Mažeikiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mažeikiai
   Coat of arms of Mazeikiai (Lithuania).svg   
Mazeikiu savivaldybe.jpg

Mažeikiai
56°18′40″N 22°20′10″E / 56.31111°N 22.33611°E / 56.31111; 22.33611 (Mažeikiai)Koordinatės: 56°18′40″N 22°20′10″E / 56.31111°N 22.33611°E / 56.31111; 22.33611 (Mažeikiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Telšių apskritis Telšių apskritis
Savivaldybė: Mažeikių rajono savivaldybė
Įkūrimo data: 1290 m.
Gyventojų (2014): 35 997
Plotas: 22,79 km²
Tankumas (2014): 1 580 žm./km²
Altitudė: 81 m
Pašto kodas: LT-89001
Commons-logo.svg Vikiteka: MažeikiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Mažeĩkiai
Kilmininkas: Mažeĩkių
Naudininkas: Mažeĩkiams
Galininkas: Mažeikiùs
Įnagininkas: Mažeĩkiais
Vietininkas: Mažeĩkiuose

Mažeikiai (žem. Mažeikē) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 46 km į šiaurę nuo Telšių. Mažeikių rajono savivaldybės centras, Mažeikių seniūnija, yra apylinkės seniūnijos ir Reivyčių seniūnijos administracinis centras.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Archeologų teigimu, dabartinės Mažeikių apylinkės XI-XIII a. buvo apgyvendintos kuršių ir priklausė Ceklio žemei, o žemaičiai šiuose kraštuose atsirado gerokai vėliau. [1]

Mažeikių vardas pirmą kartą paminėtas XIII a. Yra žinoma, kad 1290 m. žemaičių žygio į Žiemgalą metu kalavijuočiai sumušė kunigaikščio Mažeikos kariuomenės būrį. Pasak Livonijos kronikos, 1332 m. Livonijos ordino magistro Everhardo vadovaujama kariuomenė „įvykdė karo žygį į netikėlių žemaičių kraštą ir pasiekė Mazeikia (Mažeikių) ir Windeikia dvarus“. Remiantis tuo galima manyti, kad XIV a. minima karaliaus Mažeikos žemė yra davusi pavadinimą dabartiniam Mažeikių miestui, šį valdovą reikia laikyti Mažeikių įkūrėju, o 1290 m. yra Mažeikių įkūrimo data.

Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto Mažeikių dvaro centras nebuvo atstatytas, tačiau toje vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo. XVI a. tai buvo mažas kaimelis, apsuptas girių ir pelkių, apylinkėse siautėjo plėšikai, kurių aukų kaulų aptinkama ir mūsų laikais.

Mažeikiai ir aplinkinės teritorijos Lietuvai galutinai atiteko 1529 m., pasirašius sutartį su Livonija. Kaimas paminėtas XVI a. vidurio dokumentuose galbūt dėl Valakų reformos: iš XIX a. antrosios pusės kartografinės medžiagos galima spėti, kad jo žemės anuo metu buvo matuotos. 1865 m. kaimo sodybos (jų buvo 13) gana padrikai išsidėstė dešiniajame Ventos krante, abipus Aplūkio upelio, maždaug 2 km į pietus nuo Viekšnių-Leckavos kelio.

Mažeikių miesto augimo pradžia – 1868 m. prasidėję Liepojos-Romnų geležinkelio, (tada dar vadinamo Lentvario-Liepojos geležinkeliu) atkarpos Liepoja-Kaišiadorys tiesimo darbai ir projektuotojų pasirinkimas vieną iš stotelių įkurti Mažeikių kaimo pakraštyje. Netrukus, 1874 m. į Mažeikius nutiesta Mintaujos geležinkelio atšaka iš Mintaujos ir 1880 m. palei tuometinę Stoties gatvę iškirtus mišką skirti sklypai gyvenvietei. Joje buvo apie 400 trobesių, 15 parduotuvių, rinkosi turgus. 1885 m. įsteigta vaistinė. Miestas pradėjo augti, formavosi pirmosios gatvės – Didžioji ir Stoties (dabar Laisvės ir Vasario 16-sios), kurios 1895 m. išgrįstos akmenimis. 1899 m. Mažeikių geležinkelio stotis pavadinta Muravjovo – 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai. 1896 m. įkurta valstybinė mokykla. XIX a. antroje pusėje – 1904 m. per Mažeikių geležinkelio stotį buvo gabenamos didelės draudžiamosios lietuviškos literatūros siuntos.

