Struvės geodezinis lankas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Struvės geodezinis lankas

Struve Geodetic Arc *

Pasaulio paveldo sąrašas

Meridiano akmuo Hamerfeste, Norvegija
Vieta Flag of Belarus.svg Baltarusija
Flag of Estonia.svg Estija
Flag of Finland.svg Suomija
Flag of Latvia.svg Latvija
Flag of Lithuania.svg Lietuva
Flag of Norway.svg Norvegija
Flag of Moldova.svg Moldavija
Flag of Sweden.svg Švedija
Flag of Ukraine.svg Ukraina
Tipas Kultūrinis
Kriterijus ii, iv, vi
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 1187
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 2005  (29 sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.
F.G.W. Struvė
Struvės lankas pašto ženkluose

Struvės geodezinis lankas – apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus. Grandinės galų geografinių platumų skirtumas siekia 25°20'. Pavadinta astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės vardu.

Struvės geodezinis lankas tęsiasi nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje, t. y. nuo 45°20' iki 70°40' šiaurės platumos ir kerta šias dabartines valstybes: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą. Dienovidinio lankui apskaičiuoti panaudoti minėtose šalyse išmatuotų trianguliacijos tinklų fragmentai, kuriuos sujungus gauta grandinė, susidedanti iš 12 sekcijų, įterptų tarp astronomijos punktų, turinti 10 išmatuotų bazių ir jungianti 259 trianguliacijos punktus.

XIX a. tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas, kurio matavimo rezultatais ištisą šimtmetį naudotasi skaičiuojant ir tikslinant Žemės elipsoido parametrus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Seniausia Struvės geodezinio lanko dalis sudaryta 1816–1821 m. Vilniaus gubernijoje (projektavo ir jo matavimus organizavo estų kilmės caro armijos karininkas C. Tenneris (1783–1859). Estijos ir Latvijos teritorijoje 1822 m. privačia iniciatyva pradėtas trianguliacijos tinklo sudarymas truko iki 1831 m. Čia darbus organizavo Tartu universiteto profesorius F. G. W. Struvė (1793–1864), to paties universiteto astronomijos observatorijos vadovas. Struvės ir Tennerio trianguliaciniai tinklai buvo sujungti 1829 m., kai buvo išmatuota trianguliacijos grandinė tarp Pandėlio (Lietuva) ir Bristeno (Latvija). Matuojant šią grandinę svarbiausius lauko darbus atliko Vilniaus universiteto auklėtinis J. Chodzka (1800–1881).

Dienovidinio lankui skaičiuoti atrinktų trianguliacijos tinklų fragmentų matavimo rezultatus F. G. W. Struvė susistemino ir aprašė darbe „Arc du Méridien de 25°20'“. Remdamasis šiuo F. G. W. Struvės darbu, 1888 m. Žemės dienovidinio ilgį apskaičiavo geodezininkas A. Bonsdorfas.

UNESCO paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

1993 m. Suomijos žemės tarnyba ir Suomijos geodezijos institutas pasiūlė įamžinti kai kuriuos atrinktus išlikusius dienovidinio lanko geodezinius punktus kaip UNESCO pasaulio paveldo paminklus. Tai pirmasis tarptautinis sienas kertantis Pasaulio paveldo sąrašo objektas (įrašytas 2005 m.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto siūlymu įamžinti trys Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai – Meškonyse, Paliepiukuose (Vilniaus apskritis) ir Gireišiuose (Panevėžio apskritis).

Grandinė[taisyti | redaguoti kodą]

Išlikę Struvės lanko punktai su tiksliomis koordinatėmis, įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą:


Norvegija

  • Fuglenes 70° 40' 12„ N, 23° 39' 48“ E
  • Raipas 70° 40' 12„ N, 23° 39' 48“ E
  • Luvdiidcohkka 69° 39' 52„ N, 23° 36' 08“ E
  • Baelljasvarri 69° 01' 43„ N, 23° 18' 19“ E

Švedija

  • Tynnyrilaki 68º 15' 18 N, 22º 58' 59 E
  • Jupukka 67º 16' 36 N, 23º 14' 35 E
  • Pullinki 66º 38' 47 N, 23º 46' 55 E
  • Perävaara 66º 01' 05 N, 23º 55' 21 E

Suomija

Struve Geodetic Arc-zoom-lt.svg
  • Stuorrahanoaivi 68° 40' 57„ N, 22° 44' 45“ E
  • Aavasaksa 66° 23' 52„ N, 23° 43' 31“ E
  • Alatornion kirkko 65° 49' 48„ N, 24° 09' 26“ E
  • Oravivuori 61° 55' 36„ N, 25° 32' 01“ E
  • Tornikallio 60° 42' 17„ N, 26° 00' 12“ E
  • Mustaviiri 60° 16' 35„ N, 26° 36' 12“ E


Estija

  • Võivere 59° 03' 28„ N, 26° 20' 16“ E
  • Simuna 59° 02' 54„ N, 26° 24' 51“ E
  • Tartu observatorija 58° 22' 44„ N, 26° 43' 12“ E

Latvija

  • Ziestu 56° 50' 24„ N, 25° 38' 12“ E
  • Jekabpilis 56° 30' 05„ N, 25° 51' 24“ E

Lietuva

Baltarusija

  • Tupiškiai 54° 17' 30„ N, 26° 02' 43“ E
  • Lopaty 53° 33' 38„ N, 24° 52' 11“ E
  • Osovnica 52° 17' 22„ N, 25° 38' 58“ E
  • Čekutsk 52° 12' 28„ N, 25° 33' 23“ E
  • Leskoviči 52° 09' 39„ N, 25° 34' 17“ E

Moldova

  • Rudi 48° 19' 08„ N, 27° 52' 36“ E

Ukraina

  • Katerinovka 49° 33' 57„ N, 26° 45' 22“ E
  • Felštin 49° 19' 48„ N, 26° 40' 55“ E
  • Baranovka 49° 08' 55„ N, 26° 59' 30“ E
  • Stara Nekrasivka 45° 19' 54„ N, 28° 55' 41“ E


Commons-logo.svg Vikiteka: Struvės geodezinis lankas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka