Druskininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Druskininkai (reikšmės).

Druskininkai
Druskininkai 54°1′10″N 23°58′20″E / 54.01944°N 23.97222°E / 54.01944; 23.97222 (Druskininkai)Koordinatės: 54°1′10″N 23°58′20″E / 54.01944°N 23.97222°E / 54.01944; 23.97222 (Druskininkai)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Alytaus apskritis
Savivaldybė:	Druskininkų savivaldybė
Gyventojų (2009):	16 215
Plotas:	24 km²
Tankumas (2009):	676 žm./km²
Pašto kodas:	LT-66001
Vikiteka:	DruskininkaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Drùski­nin­kai Kilmininkas: Drùski­nin­kų Naudininkas: Drùski­nin­kams Galininkas: Drùski­nin­kus Įnagininkas: Drùski­nin­kais Vietininkas: Drùski­nin­kuose

Druskininkai – kurortinis miestas pačiuose Lietuvos pietuose, 60 km į pietus nuo Alytaus; priklauso Alytaus apskričiai ir yra Druskininkų savivaldybės centras. Visus metus veikiantis balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas, seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias Lietuvos kurortas. Druskininkų senamiestis yra urbanistikos paminklas.

Mieste yra dvi bažnyčios – Druskininkų (nuo 1931 m.) ir Ratnyčios (nuo 1910 m.), Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ stačiatikių cerkvė (nuo 1865 m.), miesto kapinės, yra daug poilsio centrų, viešbučiai, vandens pramogų centras (nuo 2006 m.), gimnazija ir dvi vidurinės mokyklos,viena pagrindinė mokykla,du lopšeliai-darželiai, Druskininkų centrinė ligoninė (Balainės miške), poliklinika, paštas (LT-66001), keli parkai. Per Nemuną nutiestas Druskininkų tiltas.

Turinys 1 Geografija 1.1 Klimatas 1.2 Gamta 1.3 Miesto dalys 2 Istorija 2.1 Pavadinimo kilmė 3 Kurortas 3.1 Poilsio centrai 3.2 Architektūra ir kultūra 4 Švietimo ir ugdymo įstaigos 5 Miestų partnerystė 6 Gyventojai 6.1 Žymūs žmonės 6.2 Garbės piliečiai 7 Miesto aktualijos 8 Infrastruktūros plėtra 9 Sportas 9.1 Futbolas 10 Nuorodos 10.1 Istorija 10.2 Žiniasklaida 10.3 Vandens parkas 11 Nuotraukos

[taisyti] Geografija

Druskininkų kurortas yra pietinėje Lietuvos dalyje, 95,14 m virš jūros lygio, dešiniajame Nemuno upės krante. Aukščiausia miesto vieta – sveikatingumo (K. Dineikos) parkas (105 m virš jūros lygio), žemiausia – Nemuno krantas ties Fizioterapijos gydykla.

Druskininkus bendra vakarų – rytų kryptimi 3,5 km supa Nemunas. Į jį įteka Ratnyčia (Ratnyčėlė), kuri 2 km prateka per kurorto rytinę dalį, iš pietų į šiaurę. Pietinėje miesto dalyje tyvuliuoja Druskonio ežeras, Vijūnėlio tvenkinys ir Mergelių akių ežerėlis. Rytinėje kurorto dalyje – „Saulės takas“, tvenkinys su kaskadinėmis maudyklėmis.

[taisyti] Klimatas

Druskininkų klimatas pasižymi palankiomis klimatoterapinėmis ir rekreacinėmis sąlygomis. Vyrauja kalvotas, daubotas reljefas, gausu vidutinių ir mažų ežerų. Vidutinė maksimali oro temperatūra vasarą (birželį, liepą ir rugpjūtį) – aukštesnė negu 22 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 661 mm kritulių. Vėjo greitis kurorte liepos-rugsėjo mėnesiais yra 2,4–2,6 m/s). Vyrauja pietvakarių, vakarų ir šiaurės vakarų, o žiemą pučia pietryčių, rytų ir pietvakarių vėjai.

[taisyti] Gamta

Nors Druskininkų šilai ir toli nuo jūros, bet juose taip pat yra kopų. Tik čia jos nepanašios į pajūrio – tai žemyninės kopos, apaugusios pušynais. Dzūkijos kopose auga kerpšiliai. Juose vyrauja kadagiai. Žemė padengta ištisu kerpių kilimu. Kerpšiliuose daug vaistinių augalų: arkliauogių, čiobrelių, jonažolių, daug grybų.

