Ingrida Šimonytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ingrida Šimonytė
2023 m.
Gimė 1974 m. lapkričio 15 d. (49 metai)
Vilnius
Lietuvos Ministrė pirmininkė
Ėjo pareigas Nuo 2020 m. gruodžio 11 d.
Ankstesnis Saulius Skvernelis
Seimo narė
Ėjo pareigas Nuo 2016 m. lapkričio 14 d.
Ankstesnis Andrius Kubilius
(Antakalnio apygarda)
Finansų ministrė
Ėjo pareigas 2009 m. liepos 7 d. –
2012 m. gruodžio 13 d.
Ankstesnis Algirdas Šemeta
Vėlesnis Rimantas Šadžius
Veikla Politikė
Partija TS-LKD (nuo 2022)
Išsilavinimas Verslo administravimo ir vadyba, ekonomika
Alma mater VU (1998)
Žymūs apdovanojimai

Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius (2015)

Vikiteka Ingrida Šimonytė

Ingrida Šimonytė (g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistė, politikė.

2009–2012 m. A. Kubiliaus (II) ministrų kabineto finansų ministrė. Nuo 2016 m. Seimo narė, nuo 2020 m. 18–osios vyriausybės Ministrė Pirmininkė.[1]

Biografija

Gimė statybos inžinieriaus ir ekonomistės šeimoje.[2] 1984 m.su tėvais iš Žirmūnų persikraustė gyventi į Antakalnį, kuriame praleido vaikystę bei jaunystę.[3]

Išsilavinimas

1992 m. sidabro medaliu[4] baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą.

1992-1996 m. studijavo VU Ekonomikos fakultete, m. įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalaurą. 1998 m. – ekonomikos magistrą.

Ptudijų tobulinosi tarptautinių institucijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, JAV Tarptautinės plėtros agentūros, Europos Sąjungos organizacijų ir kt.) mokymuose.[5]

Patirtis

1997 m. pradžioje, studijuodama magistrantūroje, laimėjo konkursą dirbti ekonomiste Finansų ministerijos Mokesčių skyriuje. Ministerijoje įkūrus Mokesčių departamentą, dirbo ekonomiste, skyriaus, vėliau departamento vadove. Daugiausia dėmesio skyrė mokesčių derinimui su ES teise.

2004 m. gegužę tapo ministerijos sekretore atsakinga už mokesčius, audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus, o 2008 m. – ir už Fiskalinės politikos departamentą. 2009 m. liepą – 2012 m. gruodį 15-oje Vyriausybėje dirbo finansų ministre.

2013–2016 m. Šimonytė buvo VU Matematikos ir informatikos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. Tuo pačiu metu buvo Lietuvos banko valdybos nare, kuruojančia priežiūros klausimus, buvo ES bendros bankų priežiūros institucijos – Priežiūros valdybos – narė.

2014 m. VU bendruomenė ją išrinko išorine VU tarybos nare, o 2014–2016 m. – Tarybos pirmininke.[6]

Nuo 2016 m. yra Seimo narė, išrinkta Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje I ture. 2016–2020 m. dirbo Antikorupcijos, Neįgaliųjų teisių komisijose, Europos reikalų komitete, vadovavo Audito komitetui[7], priklausė Seimo moterų, Gegužės 3-iosios, „Pro-Ukraine“, Europietiškos Rusijos draugų bei kitoms parlamentinėms grupėms.[8]

2020 m. lapkričio 25 d. prezidento dekretu paskirta Lietuvos premjere.[9] 2020 m. gruodžio 11 d. pradėjo dirbti jos ministrų kabinetas.

Politinė karjera

Finansų ministrė (2009–2012)

2010 m. Baltijos plėtros forume (Litexpo)
2022 m.

2009 m. birželio 30 d. finansų ministras Algirdas Šemeta gavo Europos biudžeto komisaro postą. Į atsilaisvinusį finansų ministro postą premjeras Andrius Kubilius pasiūlė Finansų viceministrę I. Šimonytę. 2009 m. liepos 3 d. Prezidentas Valdas Adamkus su ja pasikalbėjo ir patvirtino kandidatūrą, bei pasirašė pasirašė dekretą. Šimonytė tapo 15-ąja finansų ministre.[10]

Jai pavesta atgaivinti Lietuvos ekonomiką po krizės.