Pirmieji maldos namai – 1894 m. pašventinta stačiatikių Mažeikių Šv. Dvasios cerkvė, dar po kelerių metų veikė ir žydų sinagoga, Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia. Pirmoji katalikų bažnyčia Mažeikiuose pastatyta ir pašventinta tik 1905 m. Klebono P. Meškausko, vargonininko K. Pukevičiaus dėka prasidėjo aktyvesnis lietuvių visuomeninis gyvenimas, įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius, pastatytoje špitolėje įkurta pirmoji lietuviška „Saulės“ pradžios mokykla, skaitykla biblioteka, suburtas choras.

1893 m. miestelyje buvo 13 krautuvių, 5 smuklės. Pirmoji didesnė įmonė – antrinių žaliavų perdirbimo fabrikas, atidarytas 1895 m. Jame dirbo apie 40 darbininkų. Po 1902 m. pastatytos garvežių ir vagonų remonto dirbtuvės, įsteigta geležinkelininkų mokykla. Netrukus dar įkurti cikorijos ir degtukų šiaudelių fabrikai, skardos dirbtuvė, gaminusi kibirus ir laistytuvus, linų apdirbimo įmonė, plytinė, koklių dirbtuvė, muilo gamybos, saldainių įmonėlės. 1905 m. buvo daugiau kaip 10 pramonės įmonių, 1912 m. pradėta statyti ketaus liejykla. 1914 m. suteiktos miesto teisės. 19081910 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.

I pasaulinio karo metais miestas smarkiai nukentėjo, išdegė beveik visas centras, nes palei Ventą 1915 m. vyko rusų ir vokiečių kariuomenės mūšiai. Traukdamiesi Rusijos imperijos kariuomenės daliniai susprogdino geležinkelio vandentiekį ir elektrinę, išvarė į Rusiją žydus. Vokietijos kariuomenė greta Mažeikių sušaudė apie 60 žmonių. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. vasario mėn. miestą buvo trumpam užėmusi Raudonoji armija. 1919 m. įkurta Mažeikių apskritis. 1919 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės daliniai mieste kovojo su bermontininkais. [2]

Pasibaigus karui į Mažeikius savo pretenzijas pareiškė Latvija, nes geležinkelio mazgas latviams turėjo strateginę reikšmę – jungė Liepoją su Ryga. Tik tarptautinio arbitražo sprendimu šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai.

Mažeikiai 1924 m.: Stoties (dabartinė Vasario 16-osios) gatvė

1922 m. miestas išplėstas. Tarpukariu Mažeikiai tapo apskrities centru (vietoje Sedos), pirmuoju burmistru buvo paskirtas buvęs knygnešys Jonas Motuzas, aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Dar tebevykstant nepriklausomybės kovoms 1919 m. mieste atidaryta privati vidurinė mokykla, kuri netrukus peraugo į valstybinę gimnaziją. 1922 m. atidaryta ligoninė, tais pačiais metais mieste įkurta biblioteka, 1928 m. savo namuose Stasys Ličkūnas atidarė muziejų. 1924 m. Mažeikiams pakartotinai suteiktos miesto teisės. 1928 m. įkurta Mažeikių katalikų parapija.

Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiai buvo svarbus geležinkelio mazgas, jungęs Lietuvą su Klaipėdos uostu. Mieste kūrėsi vis naujos urminės prekybos įmonės, Mažeikiai tapo nebe gamintojų ir perdirbėjų, o prekybininkų miestu. Tačiau 3-ojo dešimtmečio viduryje nutiesus geležinkelio liniją Kretinga-Amaliai, Mažeikių, kaip tranzitinio mazgo, reikšmė sumenko. Prasidėjo ekonominis nuosmukis, gana neilgas, kadangi mažeikiškiai vėl ėmėsi plėtoti pramonės verslą. Atidarytas brolių Šadauskų alaus bravoras, garinis malūnas, pieninė, baldų dirbtuvės, elektros jėgainė. 1940 m. Mažeikiuose veikė 26 pramonės įmonės. Tuo metu buvo 4 bankai, veikė kredito draugija. Mažeikiuose ketvirtąjį dešimtmetį pastatoma nauja, moderni Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadinta pradžios mokykla, ligoninė, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (katalikų), bankas (arch. Mykolas Songaila), rotušė (arch. J. Okunis).