Miškuose vyrauja pušys, didelė biologinė įvairovė, daug sparnuočių: vieversių, stulgių, baltanugarių genių, jūrinių erelių, pelėdų, apuokų. Druskininkų šiluose sutinkama retų vabzdžių: ūsuotųjų dailidžių, paprastųjų raganosių, aštuoniataškių auksvabalių. Pušynuose, saulės įšildytose vietose, dažnai aptinkami: vikrusis driežas, paprastasis žaltys, gluodenai. Dažniausiai visų pastebimas žvėrelis – paprastoji voverė. Miško pakraščiuose, palaukėse sutinkamas pilkasis kiškis. Yra plėšrūnų: rudoji lapė, po skarotomis eglėmis gyvena mangutai, sutinkami Dzūkijos miškuose vilkai, lūšys, šernai. Stambiausias pušynų žvėris – briedis. Stirnas galima sutikti prie upelių ar palaukių. Druskininkų miškai vilioja ne tik grybautojus, bet ir uogautojus. Miškuose gausu mėlynių, bruknių, aviečių, šaltalankio uogų.

[taisyti] Miesto dalys

• Baltašiškė (šiaurėje, vienintelė miesto dalis kairiajame Nemuno krante)
• Kalviškės (šiaurės rytuose)
• Kloniškės (pietuose)
• Ratnyčia (pietryčiuose)
• Senamiestis (miesto centrinė dalis)

[taisyti] Istorija

Miestas įeina į jotvingių genties gyventos teritorijos ribas. Druskininkai – labai senas kurorto tradicijas turinti gydomoji vietovė. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimi 1635 m. Šie duomenys aptikti Pervalko dvaro (Baltarusija) inventorių knygose. Druskininkų kaimas minimas 1765 m. Mineraliniai šaltiniai žinomi nuo XVIII amžiaus pradžios. Čia savo gydomąją veiklą pradėjo vietos valstietis Pranas Suraučius (Sūrutis arba Sūrmetis).

Sužinojęs apie mineralinius vandenis karalius Stanislovas Augustas 1789 m. apsilankė Druskininkuose ir įsakė ištirti mineralinių vandenų savybes, tačiau įsakymas liko neįvykdytas. 1794 m. birželio 20 d. Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis paskelbė Druskininkus gydomąja vietove. Analogišką dekretą 1837 m. pasirašė Rusijos imperatorius Nikolajus I (kartu priimtas plėtros planas). 1850 m. Druskininkuose poilsiavo ir koncertavo įžymus lenkų kompozitorius St. Moniuška. 1863 m. Druskininkų apylinkėse veikė sukilėlių būriai. Numalšinus sukilimą 1865 m. Druskininkai buvo perduoti pulkininkui K. Štrandmanui. Svarbus kurorto gyvenimo įvykis – geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva atidarymas 1862 metais. 1871 m. gaisras sunaikino didesnę miesto dalį, o 1884 m. sudegė gydyklos. 1893 m. Druskininkams suteiktos miesto teisės. 1899 m. pradėjo veikti naujos maudyklės Ratnyčios upėje, plaukti garlaivis į Gardiną. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Druskininkuose pastatyta keletas mažų sanatorijų, vasarnamiai (panašaus stiliaus į to meto Europos kurortus).

Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse kurorte lankėsi 18 600 poilsiautojų. Kilus karui Druskininkai tapo smarkių mūšių arena. Pusė miestelio buvo sugriauta. Lenkų valdymo metais (nuo 1920 m.) kurortas lėtai vystėsi. 1937 m. čia poilsiavo tik 11 047 žmonės. Druskininkuose mėgo atostogauti tuometinis Lenkijos diktatorius (1926-1935) maršalas J. Pilsudskis. 1939 m. Raudonoji armija okupavo Druskininkus. Miestelis nuo 1939 m. spalio iki 1940 m. rugpjūčio priklausė Baltarusijos Gardino srities Pariečės rajonui. 1940 m. rugsėjo 7 d. Druskininkai atiteko Lietuvai. 1941 m. birželio 23 d. vokiečiai užėmė Druskininkus. 1944 m. liepos 14 d. miestas vėl okupuotas sovietų.