2009 m. Lietuvos BVP sumažėjo 14,7%. Priimti pensijų/motinystės/tėvystės/nedarbo išmokų karpymai, biudžetininkų atlyginimų sumažinimai, valstybės skolinimasis, padidinti mokesčiai.[11]

Po 2012 m. Seimo rinkimų baigė darbą politikoje. Tapo VU dėstytoja, vėliau tarybos pirmininke, Lietuvos banko valdybos nare.

Seimo narė (2016–)

2015 m. grįžo į politiką, dalyvavo 2016 m. Seimo rinkimuose. Nepriklausoma balotiravosi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąraše, kandidatavo Antakalnio apygardoje. Rinkimų naktį paaiškėjo, kad surinko 51,54% apygardos rinkėjų balsų. Tad tapo viena iš trijų kandidatų, vienmandatėje apygardoje išrinkta pirmajame ture.[12]

Seime prisijungė prie TS-LKD frakcijos, dirbo Europos reikalų komitete, Antikorupcijos, Neįgaliųjų teisių komisijose, užėmė Audito komiteto pirmininkės pareigas, priklausė Seimo moterų, Gegužės 3-iosios, „Pro-Ukraine“, Europietiškos Rusijos draugų bei kitoms parlamentinėms grupėms.[8] Per pirmąją kadenciją Seime pateikė 2 individualius, prisidėjo prie 70 grupinių įstatymų projektų. Pastabas teisės aktams individualiai teikė 27, grupėje 44 kartus.[8]

2020 m. kovo 3 d. paskelbė, kad sieks perrinkimo ir taps TS-LKD rinkiminio sąrašo lydere.[13] 2020 m. spalį, Antakalnio apygardoje surinkusi 61,17% balsų, vėl išrinkta pirmame rinkimų ture, perrinkta antrai kadencijai.[14]

2019 m. Prezidento rinkimai

2018 m. rugsėjo 24 d. paskelbė siekį dalyvauti Prezidento rinkimuose, potencialiai su TS-LKD parama.[15] Lapkričio 4 d. visuomenei atviruose (dalyvavo 15 tūkst. partiečių ir 18 tūkst. iš anksto užsiregistravusių, partijai nepriklausančių žmonių) pirminiuose rinkimuose nugalėjo oponentą Vygaudą Ušacką ir užsitikrino partijos paramą. Už ją balsavo 79 % (16 418) konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už V. Ušacką – 21 % (4441).[16]

Kandidatams į prezidentus privalomus 20 tūkst. piliečių parašų surinko per 12 val.[17] Bet jos komanda rinko parašus likusį mėnesį ir pristatė rekordinį jų kiekį, ~68 tūkst. (27 647 parašų popieriniuose lapuose ir 40 431 el. parašą VRK portale „Rinkėjo puslapis“). Taip pralenkė konkurentus ir Dalią Grybauskaitę, kuri 2014 m. rinkimuose surinko 67 tūkst. parašų.[18]

2019 m. gegužės 12 d. nugalėjo pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31% balsų), su ekonomistu Gitanu Nausėda pateko į antrąjį turą.[19]Gegužės 26 d. jame pralaimėjo.[20]

Ministrė Pirmininkė (2020–)

Rinkimai ir paskyrimas

Po 2019 m. prezidento rinkimų tapo populiaria. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis nepriklausomą politikę pakvietė tapti 2020 m. Seimo rinkimų TS-LKD sąrašo lydere. 2020 m. kovo 3 d. ji sutiko.[13]

Savo kandidatūrą iškėlė Antakalnio vienmandatėje apygardoje. Kaip ir 2016 m., rinkimų naktį paaiškėjo, kad surinko >60% balsų ir vėl tapo viena iš trijų šalies rinkimų apygardos kandidatų, laimėjusių pirmajame ture.[21] 2020 m. spalio 31 d. patvirtinus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad TS-LKD pelnė daugiausiai mandatų (50) ir aplenkė S. Skvernelio ministrų kabinetui vadovaujančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.[22]

Po rinkimų sudaryta centro-dešinės koaliciją tarp TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Koalicijos sutartis delegavo Šimonytę kandidate į Ministres Pirmininkes. Lapkričio 18 d. ji paskelbė siūlomą kabineto sudėtį, kurią gruodžio 7 d. patvirtino prezidentas G. Nausėda.[23] Lapkričio 24 d. Seimas kandidatūrai pritarė,[24], kitą dieną G. Nausėda tai užtvirtino savo dekretu. Ji antroji moteris, užimanti šias pareigas (pirmoji buvo Kazimira Danutė Prunskienė).

2020 m. gruodžio 11 d. Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti.[25]

Darbas Vyriausybėje

Šimonytės vyriausybė susidūrė su vidaus ir užsienio krizėmis. Šimonytė žiniasklaidoje vadinta „krizių premjere“.[26]

COVID-19 pandemija

Pagrindinis straipsnis – COVID-19 pandemija Lietuvoje.

2020 m. gruodį, pirmosiomis dienomis poste, mirčių pertekliui viršyjant 80%, dėl didelio apkrovimo sveikatos priežiūros sistemai grėsė griūtis.

Vyriausybė suvaržė judėjimą tarp savivaldybių, bendravimą tarp žmonių, įvedė nuotolinį ugdymą, darbą.[27]

2021 m. gegužės 31 d. pradėta masinė gyventojų vakcinacija.[28] Vyriausybė, siekdama mažinti suvaržymus, įvedė Galimybių pasą – dokumentą, liudyjantį apie turėtojo paskiepyjimą, persirgimą ar neigiamą tyrimo rezultatą. Galimybių pasas įgalino kontaktines veiklas, verslą, kitus palengvinimus. Vasarą sirgimų sumažėjo, daugumą apribojimų Vyriausybė panaikino.

Rugsėjį, žmonėms grįžus į darbus/mokslus, daugumai veiklų/renginių persikėlus į sales, prognozuotas susirgimų ir hospitalizacijų augimas. Vyriausybė parengė priemones, nustačiusias „neskiepytųjų karantino“ reguliavimą. Juo siekta riboti kontaktus su nevakcinuotais ir nepersirgusiais žmonėmis. Grįžo Galimybių pasas.[29][30]

2022 m. vasario 5 d., plintant lengvesnei COVID-19 ligos atmainai „omikron“, Galimybių paso atsisakyta.[31]

Migrantų krizė

Pagrindinis straipsnis – 2021 m. migrantų krizė Lietuvoje.

2021 m. birželį Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Vakarų nepripažįstama Aleksandro Lukašenkos Baltarusijos diktatūra, keršydama už ES sankcijas (po suklastotų 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų, Ryanair skrydžio 4978 nutupdymo, kalinamų opozicijos atstovų), įveiklino nelegalią migraciją iš Irako ir Sirijos į Lietuvą, padėdama nelegaliems migrantams kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Jų kiekis išsaugo ~35 kartus.[32]

Vis auganti migrantų įsibrovimo į Lietuvą statistika paskatino Šimonytės Vyriausybę 2021 m. liepos 2 d. paskelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją.[33] Situacijai negerėjant, po mėnesio imtasi vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotos „apgręžimo politikos“, kuri leido apgręžti neteisėtai sieną kirtusius migrantus.[34]

Nepaisant to, jog srautas po taikytos politikos gerokai sumažėjo, Šimonytės kabinetas apsisprendė dėl 508 kilometrų fizinio barjero įrengimo prie sienos su Baltarusija[35], kuris buvo sumontuotas 2022 m. rugsėjį.[36]

Vizitai, išvykos ir priėmimai

Tarptautiniai Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vizitai

Tarptautiniai vizitai

Per savo kadenciją Šimonytė darbo vizitais lankėsi daugiau nei 15 valstybių, tarp kurių yra Lenkija, Latvija, Estija, JAV, Vokietija, Japonija, Italija ir kt.

Politinės pažiūros

Užsienio politika

Per 2018 m. spalio 18 d. vykusius užsienio politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad reikia didinti krašto apsaugai skiriamą biudžeto dalį.[37] Rusija, kaip „valstybė, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus“, laikytina grėsme.[37] Lenkija yra svarbus partneris.[37] Teigdama, kad pasitiki mokslininkų aiškinimu apie klimato kaitą, Donaldo Trampo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ji pavadino klaida.[37]

Vidaus politika

Per 2018 m. spalio 22 d. vykusius vidaus politikai skirtus Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad neprieštarauja partnerysčių instituto įvedimui[38], dėl ko susilaukė palaikymo iš LGBT aktyvistų bei kritikos iš jaunimo sambūrio „Pro Patria“.[39] Ji teigė, kad pati niekada nepriimtų sprendimo daryti aborto, tačiau niekada nesmerktų moterų, kurios tokį sprendimą priima.[38]

Platformoje „Mano Balsas“, Šimonytė teigė, jog pritaria marihuanos legalizavimui medicininiais tikslais. Be to, jos nuomone, turi būti dekriminalizuotas mažo kiekio lengvų narkotikų turėjimas be tikslo parduoti.[40]

Šimonytė palaiko laisvos rinkos veikimą ir minimalų valstybės į ją įkišimą: „Valstybė turi kištis į ekonomiką tiek, kiek jos kišimasis pataiso rinkos netobulumus.“[40]

Jos teigimu, daug sveikatos apsaugos bei švietimo problemų galima būtų išspręsti, jei nebūtų buvę sumažinti mokesčiai.[38]

Lietuvos žydų bendruomenė ją kritikavo dėl nenoro pašalinti atminimo lentą Lietuvos karininkui Jonui Noreikai, pasirašiusiam įsakymą dėl žydų getų steigimo.[41]

2022 m. gruodžio 6 d. I. Šimonytė tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare.[42]

Asmeninis gyvenimas

Be gimtosios lietuvių, I. Šimonytė taip pat moka anglų, lenkų, rusų kalbas, taip pat turi švedų kalbos pagrindus. Ji yra netekėjusi ir neturi vaikų.[43]

Viena mėgstamiausių I. Šimonytės knygų – čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko satyrinė tamsioji komedijaŠauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“, ji dažnai cituoja jos veikėjus.[44]