1940 m. birželio mėn. sovietams okupavus Lietuvą, 1940–1941 m. ir 19441953 m. sovietų valdžia ištrėmė daugiau kaip 170 miestiečių. 1941 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Mažeikiuose nužudyta apie 4000 žydų. 1944 m. spalio mėn., vengdami SSRS kariuomenės junginių apsupimo, Vokietijos kariuomenės daliniai pasitraukė iš miesto, per karinius veiksmus sugriautas jo centras. 1945 m. įsteigta LLA Mažeikių apskrities partizanų Alkos rinktinė, 1946 m. veikė LLA Mažeikių miesto kuopa.

1941 m. parengtas miesto išplėtimo planas, bet Antrojo pasaulinio karo dideli sugriovimai ir emigracija vėl skaudžiai atsiliepė tolesnei miesto plėtrai. Pamažu pokaryje buvo atstatytos prieš karą veikusios įmonės: linų fabrikas, alaus darykla, įkuriami avalynės, baldų fabrikai, sviesto gamykla, duonos kombinatas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu, 1950 m. Mažeikiai tapo rajono centru.

1959 m. įsteigta Mažeikių elektrotechnikos gamykla, gaminusi elektros variklius skalbimo mašinoms, po dešimtmečio – Mažeikių kompresorių gamykla, gaminusi kompresorius šaldytuvams. 1980 m. pradėjo dirbti naftos perdirbimo įmonė (dabartinė „Mažeikių nafta“), išaugusi Juodeikių kaimo vietoje, nutiestas naftotiekis Polockas-Mažeikiai. Mažeikiai tapo didžiausiu pramoniniu miestu Žemaitijoje. Gyventojų skaičius išaugo nuo 8 iki 49 tūkstančių. Pastatytas modernus Naftininkų kultūros centras. Pietinėje miesto dalyje išaugo didelis mikrorajonas, pastatyti Kalnėnų, Naftininkų, Ventos, Tirkšlių gyvenamieji mikrorajonai.

1988 m. rugsėjo 25 d. susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1990 m. balandžio 18 d. nuo Mažeikių, kai buvo nutrauktas naftos tiekimas iš SSRS, prasidėjo Lietuvos ekonominė blokada. 1996 m. patvirtintas Mažeikių herbas. [3]

Naftininkų gatvė
Naujametinė miesto iliuminacija sutinkant 2007 m.

Naftos verslo ir jį aptarnaujančių įmonių suklestėjimas, spartus individualių kvartalų augimas gali būti vadinamas Mažeikų aukso amžiumi. Po 1995 m. administracinės reformos Mažeikiai liko rajono centru, dalį savivaldos funkcijų perleisdami apskrities centrui Telšiams. Ne visada sėkminga privatizacija, Rusijos eksporto rinkų praradimai lėmė daugelio Mažeikių įmonių bankrotą ar veiklos sustabarėjimą, išaugo bedarbystė. Šiuo metu pastebimos ir teigiamos tendencijos – buvusių gamyklų cechuose kuriasi naujos įmonės.

Yra 3 pašto skyriai, ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos, psichikos centrai, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos, nakvynės namai, politechnikos, spec. internatinė, muzikos, dailės, sporto, choreografijos mokyklos, mokykla-darželis, 10 lopšelių-darželių, kultūros, rusų kultūros, švietimo, šeimos, turizmo ir verslo informacijos, moksleivių techninės kūrybos centrai, moksleivių namai, jaunųjų gamtininkų stotis, Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1915 m.  ? Telšių apskritis
1915–1919 m.  ? Sedos apskritis
1919–1950 m. Mažeikių valsčiaus centras Mažeikių apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Mažeikių apylinkės centras Mažeikių rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1994 m.
nuo 1994 m. Mažeikių seniūnija, Mažeikių apylinkės seniūnijos centras, Reivyčių seniūnijos centras Mažeikių rajono savivaldybės centras Telšių apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Muravjovo geležinkelio stotis apie 1901 m.
AB „Pieno žvaigždės“ Mažeikių pieninė
UAB „Mažeikių duona“

Miesto vardas neabejotinai asmenvardinis, tačiau neaišku, nuo kokios lyties jis kilęs. Istorijoje minimas Mažeika, tačiau dabar Lietuvoje yra dažna pavardė Mažeikis, kurios daugiskaita visiškai sutampa su miesto vardu. Pasak kitų šaltinių, Mažeikiai pavadinti jau statant geležinkelio stotelę toje vietoje buvusios Mažeikos ar Mažeikio sodybos vardu.