1946 m. Druskininkams suteiktos miesto teisės. 1950–1955 m. Druskininkai buvo rajono centras. 1952 m. gruodžio 22 d. tapo srities, o 1953 m. gegužės 28 d. respublikinio pavaldumo miestu. 1990 m. balandžio 5 d. demokratiškai išrinkta 1-oji Nepriklausomos Lietuvos Druskininkų miesto taryba ir valdyba. XX a. 10-ajame dešimtmetyje prie miesto prijungta Ratnyčia. 1994 m. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Kurį laiką buvo manyta, kad Kryžiuočių ordino kronikose minimi Salzininken buvo Druskininkai (vok. Salz – druska), tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai Šalčininkai. Dabar manoma, kad gyvenvietės pavadinimas galėjo kilti nuo bendrinio žodžio druskininkas (užsiimantis su druska susijusia veikla, verslu), kuris yra gana retas.

[taisyti] Kurortas

Pirmasis šaltinių tyrinėtojas buvo Gardino farmacininkas Rumelis, kuris 1830 m. ištyrė kelis mineralinių vandenų šaltinius. Vėliau šį darbą tęsė profesorius I. Fonbergas.

Kurortas įkurtas 1794 m. birželio 20 d., kai Stanislovas Augustas Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. Tai pirmasis ir didžiausias kurortas Lietuvoje. Kurorto tipas – balneologinis, purvo, klimatinis. Apsuptas gražių, ekologiškai švarių Dzūkijos pušynų ir ežerų. Vienam miesto gyventojui tenka net 2,1 ha miško.

Svarbiausias kurorto natūralus gydomasis veiksnys – įvairios mineralizacijos (mažos, vidutinės, didelės ir sūrmai), chloridiniai natrio-kalcio-magnio vandenys. Mineraliniai vandenys naudojami įvairioms balneologinėms procedūroms ir gėrimui. Druskininkų kurorto gydomojo purvo vonios, aplikacijos ir tamponai ruošiami iš durpių, kurių drėgmė 63 proc., pH – 6,4 ir susiskaidymas – 83 proc. Kurorto klimatui būdingos miškingos lygumos, kontinentinės zonos ypatybės. Čia didelė oro jonizacija (-0,63), švelnus ir šiltas mikroklimatas (vidutinė oro temperatūra +7,5 °C, sąlyginė oro drėgmė 70 proc., vyrauja pietvakarių vėjai, kurių vidutinis greitis 2 m/s), dėl to teigiami klimato veiksniai naudojami ir klimatoprofilaktikai (grūdinimuisi). Kurorto mineraliniai vandenys ir purvas efektyviai gydo sąnarių, stuburo, kvėpavimo, širdies ir kraujotakos, nervų sistemos, ginekologijos, skrandžio, kepenų, žarnyno ir odos ligas. Buteliuose išpilstytas vanduo yra silpnesnės mineralizacijos, tačiau puikiai atgaivina ir suteikia organizmui reikalingų mikroelementų.

Kurorto paslaugomis galima naudotis ištisus metus. Veikia gydyklos ir sanatorijos, parduotuvės, kavinės ir paslaugų centrai. Trykšta 12 mineralinio vandens šaltinių, veikia 9 sanatorijos. 2006 m. gruodžio 26 d. atidarytas vandens pramogų parkas.

2011 m. sausio mėnesį numatoma atidaryti Druskininkų uždarų kalnų slidinėjimo trasų kompleksą.

[taisyti] Poilsio centrai

Mieste yra daug viešbučių, 8 sanatorijos ir centras „SPA Vilnius“, naujas 4 žvaigždučių kempingas, svečių ir poilsio namai, 11 kaimo turizmo sodybų, laisvalaikio centras „Sūkurys“, sporto centras. Vasarą Druskininkuose vyksta teatrų festivalis. Vandens pramogų parkas (atidarytas 2006 m. gruodžio 26 d.).

