paskelbiama Baltarusijos nepriklausomybė.

Gegužė

• Gegužės 26 d. – įkuriama Gruzijos demokratinė respublika.

Liepa

• Ispaniškasis gripas tampa epidemija. Per vėlesnius 6 mėnesius miršta virš 25 milijonų žmonių (triskart daugiau nei per karą).
• Liepos 15 d. – Pirmasis pasaulinis karas: vokiečių ataka prie Marnos upės, prasideda antrasis Marnos mūšis.
• Liepos 16 d. – Rusijos revoliucija: Jekaterinburge bolševikai nužudo Rusijos imperatorių Nikolajų II-ąjį ir jo šeimą.

Rugpjūtis

• Rugpjūčio 1 d. – britų antibolševikinės pajėgos užima Archangelską.
• Rugpjūčio 10 d. – ekspedicijos vadui duodamas nurodymas padėti baltiesiems.
• Rugpjūčio 11 d. – Fania Kaplan pasikėsina nužudyti Leniną. Tą pačią dieną nužudomas Petrogrado ČK vadas.

Spalis

• Spalio 3 d.
  • Kaizeris Vokietijos kancleriu paskiria Maksą fon Badeną.
  • Lenkija paskelbia nepriklausomybę.
• Spalio 28 d. – nuo Austrijos-Vengrijos atsiskiria Čekoslovakija.

Lapkritis

• Lapkričio 3 d. – Pirmasis pasaulinis karas: Austrija-Vengrija sudaro paliaubas su sąjungininkais. Lenkija paskelbia nepriklausomybę nuo Rusijos.
• Lapkričio 6 d. – Liubline suformuojama nauja Lenkijos vyriausybė.
• Lapkričio 9 d. – Vokietijos kaizeris Vilhelmas II-asis atsisako sosto ir pasitraukia į Nyderlandus.
• Lapkričio 11 d. – Pirmojo pasaulinio karo pabaiga: Vokietija pasirašo Kompjeno paliaubas. Austrijos imperatorius atsisako sosto.
• Lapkričio 12 d. – Austrija tampa respublika.
• Lapkričio 14 d. – Čekoslovakija tampa respublika.
• Lapkričio 16 d. – Vengrija paskelbia nepriklausomybę nuo Austrijos.
• Lapkričio 18 d. – Latvija paskelbia nepriklausomybę nuo Rusijos.

Gruodis

• Gruodžio 1 d. – Islandija tampa savavaldžia karalyste, tačiau išlieka unijoje su Danija.
  Transilvanija susijungia su Rumunija.
  Paskelbiama Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė (vėliau žinoma kaip Jugoslavijos karalystė).
• Gruodžio 4 d. – JAV prezidentas Vudrou Vilsonas (Woodrow Wilson) išplaukia į Paryžiaus taikos konferenciją tapdamas pirmuoju JAV prezidentu, kuris savo prezidentavimo laiku apsilankė Europoje.

[taisyti] Gimtadieniai

• Sausio 26 d. – Nikolajė Čiaušesku, Rumunijos Socialistinės Respublikos vadovas, Rumunijos komunistų partijos CK generalinis sekretorius, prezidentas.
• Balandžio 23 d.
  • Georgijus Michailovičius Vicinas, rusų aktorius.
  • Morisas Driuonas, prancūzų rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas. (m. 2009 m.)
• Liepos 4 d. – Taufa'ahau Tupou IV, Tongos karalius. (m. 2006 m.)
• Rugsėjo 17 d. – Chaimas Hercogas, teisininkas, Izraelio karinis ir politinis veikėjas, Izraelio prezidentas. (m. 1997 m.)

[taisyti] Mirtys

• Liepos 17 d. – Nikolajus II, priešpaskutinis Romanovų dinastijos Rusijos caras, Lenkijos karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis, valdęs 1894 – 1917 m. (g. 1868 m.)

Nedatuoti

• Jevno Azefas, rusų provokatorius, dirbęs Rusijos slaptojoje policijoje nuo 1893 m. ir tuo pačiu metu (nuo 1899 m.) teroristinėje socialistų revoliucionierių organizacijoje. (g. 1869 m.)

Vikiteka