Moldavai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Moldavai
Moldoveni, Молдовень
Gyventojų skaičius 3,2 - 3,5 mln.
Populiacija šalyse Flag of Moldova.svg Moldavija:
   2 741 849

Flag of Ukraine.svg Ukraina:
   258 619
Flag of Russia.svg Rusija:
   172 330
Flag of Italy.svg Italija:
   90 000
Flag of Portugal.svg Portugalija:
   21 147
Flag of Kazakhstan.svg Kazachstanas:
   19 458
Flag of Spain.svg Ispanija:
   10 434
Flag of Belarus.svg Baltarusija:
   4300
Flag of Kyrgyzstan.svg Kirgizija:
   778
Flag of Lithuania.svg Lietuva:
   704

Kalba (-os) moldavų
Religijos stačiatikybė
Giminingos etninės grupės valachai (rumunai, aromanai, megleno rumunai)

Moldavai – pietryčių Europos tauta, kilusi iš Moldavijos. Rumunai moldavus laiko viena iš savo etninių grupių, tuo tarpu patys moldavai save dažniausiai laiko atskira tauta. Lygiai taip pat kontroversiškas klausimas yra ir moldavų vartojama kalba, nes literatūrinė moldavų kalba iš esmės yra ta pati rumunų kalba, tačiau sudaryta dėl politinių aplinkybių. Didelė moldavų diaspora gyvena buvusiose tarybinėse valstybėse, kur dirba statybų pramonėje.

Turinys

Etnogenezė [taisyti]

Moldavų tauta kaip ir rumunai susidarė susimaišius dakams, romėnams ir iš dalies slavams. Modernios moldavų tautos kultūrinis centras Moldavijos regionas, besidriekiantis per Moldavijos valstybę ir šiaurės rytų Rumuniją.

Etnologija [taisyti]

XV–XVII a. moldavų gyvenvietės kūrėsi daugiausia upių slėniuose, terasose, kalvų pašlaitėse. Buvo būdingas linijinis gyvenviečių planas, vėliau paplito ir lizdinis bei kvartalinis. Valstiečio sodybą sudarė gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai (tvartas, lauko virtuvė, kluonas), sodas, daržas ir vynuogynas. Sodybą supo akmeninė arba medinė tvora bei ornamentais puošti vartai. Ankstyvieji moldavų namai buvo sudaryti iš vieno kambario, neretai išdėstyti iš dalies po žeme, o XIX a. jau vyravo trijų kambarių namai (priemenė, gyvenamasis kambarys ir svetainė – kasa marė). Namai puošiami medžio ir akmens ornamentikos darbais. Šiaurinių regionų namai puošti labiau negu pietinių.

Moldavų virtuvėje svarbią vietą užima patiekalaikukurūzų miltų, pieno, daržovių. Tradicinis valgis – tiršta kukurūzų košė mamalyga. Kiti būdingi valgiai: daržovių sriuba čiorba, mėsos sriuba zama, sūrus pyragas placinda, balandėliai, verdami vynuogių lapuose, pupų produktai. Svarbiausias gėrimas – vynas.

Tradiciniai amatai: puodininkystė, vynuogininkystė, kilimų audimas.

Lietuvos moldavai [taisyti]

2001 m. surašymo duomenimis Lietuvoje gyvena 704 moldavų tautybę nuorodę asmenys[1]. Dauguma jų čia atvyko dar tarybiniais laikais. Žymiausias moldavų kilmės lietuvis – Viktoras Muntianas.


Šaltiniai [taisyti]