Gediminaičių dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gediminaičiai
Gediminaičių stulpai
Gediminaičių stulpai
Pradininkas Skalmantas/Gediminas
Titulas Didysis kunigaikštis, Kunigaikštis
Laikotarpis XIV-XVI a.
Šalys LDK
Atšakos Jogailaičiai, Kęstutaičiai, Karijotaičiai, Manvydai ir kt.

Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija. Lietuvoje Didžiaisiais kunigaikščiais Gediminaičiai buvo nuo 1315 ar 1316 m. iki 1572 m., kai nepalikęs palikuonių mirė paskutinis šios dinastijos valdovas Žygimantas Augustas.

Kartu Gediminaičiai valdė ir daug Rusios kunigaikštysčių, kur pamažėle pakeitė Riurikaičius. Viena Gediminaičių dinastijos šaka – vad. Jogailaičiai, buvo ir Lenkijos, Čekijos bei Vengrijos karaliai.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Giminės medis (dalis – tik hipotezė)

Dėl Gediminaičių dinastijos pradžios yra tam tikrų neaiškumų. Po Traidenio mirties rašytiniuose šaltiniuose 12841285 m. minimas Daumantas ar Domantas. Jo ryšys su Traideniu nėra tiksliai žinomas, kaip nėra žinomas ir Daumanto ryšys su Gediminaičiais. Po Daumanto ~1287 m. Ldk tapo spėjamas Traidenio sūnus ar sūnėnas Butegeidis, Vytenio tėvo Butvydo ar Buivydo (netaisyklingai dar vadinamo „Pukuveru“) brolis. Po Butegeidžio Lietuvą valdė Butvydas, o po Butvydo – šio sūnus Vytenis,- pastarasis literatūroje dažnai įvardijamas kaip Gedimino brolis, nors iš tiesų Gedimino „tėvu“, o vėliau „broliu“ ano meto kalba jis tituluotas tik atsižvelgiant į vienokią ar kitokią Gedimino padėtį savojo siuzereno atžvilgiu…

Gediminas[taisyti | redaguoti kodą]

Gediminas, vos atėjęs į valdžią (1316 m.; galimas dalykas, po tais metais įvykusio dinastinio perversmo), ėmėsi diplomatijos bei karinėmis priemonėmis stiprinti ir plėsti LDK, − prijungė prie jos Turovo-Pinsko žemę, apie 1318 m. apvesdinęs sūnų Algirdą, pavertė jį Vitebsko kunigaikštystės paveldėtoju, o netrukus ir valdovu (apie 1320 m.), 1320 m. sudarė sąjungą su Tverės kunigaikštyste (su pertraukomis išsilaikiusią iki 1375 m.), ~1320–1325 m. primetė LDK protektoratą Volynei, Kijevui, Pskovui ir Smolenskui.

Gedimino sūnūs[taisyti | redaguoti kodą]

1341 m. gruodį miręs Gediminas valstybę paliko 2 savo broliams ir 7 ar 8 sūnums:

13441345 m. žiemą Kęstutis užėmė Vilnių, kuriame buvo įsikūręs jo brolis Jaunutis, ir perdavė LDK valdžią Algirdui. Vėliau šiedu perversmą įvykdę broliai kartu valdė visą LDK.

1348 m. vasario 2 d. ties Strėvos upeliu kovoje su kryžiuočiais žuvo Narimantas.

Po Algirdo mirties[taisyti | redaguoti kodą]

1377 m. gegužę miręs Algirdas sosto įpėdiniu paliko savo sūnų Jogailą. Kęstutis kurį laiką rėmė Jogailą. 1380 m. gegužės 31 d. Jogaila Dovydiškėse slapta sudarė taikos sutartį su Vokiečių ordinu, kuria įsipareigojo neremti Kęstučio, jei Ordinas pultų pastarojo valdas; sužinojęs apie Jogailos išdavystę, Kęstutis 1381 m. lapkritį užėmė Vilnių, o Jogailą išsiuntė į Vitebską.

1382 m. birželio 12 d. Jogailos šalininkai Vilniuje įvykdė perversmą, o netrukus užėmė ir Trakus. Kęstutis ir jo sūnus Vytautas su kariuomene atvyko prie Trakų į Jogailos pasiūlytas derybas, bet buvo suimti ir įkalinti Krėvos (ar Vilniaus „Kreivojoje“) pilyje. Vytautas iš nelaisvės pabėgo, o Kęstutį Rugpjūčio 15 d. greičiausiai vykdydami Julijonos Tveriškės įsakymą nužudė Jogailos tarnai.

1383 m. liepos 30 d. Vokiečių ordinas, sudaręs sutartį su Vytautu, paskelbė Jogailai karą. Rugpjūčio 12 d. Vytauto vadovaujama kryžiuočių kariuomenė užėmė Trakus ir apgulė Vilnių. Tačiau Skirgaila lapkričio 3 d. Trakus atsiėmė.

Jogaila ir Vytautas[taisyti | redaguoti kodą]

Gediminaičių stulpai, naudoti Vytauto ir vėlesnių Gediminaičių valdovų

1384 m. Jogaila pasiūlė Vytautui taiką ir Vytautas, sudeginęs kelias kryžiuočių pilis, grįžo į Lietuvą, kur gavo valdyti Gardiną ir Palenkę, o 1387 m. – Volynę.

1386 m. vasarį Jogaila pasikrikštijo ir vedė Lenkijos karalienę Jadvygą, tapdamas Lenkijos karaliumi.

1387 m. Jogaila pradėjo Lietuvoje reformas, reikalingas unijai su Lenkija – pakrikštijo lietuvius, steigė vyskupijas, užrašė Skirgailai Trakų bei Polocko kunigaikštystes ir paliko jį savo vietininku Lietuvoje.

1390 m. sausio 19 d. Vytautas atnaujino sąjungą su Vokiečių ordinu bei bandė užimti Vilnių, ir galiausiai Jogaila pasiūlė Vytautui tapti jo vietininku Lietuvoje. Sudeginęs dar tris Ordino pilis, Vytautas vėl grįžo į Lietuvą, o 1392 m. rugpjūčio 4 d. Ostrove sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu.

1410 m. liepos 15 d. jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Jogailos bei Vytauto, sutriuškino Vokiečių ordino kariuomenę Žalgirio mūšyje.

14291430 m. Vytautas siekė būti karūnuotas Lietuvos karaliumi, tačiau taip ir nespėjęs, 1430 m. spalio 27 d. Vytautas Didysis mirė.

14301432 m. didysis kunigaikštis Švitrigaila pratęsė Vytauto siekius vainikuotis Lietuvos karaliumi, bet Lenkijos politikų pastangomis buvo nušalintas nuo valdžios.

1432 m. Lietuvos valdovu tampa Žygimantas Kęstutaitis, Vytauto brolis

1434 m. birželio 1 d. mirė Lenkijos karalius, Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis Jogaila

Vėlesni Gediminaičiai[taisyti | redaguoti kodą]

1440 m. kovo 20 d. Trakuose buvo nužudytas didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, o birželio 29 d. Lietuvos didikai be Lenkijos Karalystės tarybos pritarimo didžiuoju kunigaikščiu paskelbė trylikametį Kazimierą Jogailaitį.

1492 m. birželio 7 d. Gardine mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras, o didžiuoju kunigaikščiu tapo jo sūnus Aleksandras.

1506 m. mirė paskutinis Lietuvos valdovas, mokėjęs lietuviškai – Aleksandras. Jo įpėdiniu tapo Žygimantas II Senasis.

Gediminaičių dinastijos valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

Valdovas Valdė LDK Pastabos
Nuo Iki
Skalmantas gyveno XIII a. viduryje – II pusėje Giminės protėvis, tikėtinas Gedimino tėvas (Sūduvos (?) kunigaikštis); LDK nevaldė.
Butigeidis prieš 1289 apie 12901292

Skalmanto (?) sūnus

Butvydas po 1290 1294 ar 1295

Skalmanto (?) sūnus

Vytenis 1295 1315 arba 1316

Butvydo (?) sūnus

Gediminas 1315 arba 1316 1341 gruodis

Butvydo (?) sūnus

Jaunutis 1341 gruodis 1345 sausis Gedimino sūnus
Algirdas 1345 1377 gegužės 24 Gedimino sūnus
Jogaila 1377 gegužės 24 1381 lapkritis Algirdo sūnus
Kęstutis 1381 lapkritis 1382 birželio 12 Gedimino sūnus Liubartas (Dimitrijus) 1380 Gedimino sūnus
Jogaila 1382 birželio 12 1392 rugpjūčio 4 Algirdo sūnus
Vytautas 1392 rugpjūčio 4 1430 spalio 27 Kęstučio sūnus
Švitrigaila 1430 spalio 27 1432 Algirdo sūnus
Žygimantas Kęstutaitis 1432 1440 Vytauto brolis
Kazimieras Jogailaitis 1440 1492 Jogailos sūnus
Aleksandras 1492 1506 Kazimiero Jogailaičio sūnus
Žygimantas Senasis 1506 1548 Kazimiero Jogailaičio sūnus
Žygimantas Augustas 1548 1572 Žygimanto Senojo sūnus

Gediminaičiai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmos kartos vyriškosios linijos genealoginis medis[1]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • A. Kučinskas. Gedimino dinastijos kilmė. Kaunas, 1934;
  • A. Nikžentaitis. Gediminas. Vilnius, 1989;
  • K. Stadnicki. Synowie Giedymina. Lwów, 1853;
  • K. Chodynicki Geneza dynastji Giedymina. Kwartalnik Historyczny. t. XL Warszawa, 1926;
  • J. Ochmański Gediminowicze – „prawnuki Skolomendowy“. Ars historica. Poznań, 1976.
  1. Gediminaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 476 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]