[taisyti] Architektūra ir kultūra

• Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia,
• Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia,
• Druskininkų Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkvė,
• M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus,
• Miesto muziejus,
• Miško muziejus „Girios aidas“,
• A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas,
• Druskininkų rezistencijos ir tremties relikvijų muziejus,
• V. K. Jonyno galerija,
• galerija „Sofa“,
• Sveikatingumo parkas,

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Druskininkų Ryto gimnazija
• Druskininkų Atgimimo vidurinė mokykla
• Druskininkų Saulės pagrindinė mokykla
• Druskininkų švietimo centras
• Druskininkų sanatorinė mokykla
• amatų mokykla
• lopšelis-darželis „Bitutė“
• lopšelis-darželis „Žibutė“
• Druskininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos mokykla
• Druskininkų Vytauto Kazimiero Jonyno dailės mokykla
• Druskininkų sporto mokykla

[taisyti] Miestų partnerystė

• Moorhead, Minnesota, JAV
• Voorschotena, Nyderlandai
• Elbingas, Lenkija
• Augustavas, Lenkija

[taisyti] Gyventojai

Demografinė raida tarp 1941 m. ir 2001 m.
1941 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
2 100	5 800	8 315	12 464	18 943	18 233

[taisyti] Žymūs žmonės

1877–1889 m. Druskininkuose gyveno įžymus lietuvių dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis (1875–1911), iki 1910 m. jis čia leisdavo vasaras. Mieste yra jo memorialinis muziejus, stovi paminklas Čiurlionio aikštėje (suformuota 1975 m.).

[taisyti] Garbės piliečiai

• Antanas Dambrauskas
• Elena Kvaraciejienė
• Elena Kriaučiūnaitė
• Vytautas Kazimieras Jonynas
• Petras Viščinis
• Konstantinas Gajauskas
• Adelbertas Nedzelskis
• Justinas Karosas
• Algirdas Valavičius

[taisyti] Miesto aktualijos

• pastatytas Druskininkų vandens parkas;
• Statomas naujas tiltas per Nemuną, per jį eis nauji pėsčiųjų ir dviračių takai;
• Kloniškėse vietoje senų pastatų atsiras naujas gyvenamasis kvartalas;

[taisyti] Infrastruktūros plėtra

Numatomas įspūdingas turistų srauto augimas neišvengiamai verčia investuoti į miesto infrastruktūrą, pritaikant ją didėjantiems transporto srautams. Didelė ir vis didėjanti kurorto svečių dalis keliauja gana didelį atstumą, kurį patogiausia būtų įveikti lėktuvu. Ypač skundžiasi atvykstantieji iš Vakarų Europos, nes būtent jiems tenka įveikti prastus Lenkijos kelius. Todėl imtasi iniciatyvos atnaujinti prieš kelis dešimtmečius sėkmingai eksploatuotą, o šiuo metu tik mėgėjų reikmėms naudojamą Druskininkų aerodromą. Baigus atnaujinimo darbus čia galės leistis iki 30 tonų ir iki 70 vietų turbopropeleriniai lėktuvai. Druskininkai bus lengvai ir greitai pasiekiami visiems ne tik kaimyninių, bet ir tolimesnių Europos Sąjungos ir kitų šalių turistams.

[taisyti] Sportas

[taisyti] Futbolas

• FK Arnika Druskininkai
• FK Raigardas Druskininkai

[taisyti] Nuorodos

• Druskininkų savivaldybės svetainė
• Druskininkų miesto žemėlapis
• Druskininkai Online (nuorodų katalogas)
• Travel.lt
• Istorinės nuotraukos

[taisyti] Istorija

• Lietuvos valstybės istorijos archyvas: paroda „Druskininkai Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose“
• Druskieniki, Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Warszawa, 1881, t. 2, p. 167-168.

[taisyti] Žiniasklaida

• Krašto savaitraštis „Druskonis“
• „Druskininkų naujienos“
• Druskininkų regiono televizija DRT“
• Naujienų ir informacijos portalas druskininkiečiams - Druskininkietis.lt

[taisyti] Vandens parkas

• Vandens parko svetainė
• Druskininkų vandens pramogų parkas – Akvaparkas, informacinis projektas

[taisyti] Nuotraukos

Druskininkų bažnyčios šventorius	Miesto pramogų aikštė	Garlaivis, plaukiantis Nemunu	Centre stovinti bažnyčia
Čiurlionio gatvė senamiesčio pabaigoje	Druskininkų bažnyčia	Druskonio ežeras	Druskininkų ortodoksų bažnyčia

v • a • r Lietuvos miestai Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai