Kretinga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kretinga | |||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|||||||||||||||
| Kretingos miesto aikštė | |||||||||||||||
|
Kretinga
|
|||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
|||||||||||||||
| Valstybė: | |||||||||||||||
| Apskritis: | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Kretingos rajono savivaldybė | ||||||||||||||
| Gyventojų : | 21 445 | ||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-97001 | ||||||||||||||
| KretingaVikiteka | |||||||||||||||
|
|||||||||||||||
Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje; rajono centras, taip pat miesto seniūnijos ir apylinkių seniūnijos centras. Tai vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų, įsikūręs prie Akmenos upės, šalia Palangos kurorto (11 km į rytus), 25 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos. Urbanistikos paminklas. Geležinkelio stotis.
Kretingoje iš šiaurės į pietus vingiuoja Akmena (Danė). Didesnioji miesto dalis išsidėsčiusi rytiniame upės krante. Čia yra savivaldybė, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1617 m.), bernardinų vienuolynas (taip pat ir pranciškonų; su seniausiu išlikusiu saulės laikrodžiu Lietuvoje – apie 1610 m.), kapinių koplyčia, Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Kretingos Dievo Motinos koplyčia, kultūros namai, paštas (LT-97001). Šiauriniame pakraštyje yra Tiškevičių dvaro rūmai (juose veikia Kretingos muziejus, Žiemos sodas) ir parkas, rajono centrinė ligoninė, poliklinika, čia telkšo du ežerai. Vakariniame Akmenos (Danės) krante yra pramonės įmonės (elektros tinklai, statybų, santechnikos įmonės, žvėrininkystės ūkis, AB „Kretingos grūdai“ ir kt.), eina geležinkelis į Klaipėdą.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Kretinga (Cretyn) pirmąkart paminėta 1253 m. Kuršo vyskupo Henriko rašte, kaip Kuršių genties gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos žemei. Manoma, kad jau XIII a. Kretingoje buvusi pilis. 1263 m. kryžiuočiai didelėmis pajėgomis buvo užpuolę Kretingą ir tai rodo, kad jau XIII a. viduryje čia buvo strategiškai svarbus lietuvių (ar kuršių) gynybos punktas.
Nuo XV a. žinomas Kretingos dvaras, kuris 1572 m. atiteko Žemaičių seniūnui J. K. Chodkevičiui, kuris čia 1602 metais įsteigė bernardinų vienuolyną, 1609 m. sausio 23 d. suteikė Magdeburgo teises (pavadindamas savo garbei Karolstadt), 1610-1617 metais pastatydino bažnyčią. 1667 m. Kretingoje didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 583 valstiečių dūmus. 1778 m. miestas neteko Magdeburgo teisių, 1791 m. vėl atgavo.
1990 m. gegužės 10 d. netoli Kretingos pradėta išgauti nafta.
1993 m. birželio 12 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Kazimieras Būga ir vėlesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas – tai kret- šaknis ir -inga priesaga (būdinga kuršių žemėms). Šaknis kret- gali būti siejama su žodžiu kretėti – „drebėti, virpėti, tirtėti“. Taigi vietovė galėjo turėti kretinčios vietos, liūno reikšmę.
Tačiau kitas lietuvių kalbininkas, Antanas Salys, remdamasis istoriniuose raštuose aptinkama miesto vardo forma be g raidės (Cretyn, Creten, Kretine ir kt.), iškėlė hipotezę, kad pirmoji vardo lytis buvo Kretenė, kuri kilusi nuo asmenvardžio Kretas ar Kreta. Tai jis aiškino gyvenviečių vardų istorinės raidos analogijomis su Palanga, Būtinge.
Kretingos vardo formos be g raidės rašytos tik vokiečių, o nuo XVI a. slaviškai randamos beveik vien tik formos su g raide. Tai gali būti aiškinama tuo, kad tarp į Pabaltįjį atsikėlusių vokiečių vyravo vokiečių žemaičių tarmė, kurioje XIV–XV amžiuje g ir j buvo susipainiojusios ir keisdavo viena kitą. Todėl ir Kretingos forma galėjo pavirsti Kretinje ar Kretene. Priesaga -ing- aiškiai atsirado XVI a. pabaigoje.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- 2 gimnazijos:
- 2 vidurinės mokyklos:
- suaugusiųjų mokymo centras
- mokyklos-darželiai: „Pasaka“, „Žibutė“, „Ąžuoliukas“, „Buratinas“, „Žilvitis“, „Eglutė“
- vaikų ugdymo centras
- Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka
- Šv. Antano religijos institutas
[taisyti] Sportas
[taisyti] Futbolas
[taisyti] Seniūnija
| Kretingos miesto seniūnija | |
|---|---|
| Savivaldybė: | Kretingos rajono |
| Administracinis centras: | Kretinga |
| Plotas: | - |
| Gyventojai: | 21.425 (2005 m.) |
| Kaimų skaičius: | 0 |
| Seniūnas: | Stanislovas Juknevičius |
| Žemėlapis | |
Miestas turi atskiros seniūnijos statusą rajono savivaldybėje.
| Kretingos rajono seniūnijos |
|
Darbėnų seniūnija | Imbarės seniūnija | Kartenos seniūnija | Kretingos miesto seniūnija | Kretingos seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | Salantų seniūnija | Žalgirio seniūnija |
[taisyti] Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2001 m. | ||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. |
|---|---|---|---|---|
| 9 700 | 13 227 | 16 197 | 19 516 | 21 423 |
[taisyti] Žymūs žmonės
- Jurgis Pabrėža (1771–1849), pirmasis lietuvių botanikas; mirė ir palaidotas Kretingoje.
- Juozas Aleksandravičius (1920–), kalbininkas, pedagogas.
- Gintaras Krapikas (1961–), krepšininkas.
[taisyti] Nuorodos
- Žemaičių kultūros draugijos puslapis apie Kretingą
- Kretingos žemėlapiai
- Bernardinų vienuolynas
- Kretingos istorija
- Kretingos liuteronų parapija
- Krašto informacinis portalas „Kretingos.info”
[taisyti] Nuotraukos
|
Paminklas Jurgiui Pabrėžai priešais Kretingos bažnyčią |
Darbėnai | Kartena | Kretinga | Kūlupėnai | Raguviškiai | Salantai
