Baltijos kelias

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baltijos kelias
2009 Simbolinis Baltijos kelias Rygoje 2009 m. rugpjūčio 23 d. vakarą Rygos centre prie Laisvės statulos uždegtos žvakutes simboliškai pažymėti Baltijos kelio dvidešimtmetį.

Baltijos kelias – 650 km (kitais duomenimis – 595 km) ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.

Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.

Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Jis yra įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km). Kelias ėjo ruožu VilniusUkmergėPanevėžysPasvalysBauskėRyga-Cėsys-Valmiera-Rūjiena-Viljandis-Tiūris-Rapla-Talinas.

Panašios akcijos buvo rengiamos dar kelerius metus, pvz., 1991 m. Liepsnojantis Baltijos kelias – buvo deginami laužai. Panašių manifestacijų surengė ir kitos tautos. VDR, siekusios suvienyti Vokietijos abi dalis manifestacijos 1989 pab. – 1990 m.

1990 m. apie šį kelią Audrius Stonys ir Arūnas Matelis sukūrė 35:10 trukmės dokumentinį filmą „Baltijos kelias“.

2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1989 m. gegužės 14-15 d. vyko Baltijos asamblėja Taline. Joje Estijos Liaudies Fronto Taryba, Latvijos Liaudies Fronto Dūma ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas priėmė svarbias deklaracijas.

Monumentas Baltijos keliui pažymėti Estijoje

Baltijos tautų teisių deklaracijoje pabrėžiama tautinės kultūros svarba. Remiantis tarptautinių teisių dokumentais, tuo, kad iš esmės nepakito Sovietų Sąjungos ideologija ir politika (nacijas traktuojant kaip laikiną ir pažangai trukdantį reiškinį, atmetant tautos apsisprendimo mėginimus), skelbė natūralias ir neatimamas teises:

  • Gyventi istoriškai susiklosčiusioje savo teritorijoje
  • Teisę apsispręsti ir laisvai nustatyti savo politinį statusą
  • Teisę išsaugoti savo kultūrą ir savitumą
  • Teisę pasirinkti ūkininkavimo formas ir kt.

Asamblėjos metu Taline, Rotušės aikštėje, Estijos Liaudies Fronto atstovas Matis Hintas pasakė kalbą „Pabaltijo kelias“. Trumpai apžvelgęs tūkstančius metų Baltijos pakrantėje gyvenusių estų, latvių ir lietuvių tarpusavio ryšių, jis pabrėžė, kad Pabaltijo valstybių nepriklausomybė buvo paminta dviejų totalitarinių režimų – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Estija ir Latvija, Lietuva buvo atiduotos agresorių savivalei. Nepaisant to, jos išsaugojo ištikimybę savo kalbai, kultūrai, tautinėms tradicijoms. Jis teigė, kad Pabaltijo kelias yra Europos kelias. Kalbiniu, tautiniu ir kultūriniu pagrindu suskirstyta Europa vienintelė gali saugoti ir puoselėti turtingą visos Europos kultūrinį palikimą. Pabaltijo kelias – derybų, įtikinėjimo ir įrodymų kelias.

1989 m. liepos 15 d. Pernu mieste Estijoje susirinkę trijų Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų atstovai nutarė surengti bendrą solidarumo akciją – Baltijos kelią: gyva žmonių grandine sujungti Vilnių, Rygą, Taliną, dar kartą pademonstruoti sovietų valdžiai ir pasaulio tautoms apie vienybę ir ryžtą siekti laisvės bei nepriklausomybės.

Kaip tik Baltijos kelio išvakarėse Lietuvos SSR AT speciali komisija, tyrusi 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos-SSRS sutarties padarinius paskelbė išvadas dėl įvykių raidos po abiejų šalių slaptojo protokolo pasirašymo. Jose pabrėžti SSRS 1940 m. birželio 14 d. Ultimatumo Lietuvai pragaištingi padariniai. Teigiama, kad nelaisvai ir nedemokratiškai sudarytas Liaudies Seimas tapo į Lietuvą atsiųstu SSRS vyriausybės įgaliotinių įrankiu, o jo deklaracija dėl įstojimo į SSRS priimta prieš Lietuvos piliečių valią realizuojant didžiavalstybinius SSRS tikslus.

Idėja[taisyti | redaguoti kodą]

Vilniaus Sąjūdžio Seimas 1989 m. rugpjūčio 23 d. patvirtino dokumentą „Baltijos kelias“. Seimo atstovai dokumente tvirtino ieškoję kelių, kuriais galima būtų taikiai atkurti savo valstybę, tačiau to reikėjo ne tik Lietuvai, o ir Latvijai, Estijai. Dokumente „Baltijos kelias“ apibūdinamas kaip geriausia išeitis visoms šalims, atitinka visų Pabaltijo valstybių interesus. Pasisakyme buvo išdėstyta „Baltijos kelio filosofija“.

