Bulgarija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Република България
Bulgarijos vėliava Bulgarijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Bulgarija žemėlapyje
Valstybinė kalba bulgarų
Sostinė Sofija
Didžiausias miestas Sofija
Valstybės vadovai Rosen Plevneliev
Prezidentas
Plamen Oresharski
Ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
110 910 km² (102)
0,3 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
7 385 367 (94)
66,59 žm./km² (99)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
77,13 mlrd. $ (64)
10 400 $ (65)
Valiuta Bulgarijos levas (BGN)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
Nuo Osmanų imperijos
1878 m. kovo 3 d.
1908 m. rugsėjo 22 d.
Valstybinis himnas Bulgarijos himnas
Interneto kodas .bg
Šalies tel. kodas +359

Bulgarijos respublika – valstybė pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodąja jūra rytuose, Graikija ir Turkija pietuose, Serbija bei Makedonija vakaruose ir Rumunija šiaurėje. Su Rumunija ribojasi Dunojaus upe.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos istorija.
 Battle for Wesnoth Map Editor.png  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių (kiek įmanoma – moksliniu stiliumi). Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Dabartinės šalies teritorijoje gyventa paleolite, VIII-VI amžiuje čia apsigyveno trakų gentys. I amžiuje trakus užkariavo Romos imperija, įkurtos Mezijos, Trakijos ir Makedonijos provincijos, nuo 395 metų jau priklausiusios Bizantijos imperijai.[reikalingas šaltinis]

VI-VII amžiais teritorijoje apsigyveno slavai. Apie 680 m. tiurkų protobulgarų gentis, vadovaujamai chano Asparucho, įsiveržė į šiaurės Balkanus, kur jie susimaišė su vietiniais slavais ir trakais. 681 m. susikūrė pirmoji Bulgarijos valstybė su sostine Pliska. Nuo vengrų ir pečenegų antpuolių susilpnėjusi valstybė 966 m. buvo užimta senrusių, 9711018 m. Bizantija išstūmė rusus ir prisijungė Bulgariją, paversdami savo provincija. Po 11851187 metų sukilimo sukurta antroji Bulgarijos valstybė. XIII a. pirmoje pusėje valstybei priklausė Albanija, Epyras, Serbija, Makedonija, Vakarų Trakija, vėliau valstybė pradėjo silpti. 1330 m. atskirta Makedonija, XIV a. viduryje – Dobrudža. Apie 1363 metus valstybė suskilo, o 13931396 m. abi karalystės užimtos turkų. Turkai sunaikino bulgarų bajoriją, suvaržė religinę laisvę, bet atėjus taikai pradėjo kilti ūkis, plėtėsi miestai.

XIX amžiuje stiprėjo bulgarų tautinė savimonė, kilo religinis ir kultūrinis sąjūdis ir po Rusų-Turkų karo (18771878) pagal San Stefano taikos sutartį numatyta didelė bulgarų valstybė, tačiau dar 1878 metų birželį Berlyno kongrese valstybė sumažinta ir paversta Turkijos autonomine kunigaikštyste. 1879 m. priimta liberali konstitucija, turkams priklausiusi žemė išdalinta valstiečiams. Po jaunaturkių revoliucijos 1908 m. spalio 5 d. paskelbta Bulgarijos nepriklausomybė, kunigaikštis Ferdinandas I pasiskelbė caru. 19121913 m. dalyvavo I Balkanų kare, kur prisidėjo prie pergalės prieš Turkiją, antrame Balkanų kare pralaimėjus, neteko daugumos įgytų žemių.

Bulgarijos herbas 18811927 m.

Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo Centro valstybių pusėje, neteko Vakarų Trakijos, mokėjo reparacijas. 19201923 m. įvykdyta radikali žemės ūkio reforma, plečiamas švietimas, 1923 m. įvykdytas perversmas, tuoj po jo numalšintas komunistų rengtas Rugsėjo sukilimas, apribotos demokratinės laisvės. Po 1934 perversmo sustabdytas konstitucijos galiojimas, uždraustos politinės partijos. Po metų įvykdytas perversmas įtvirtino autoritarinę Boriso III diktatūrą.