18991918 m. Mažeikių geležinkelio stotis vadinta Muravjovo vardu – Mažeikių geležinkelio stotis taip pavadinta Michailo Muravjovo, 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mažeikių pramonė.

Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje bankrutavo kai kurios pramonės įmonės (kompresorių, avalynės, baldų, buitinių elektros variklių), kitos prisitaikė prie rinkos ekonomikos – padidėjo naftos perdirbimo gamyklos našumas; atsikūrė dalis pramonės įmonių.

Mažeikiuose veikia langų, durų, garažo vartų gamybos („Fauga“), baldų („Mažeikių lyra“), betono, skiedinių ir gelžbetonio, metalo konstrukcijų (UAB „Mažeikių betonas“), valgomųjų ledų („Ingman ledai“), AB „Pieno žvaigždės“ Mažeikių pieninė, UAB „Mažeikių duona“, UAB „Mažeikių mėsinė“ ir alaus darykla. Stambiausia miesto įmonė – „Mažeikių nafta“, kurią 2006 m. gegužės 26 d. nupirko lenkų koncernas PKN Orlen.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2014 m.
1897 m.sur. 1914 m. 1923 m.sur. 1931 m. 1938 m. 1939 m. 1959 m.sur.
1 979 3 869 4 650 4 831 5 268 5 618 7 960
1967 m. 1970 m.sur. 1976 m.[4][5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m.
11 300 13 313 20 400 25 779 43 547 42 675 40 925
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2014 m. -
40 802 40 572 40 505 40 172 38 840 35 997 -


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

1923 m. gyveno 4 300 žmonės: [6]

2001 m. gyveno 42 675 žmonės: [7]

2011 m. gyveno 37 020 žmonės: [8]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Sveikatos apsauga[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mažeikių sveikatos apsauga.

Yra ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos centrai, psichikos centras.

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mažeikių švietimas.

1907 m. įsteigta „Saulės“ draugijos pradinė mokykla. 19091911 m. veikė prekybos mokykla. 1923 m. atidarytas liaudies universitetas. 1955 m. – vaikų muzikos mokykla, prie kurios vėliau įsteigti dailės, choreografijos skyriai. Vidurinių mokyklų skaičius išaugo iki šešių. Atkūrus nepriklausomybę Mažeikiuose pradėjo veikti 2 gimnazijos, 6 vidurinės mokyklos. Vykdant švietimo reformą dalis jų taps pagrindinėmis. Reorganizavus vaikų muzikos mokyklą įkurtos vaikų dailės ir choreografijos mokyklos.

Mieste yra šios švietimo įstaigos:

Kultūra ir menas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai – Mažeikių kultūra ir Mažeikių žiniasklaida.

19051914 m. veikė Juozo Vaičkaus vaidintojų trupė, nuo 1911 m. Skrajojantis teatras, 19111914 m. Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1923 m. įsteigtas Mažeikių muziejus. Nuo 1928 m. veikia Viešoji biblioteka. 1945 m. įkurti rajoniniai kultūros namai.

Leidžiami laikraščiai: „Santarvė“ (nuo 1945 m.), „Būdas žemaičių“ (nuo 1996 m.). [9]

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto planas spindulinis. Sakraliniai pastatai:

Istorizmo laikotarpio pastatai:

  • Mažeikių geležinkelio stoties pastatas, 1873 m.
  • Plytų stiliaus pastatai Stoties g. 22 ir 32, statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
  • Modernistiniai Lietuvos banko Mažeikių skyriaus rūmai, 1939 m., archit. Mykolas Songaila
  • SEB banko Mažeikių filialas, 2001 m., archit. Vladas ir Dainora Lučinskai
  • Miesto kultūros ir poilsio parke, įkurtame XX a. viduryje, yra paminklinių skulptūrų: J. Švažui (1979 m., skulpt. K. Švažas), Šatrijos Raganai, Juozui Vaičkui (abu 1984 m., abiejų skulptorius J. Meškelevičius), Antanui Vienažindžiui (1987 m., skulpt. Gediminas Jokūbonis)
  • Kapinėse yra dvi medinės koplytėlės su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūromis [10]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Sportininkai[taisyti | redaguoti kodą]

Geografija ir gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Mažeikiai įsikūrę Ventos vidurupio žemumoje, miesto pietiniu pakraščiu teka Venta. Miesto dalys – Kalnėnai, Reivyčiai, Senamiestis. Prie Mažeikių yra Didžlaukių pelkė ir durpynas.

Nuo miesto driekiasi keliai  170  MažeikiaiSkuodas ,  163  EžerėMažeikiai ,  155  KuršėnaiMažeikiai ,  164  MažeikiaiPlungėTauragė . Iš pietryčių šiaurės vakarų link eina geležinkelis ŠiauliaiLiepoja, nuo Mažeikių – geležinkelis į Jelgavą.

Geležinkelio ruožas

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. V. Žulkus „Kuršiai Baltijos jūros erdvėje“, 2004
  2. Algimantas Miškinis. Mažeikiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 496 psl.
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=30032
  4. Mažeikiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 336 psl.
  5. Algirdas Antanas Baliulis, Kazys Misius ir kt. Mažeikiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 23 psl.
  6. 1923 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys
  8. 2011 m. surašymo duomenys
  9. Algimantas Miškinis. Mažeikiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 496 psl.
  10. Jurgita Rimkevičienė. Mažeikiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 495 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mažeikiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 358 psl.
  • Mažeikiai / Jonas Laurinavičius, fotogr. J. Vaicekauskas, J. Strazdauskas. – Vilnius: Mintis, 1978. – 44 p.: iliustr.
  • Mažeikiai: praeitis, dabartis ir perspektyvos: konferencijos medžiaga / Alvydas Nikžentaitis, Angelė Rupkutė. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1997. – 158 p.: iliustr. – ISBN 9986-505-52-6
  • Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis Mažeikiuose, 1988–1998. – Mažeikiai: Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyrius, 1998. – 40 p.: iliustr.
  • Mažeikių kraštas: fotoalbumas / Jonas Strazdauskas, sud. Aleksandras Macijauskas. – Mažeikiai, 1999. – 157 p.: iliustr. – ISBN 9986-9344-0-0
  • Mažeikių eskizai: išvykos, susitikimai, prisiminimai / Jonas Laurinavičius. – Kaišiadorys, 2001. – 84 p.: iliustr. – ISBN 9955-9319-9-X
  • Mažeikiai: fotoalbumas / Jonas Strazdauskas, tekstas Povilo Šverebo. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-121-7
  • Mažeikių medžiotojai ir žvejai / Kostas Slivskis. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006. – 157 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-176-4
  • Mažeikių šaulių tryliktoji / Algimantas Muturas. – Mažeikiai, 2008. – 198 p.: iliustr. – ISBN 978–609-95019-0-1
  • Miestas upės vingyje: fotoalbumas / Jonas Strazdauskas. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2010. – 157 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-31-285-7
  • Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių: vadovas po [Mažeikių muziejaus] ekspoziciją / Adomas Butrimas. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – 79 p.: iliustr. – ISBN 978–609-447-031-8
  • Mažeikių krašto giriose / Jonas Danauskas, Selemonas Paltanavičius. – Vilnius: Atkula, 2011. – 63 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-505-87-7
  • Atvėrus Mažeikių žemės lobyną / Dalia Grygolaitienė, Eglė Urbonaitė, Angelė Rupkutė, Eugenija Kupliauskienė, Deividas Makavičius, Krista Končienė, Airida Dauginaitė. – Kaunas: V3 studija, 2012. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978–609-8077-08-7
  • Kviečia Mažeikių kraštas: informacinis leidinys. – Kaunas: V3 studija, 2012. – 54 p.: iliustr. – ISBN 978–609-8077-04-9
  • Mažeikių krašto ženklai: informacinis leidinys. – Kaunas: V3 studija, 2012. – 55 p.: iliustr. – ISBN 978–609-8077-06-3

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Liepoja – 85 km Saldus – 41 km Duobelė – 68 km Blank-50px.png
Skuodas – 53 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Naujoji Akmenė – 35 km
Seda – 27 km Telšiai – 40 km Šiauliai – 75 km


Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Verta.png Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.
Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.