  • Baltijos kelias – parlamentinis kelias į taikų mūsų valstybės atkūrimą.
  • Baltijos kelias – nekelia pavojaus niekam.
  • Baltijos kelias – užtikrina socialinę apsaugą, pilietines teises ir ekonominę pažangą visoms be išimties Baltijos tautoms.
  • Baltijos kelias – demokratijos kelias.
  • Baltijos kelias – tai vienintelis kelias į laisvę, lygybę, brolybę, kuris eina bendros mūsų Baltijos jūros krantais.
  • Baltijos kelias – Europos kelias.
  • Baltijos kelias – tai paskutinis kolonijinių teritorijų Europoje išlaisvinimo kelias.
  • Baltijos kelias – mūsų bendrų namų pastatymo kelias.

Baltijos kelias įrodė, kad trijų buvusių valstybių nepriklausomybės atkūrimo siekia ne tik tautiniai judėjimai – Sąjūdis, Liaudies frontai, bet visos minėtos tautos, kad visos trys tautos ir joms vadovaujantys judėjimai pasirinko ne prievartinį, o teisinį parlamentinį išsivadavimo kelią. Renginio organizuotumas ir rimtis SSRS vadovybei ir pasauliui parodė šių kraštų visuomenės brandą ir susitelkimą. Ne be šios akcijos politinio, visuomeninio ir net vizualinio įspūdžio SSRS antrasis Liaudies deputatų suvažiavimas, nors su tam tikromis išlygomis, bet pripažino, kad Molotovo-Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei, kad Baltijos valstybių suverenitetas neteisėtai sutryptas. Tai buvo viena svarbiausių masinių akcijų, aukščiausia emocinė tautų solidarumo apraiška.

Palaikymas kitose šalyse[taisyti | redaguoti kodą]

Tos dienos įvykiai Rusijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Tą dieną Rusijos sostinėje Maskvoje, Rusakovo kultūros namuose prasidėjo Pabaltijo tautų savaitė, skirta Lietuvai. Atidaryta paroda „1939–1941 m. Lietuvos įvykių dokumentinė medžiaga, pateikta olandų, lenkų, vokiečių, koncertavo choras „Tremtinys“, vyko susitikimas su Lietuvos atstovais.

Puškino aikštėje vyko mitingas, organizuotas Demokratinės sąjungos, Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui. Jo metu milicija mušė, suiminėjo žmones, atiminėjo Pabaltijo valstybių tautines vėliavas.

Leningrade, aikštėje prie Žiemos rūmų taip pat vyko mitingas pakto 50-mečiui.

Novosibirske prie miesto viešosios bibliotekos taip pat vyko mitingas, organizuotas „Memorialo“, Demokratų sąjungos. Buvo iškabintos Lietuvos, Latvijos, Estijos vėliavos, perrištos juodais kaspinais.

Tos dienos įvykiai Ukrainoje[taisyti | redaguoti kodą]

Ternopolyje Ukrainos Narodnyj Ruch ir draugija „Memorialas“ organizavo mitingą „Tarptautiniai santykiai ir Pabaltijo tautų palaikymas ryšium su Stalino-Hitlerio pakto 50-mečiu“.

Tos dienos įvykiai Prancūzijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulio jaunimo kongreso metu Paryžiuje pabaltijiečiai surengė demonstraciją-eiseną nuo Triumfo arkos iki Laisvės paminklo. Joje dalyvavo ir lenkų, ir rumunų, vengrų, amerikiečių, laisvų Europos valstybių, kai kurių Azijos valstybių atstovai. Lietuvos, Latvijos, Estijos vėliavos ir plakatai, reikalaujantys išvesti sovietinę armiją iš Pabaltijo valstybių Eifelio bokšto fone.

Grasinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Rugpjūčio 26 d. per Maskvos televiziją buvo perduotas SSKP CK pareiškimas „Dėl padėties sovietinio Pabaltijo respublikose“, kuriame priešiškai vertinama padėtis Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, o rugpjūčio 23 d. Masių akcija įvertinta kaip siekis nuteikti Pabaltijo respublikų tautas atsiskyrimui nuo Sovietų Sąjungos.

Grasinama: „Nueita per toli. Pabaltijo tautų likimui gresia rimtas pavojus. Žmonės turi žinoti, prie kokios bedugnės juos stumia nacionalistų lyderiai. Jeigu jiems pavyktų pasiekti savo tikslus, padariniai gali būti katastrofiški. Galėtų iškilti klausimas dėl paties jų gyvybingumo“.

Nuotraukų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. – Vilnius, 2005. – p. 617–619.
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. – Vilnius 2002. T. II. „Baltijos kelias“.
  • „Baltijos kelias“ – kelias į laisvę. Dešimtmetį minint“. Lietuvos Sąjūdis, Romas Batūra. – Vilnius 1999. – p. 14-16, 24-27, 44-45.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Baltijos kelias – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vaizdo medžiaga[taisyti | redaguoti kodą]