Antrojo pasaulinio karo metu iki 1941 m. liko neutrali, vėliau prisijungė prie Berlyno pakto, prisijungė kaimyninių žemių, bet artėjant frontui 1944 m. rugsėjo 5 d. vėl paskelbė neutralumą. Tą pačia dieną įžengė sovietų kariuomenė ir rugsėjo 8 d. Bulgarija paskelbė karą Vokietijai. Po karo valdžioje įsitvirtino komunistai, remiami SSRS. 1946 rugsėjį panaikinta monarchija, 1947 m. parengta konstitucija SSRS pavyzdžiu, paskelbta liaudies respublika. 1971 m. konstitucijoje įtvirtinta komunistų partijos valdžia. 19841989 m. vykdyta prievartinė asimiliacija, tuo metu į Turkiją išvyko apie 300 000 turkų. 1989 m. pradėjo kurtis opozicinės grupuotės, 1990 m. atsisakyta konstitucijos punkto, valdžioje įtvirtinančio komunistus. 1991 m. lapkričio rinkimus nežymia persvara laimėjo opozicinė Demokratinių jėgų sąjunga.

Vardo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Bulgarijos vardo istorija

Bulgarijos vardas kilęs iš tiurkų gentims priklausančių Volgos bulgarų (dar vad. bolgarų), kurie VII a. antr. pusėje migravo į Šiaurės Balkanus, maišėsi su VI a. į Balkanus migravusiais slavais ir toje teritorijoje gyvenusiais trakais. 681 m. buvo įkurta Bulgarų valstybė.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos politinė sistema.

Valstybės santvarka – parlamentinė respublika. Galioja 1991 m. konstitucija. Valstybės vadovas – penkeriems metams tiesioginiuose rinkimuose renkamas prezidentas, kuris yra ir kariuomenės vadas. Renkant prezidentą, antrąją vietą pagal balsus užėmęs kandidatas tampa viceprezidentu.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinis Susirinkimas (Narodo Sobranije), kurio 240 narių renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Priimant konstitucijos pataisas, renkamas 400 narių Didysis Nacionalinis Susirinkimas.

Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba. Sritis administruoja Ministrų Tarybos skiriami valdytojai. Savivaldybių tarybos renkamos 4 metams.

Pagrindinis politinis susivienijimas – Demokratinių jėgų sąjunga, sudaryta iš 12 organizacijų (Bulgarijos žemdirbių liaudies sąjunga, Bulgarijos socialdemokratų partija, Demokratų partija ir k.t.). kitos partijos – nacionalinis judėjimas Simeonas II, Bulgarijos socialistų partija, Judėjimas dėl teisių ir laisvių.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos sritys.

Bulgarija suskirstyta į 28 sritis (oblasti).

Regions of Bulgaria Map.png

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos geografija.

Kalnai užima apie 60 % teritorijos, čia yra Balkanų kalnai, Antibalkanų kalnai, tektoniniai Kazanlenko bei Karlovo slėniai, herciniai Rilos, Rodopų bei Pirino kalnai, derlinga aliuvinė Aukštutinės Trakijos žemuma. Aukščiausia vieta – Musalos kalnas (2925 m). Gausu karstinių urvų. Klimatas daugiausiai vidutinių platumų žemyninis, pietuose bei pajūryje subtropinis.

Bulgarijos teritorijos pakraščiu teka Dunojus, kitos upės – Iskeras, Jantra, Lomas, Ogosta, Osemas, Marica, Struma, Mesta, Kamčija, Sredecka. Daugumos upių vandeniu drėkinami laukai.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos ekonomika.

Ekonomiškai nestipri valstybė. Kasamas lignitas, rusvosios anglys, akmens anglis, geležies, vario, cinko, švino bei mangano rūdos, auksas, sidabras, boksitas, išgaunama nafta, gamtinės dujos. Apdirbamoji pramonė 2000 metais sukūrė 14,5 % BVP. Svarbesnės maisto pramonės šakos – cukraus, tabako, rožių aliejaus, vyno, augalinio aliejaus, vaisių bei daržovių perdirbimas, mėsos, žuvų.

Pajamos iš turizmo 2001 m. sudarė 1,2 mlrd. dolerių, šalyje apsilankė 4,5 mln. turistų.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos demografija.

2001 m. 83,6 % gyventojų sudarė bulgarai, 9,5 % – turkai, 4,6 % – čigonai (romai). Dauguma gyventojų priklauso Bulgarijos stačiatikių bažnyčiai (85 %), taip pat yra musulmonų (13 %), judėjų (0,8 %) bei katalikų (0,5 %). Bedarbių 2001 m. – 17,5 %. Tankiausiai gyvenama palei Juodosios jūros pakrantę, Aukštutinės Trakijos žemumoje, upių slėniuose. Miestuose gyvena 69 % žmonių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Bulgarija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Bulgarija