Apdovanojimai ir įvertinimai

Šaltiniai

  1. Ingrida Šimonytė
  2. Ministrė, sauganti privačią erdvę
  3. Kandidatai be grimo: I.Šimonytė – apie meilę Naujininkams, brolius Coenus ir santechniką
  4. Ketlerienė, Aleksandra (2018-12-30). „Aklas pasimatymas su kandidatu: kodėl Šimonytė negali pamiršti mokyklos baigimo egzaminų ir skaito siaubo knygas“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  5. Ingrida Šimonytė - Ministrė Pirmininkė Archyvuota kopija 2022-06-20 iš Wayback Machine projekto.
  6. I. ŠIMONYTĖ IŠRINKTA VILNIAUS UNIVERSITETO TARYBOS PIRMININKE
  7. VRK:INGRIDA ŠIMONYTĖ
  8. 8,0 8,1 8,2 Ingrida Šimonytė, LRS
  9. „I. Šimonytė tapo ministre pirmininke“. lrytas.lt. 2020-11-24. Nuoroda tikrinta 2020-11-24.
  10. Finansų ministre tapo Ingrida Šimonytė Archyvuota kopija 2021-11-24 iš Wayback Machine projekto.
  11. I.Šimonytė: sunkmečio ministre jau buvo, kaip susitvarkys su krize premjerės kėdėje?
  12. 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: Antakalnio (Nr.3) apygarda
  13. 13,0 13,1 I.Šimonytė sutiko vesti TS-LKD sąrašą Seimo rinkimuose
  14. Antakalnio (Nr.3) apygarda
  15. Ketlerienė, Aleksandra (2018-09-24). „Ingrida Šimonytė Prezidento rinkimams tarė „taip““. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  16. Konservatorių būsimoji kandidatė į prezidentus – I. Šimonytė
  17. Stringanti sistema nesutrukdė: Šimonytė reikalingą kiekį parašų surinko per pirmą dieną sistema stringa
  18. Šimonytė VRK įteikė surinktus 68 tūkst. rinkėjų parašų
  19. 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimai (I turas)
  20. Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams
  21. VRK patvirtino rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse, kur pirmo turo metu išrinkti I.Šimonytė, B.Petkevič ir Č.Olševskis
  22. VRK patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus
  23. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDĖTIES Archyvuota kopija 2021-01-12 iš Wayback Machine projekto.
  24. Šimonytė Seime patvirtinta Ministre Pirmininke
  25. Prisiekė Šimonytės Ministrų kabinetas
  26. Naujausia apklausa: Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, gyventojai atsisuko į Nausėdą
  27. Pirmasis Vyriausybės nutarimas: sugriežtintas karantinas pratęstas iki sausio 31-osios
  28. Startuoja masinė vakcinacija – skiepytis kviečiami visi gyventojai nuo 16 metų
  29. Vyriausybė užveria duris neturintiesiems galimybių paso: negalės lankytis didelėse parduotuvėse, kavinėse, gauti kai kurių paslaugų
  30. Svarbiausios trečiadienio naujienos: reakcijos į riaušes prie Seimo ir ribojimai neturintiems imuniteto nuo COVID-19
  31. Vyriausybė nutarė – nuo šeštadienio stabdomas galimybių paso naudojimas
  32. EP pirmininkas: migrantų antplūdis į Lietuvą kelia nerimą, lrytas.lt
  33. Dėl migrantų antplūdžio valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija
  34. Neteisėti migrantai bus apgręžiami, nukreipiami į pasienio punktus
  35. Vyriausybė apsisprendė dėl fizinio barjero įrengimo prie sienos su Baltarusija, jį statys įmonių grupė „EPSO-G“
  36. Pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras
  37. 37,0 37,1 37,2 37,3 Paulius Gritėnas „TS-LKD prezidentiniai debatai: išsiskyrė I.Šimonytės ir V.Ušacko požiūriai dėl Rusijos grėsmės“, „15 min“, 2018-10-18 18:45 [1]
  38. 38,0 38,1 38,2 Dalia Plikūnė, Aleksandra Ketlerienė, „Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais“, „Delfi.lt“, 2018-10-22 18:49 [2]
  39. Homoseksualų aktyvistai agituoja už Ingridą Šimonytę
  40. 40,0 40,1 Ingrida Šimonytė – Mano balsas
  41. Po Ušacko ir Šimonytės pasisakymų – arši kritika iš žydų bendruomenės Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-usacko-ir-simonytes-pasisakymu-arsi-kritika-is-zydu-bendruomenes.d?id=79360767 Saulius Jakučionis, 2018 m. spalio 19 d. 11:46
  42. Šimonytė oficialiai įstojo į konservatorių partiją
  43. https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38249&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=56180
  44. Ingrida Šimonytė: Šveiko nuotykiai ir kitos geriausios skaitytos knygos
  45. https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/investuotoju-forumo-ataskaitiniame-susitikime-apdovanota-finansu-ministre-ingrida-simonyte[neveikianti nuoroda]
  46. 1K-230 Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais
  47. Apdovanotos DELFI Metų Moterys 2019: linkėjo kiekvienam tapti metų žmogumi
  48. „Delfi Metų Moterys 2020“ apdovanojimai: Ingrida Šimonytė
  49. „Lapteviečių“ apdovanojimą priėmusi premjerė: tai – itin didžiulė garbė ir įpareigojimas Archyvuota kopija 2022-06-20 iš Wayback Machine projekto.
  50. The Friedrich-August-von-Hayek-Stiftung
  51. Paaiškėjo, kas tapo Delfi „Metų Moterys 2022” nugalėtojomis: rezultatai nustebino
  52. Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei drauge su Latvijos, Estijos ir Lenkijos Vyriausybių vadovais skirtas CEPA apdovanojimas Archyvuota kopija 2022-09-25 iš Wayback Machine projekto.
  53. Atsiimdama JAV Nacionalinio demokratijos instituto M. Albright apdovanojimą premjerė pabrėžė demokratijų atsparumo svarbą Archyvuota kopija 2022-12-08 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Politinis postas
Prieš tai:
Algirdas Gediminas Šemeta
Lietuvos Respublikos finansų ministrė
20092012 m.
Po to:
Rimantas Šadžius
Prieš tai:
Saulius Skvernelis
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė

2020–dabar
Po to: