Lietuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio LR)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lietuvos Respublika
Lietuvos vėliava Lietuvos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Lietuva žemėlapyje
Valstybinė kalba lietuvių
Sostinė Vilnius
Didžiausias miestas Vilnius
Valstybės vadovai Dalia Grybauskaitė Saulius Skvernelis
Ministras Pirmininkas
Viktoras Pranckietis
Seimo Pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
65 300 km² (120)
1,35 %
Gyventojų
 – 2017 m.
 – Tankis
 
2 814 696 [1] (140)
45.3 žm./km² (164)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2015
~37,2[2][3] mlrd. EUR (87 (2015))
12,701 tūkst.[4] EUR (48 (2015))
Valiuta Euras, (EUR)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
TSRS okupacija
Atkurta

1918 m. vasario 16 d.
1940 m. rugpjūčio 3 d.
1990 m. kovo 11 d.
Valstybinis himnas Lietuvos himnas
Interneto kodas .LT
Šalies tel. kodas 370

Lietuva – oficialiai vadinama Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – yra demokratinė respublika Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Dalinama į penkis regionus ir apima 65 300 km² plotą. Nuo 2004 m. Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos valstybių įeinant į Šengeno erdvę, kurioje nėra pasienio kontrolės. Nuo 2015 m. valstybė priklauso Euro zonai. Šalis ribojasi su Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis; sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km). Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną. Didžiausias šalies miestas yra sostinė Vilnius. Kiti didieji miestai: Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys.

Lietuvos vardas pirmą kartą minimas 1009 m. Kvedlinburgo analuose, kuomet aprašoma misionieriaus Brunono Kverfurtiečio mirtis Rusijos ir Lietuvos pasienyje. Nuo XIII amžiaus valstybė žinoma Europoje. 1251 m. jos valdovas didysis kunigaikštis Mindaugas apkrikštija šalį, o 1253 m. liepos 6 d. karūnuojasi pirmuoju Lietuvos karaliumi. Po dešimties metų karalius nužudomas ir valstybė vėl grįžta į pagonybę. XIV amžiuje valdžioje įsigali Gediminaičių dinastija ir valstybė sėkmingai plečia ne tik savo teritorijas, bet ir įtaką regione. Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tuo metu įeina ir dabartinės Baltarusijos ir Ukrainos teritorijos, dalis Lenkijos ir Rusijos žemių. Siekiant dar labiau plėsti įtaką sudaroma sąjunga su Lenkijos karalyste 1569 m. Liubline. Taip sukuriama Abiejų Tautų Respublika. Ji gyvavo daugiau nei 200 metų, kol kaimyninės šalys Rusija, Austrija ir Prūsija 1795 m. galutinai pasidalijo jos teritoriją. Lietuvos teritorija atiteko Rusijos imperijai ir nepriklausomybę atkūrė 1918 m. vasario 16 d. Antrojo pasaulinio karo metais šalis vėl buvo okupuota SSRS ir Vokietijos, po ko karo liko SSRS sudėtyje. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti visišką valstybės suverenitetą[5].

Etimologija

Lietuvos vardo kilmė nėra tiksliai žinoma. Vieni tyrinėtojai ją kildino iš upelio Lietava pavadinimo, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nerasta. Kalbininkas Simas Karaliūnas pateikė hipotezę, jog pavadinimas kilo iš vokiečių kalbos žodžio leiten (vesti, vadovauti). Pastarasis yra indoeuropiečių prokalbės vedinys iš kurios kilo ir lietuvių kalba. Pagal šią hipotezę Lietuvos vardas pradžioje reiškė kariauną. Istorikas Artūras Dubonis valstybės pavadinimą kildina iš žodžio leičiai, kuriais XIV-XV a. šaltiniuose vadintas kunigaikščio tarnybinių asmenų sluoksnis. Tai buvo kariai kolonistai, kurie prie didžiojo kunigaikščio valdų prijungtose žemėse įtvirtindavo valdžią. Kadangi jie daugiausia rezidavo valstybės pakraščiuose, jie pirmieji turėjo sąlytį su kitų genčių atstovais.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos istorija.

Priešistorė

Kernavės piliakalniai.

Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė prieš 11-13 tūkstančių metų. Anot Lietuvos priešistorės tyrinėtojos Marijos Gimbutienės, tai buvo iš Jutlandijos pusiasalio ir dabartinės Lenkijos teritorijos atėję medžiotojai bei žvejai, kurie kartu atsinešė ir dvi vėlyvojo paleolito kultūras. Pirmieji gyventojai buvo klajokliai ir nuolatinių gyvenviečių nekūrė.

Ankstyvoji istorija ir Lietuvos valstybės atsiradimas

Kvedlinburgo analų ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minimas Lietuvos vardas)

Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose aprašant vyskupo Brunono Kverfurtiečio žūtį Prūsijos ir Lietuvos pasienyje 1009 metų [6] vasario 14 arba kovo 9 dieną. IX(?)-XII a. dab. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar X a., o baigėsi XII a. II pusėje arba (anot vyraujančios istoriografinės koncepcijos) XIII a. II ketvirtyje, tada hipotetinės Lietuvos žemės ar Lietuvos kunigaikštystės pagrindu susikūrus LDK.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Pagrindinis straipsnis – LDK.
LDK teritorijos kitimas skirtingais laikotarpiais

XIII-XIV a. LDK išaugo į galingą karinę valstybę, nuo XIV a. II pusės iki XV a. pab. ji apėmė visą pietvakarinę Rytų Europos dalį. 1386 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus ir Lenkijos karaliumi, 1387 m. Lietuva buvo pakrikštyta ir ilgainiui virto ryčiausia katalikiškosios Europos šalimi. XIV a. Lietuvos valstybė žymiai sustiprėjo ir išsiplėtė. Mongolų-totorių bei kryžiuočių antpuolių akivaizdoje prie Lietuvos, kurioje iškilo Vytenis, ieškodami išsigelbėjimo jungėsi Baltarusijos kunigaikščiai, mainais gavę autonomiją. XIV-XV a Lietuvą labiausiai sustiprino Gediminaičių dinastija. Kunigaikštis Gediminas diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras) gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus. Jo sūnus Algirdas toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis Kęstutis.

Lietuva į rytus plėtėsi nuo pat valstybės susikūrimo. Tam palankias sąlygas sudarė tai, kad buvusi Kijevo Rusios teritorija buvo nusilpninta mongolų ir dalis jos susiskaldžiusi. Prie Lietuvos buvo prijungta visa dabartinės Baltarusijos teritorija, dalis dabartinės Ukrainos ir Vakarų Rusijos. Algirdo ir Vytauto valdymo laikais Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net Juodąją jūrą.

Abiejų Tautų Respublika

Pagrindinis straipsnis – ATR.

Liublino unijos (1569 m.) aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į šių valstybių konfederaciją – vadinamąją Abiejų Tautų Respubliką, turėjusią ne tik bendrą valdovą, bet jau ir bendrą Seimą.

„Aukso laisvė“ – 1573 m. karaliaus rinkimai

Išmirus gediminaičių dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus pradėta rinkti iš visų norinčių kilmingų kandidatų. Valstybėje labai sustiprėjo bajorų įtaka, iš esmės jokie rimtesni sprendimai negalėjo būti priimami be bajorų Seimo sutikimo. Deja, pats Seimas dirbo labai neefektyviai – Seimuose buvo ilgai ginčijamasi ir triukšmaujama neesminiais klausimais, o prie vieningos nuomonės svarbiais valstybei klausimais paprastai nebūdavo prieinama. Nuo 1717 m. „Nebyliojo“ Seimo Abiejų Tautų Respublika akivaizdžiai pateko Rusijos įtakon.

XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje Lietuvos – Lenkijos valstybė persirito į savo saulėlydį. XVIII a. pradžioje vykęs Šiaurės karas parodė valstybės silpnumą ir labai išsekino kraštą, kuris nuolat buvo siaubiamas savos ir svetimų kariuomenių. Nukentėjo ir Lietuvos miestai – Vilnius keletą kartų buvo užimtas ir nusiaubtas rusų ir švedų.

Rusijos imperija

Pagrindinis straipsnis – Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje.
Rusijos imperijos gubernijos, ties dabartine Lietuvos teritorija

Po 1795 m. įvykusio trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo didžiąją dabartinės Lietuvos dalį aneksavo Rusija.

Praradusios nepriklausomybę Lietuvos istoriją XIX a. pradžioje sąlygojo carinės Rusijos ir imperiniais užmojais garsėjusios Prancūzijos politika. 1807 m. Napoleonas Bonapartas iš Prūsijos atimtų lenkų ir lietuvių žemių sukūrė Varšuvos Kunigaikštystę, kuri gyvavo iki 1815 m., o tada atiteko Rusijai ir buvo pavadinta Lenkijos Karalyste. Šis junginys dar buvo vadinamas kongresine karalyste, nes jo egzistavimas buvo pagrįstas Vienos kongreso nutarimais. Į Lenkijos Karalystės sudėtį įėjo ir po padalinimų Prūsijos kurį laiką valdyta Lietuvos Užnemunė. Taigi nuo 1815 m. visos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusios lietuvių žemės atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje. Tačiau išliko gana dideli jų statuso skirtumai. Užnemunėje valstiečiams buvo anksčiausiai, palyginus su kitomis Lietuvos dalimis, suteikta asmens laisvė, čia rusinimo politika buvo silpnesnė.

Po Rusijos pergalės prieš Napoleoną Lietuvoje pamažu pradėta stiprinti rusifikacija.

XIX a. vyko net du plačius visuomenės sluoksnius apėmę sukilimai dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir unijos su Lenkija atgaivinimo, kurie buvo nukreipti ir prieš ekonominę priespaudą: 1831 m. sukilimas, kuriame esminis vaidmuo teko bajorijai, ir 1863—1864 m. sukilimas, palaikytas valstietijos. Abu sukilimai buvo numalšinti.
Jau XIX a. pirmoje pusėje ryškėjo lietuvių tautinio atgimimo ženklai. Pradėjo formuotis lietuvių nacionalinė, t. y. civilizacijos lygį pasiekusi kultūra.

Po 1863-1864 m. sukilimo įvestas spaudos draudimas – uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis, juos bandant pakeisti kirilica. Knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis Lietuvą pasiekdavo iš Prūsijos bei Mažosios Lietuvos spaustuvių, įsteigtų ir vyskupo M. Valančiaus bei J. Bielinio pastangomis, iš kur jas nelegaliai per sieną į Lietuvą nešdavo ir platindavo knygnešiai, vėliau susibūrę į keliolika organizacijų. Reakcija po sukilimo palietė ir kitas gyvenimo sritis – buvo uždaryti visi vienuolynai, sustiprėjo stačiatikių bažnyčios protegavimas.

Pirmasis Pasaulinis karas ir Lietuva

Vokiečių kariai Šiauliuose

Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas greitai apėmė ir Lietuvos teritoriją. Vokietijai veržiantis į Rytus, Rusijos imperijos pajėgos traukėsi. Kartu su jomis traukėsi ir rusiškoji administracinė valdžia, išvaromi (kaltinant šnipinėjimu vokiečiams) žydai bei dalis lietuvių. Pasitraukę lietuviai didelėmis kolonijomis įsikūrė įvairiose Rusijos vietovėse, daugiausia Voroneže, Tambove, Jaroslavlyje, Petrograde, Maskvoje. 1915 m. pabaigoje Vokietija okupavo visą dabartinės valstybės teritoriją ir Kuršą. Buvo įkurtas naujas administracinis darinys vadinamas Oberostu. Lietuviai neteko visų iškovotų politinių teisių, buvo apribota asmens laisvė, pradžioje draudžiama lietuviška periodinė spauda. Gyventojai apdėti įvairiais mokesčiais. Jiems drausta išvykti iš gyvenamosios vietos. Karo reikmėms nuolat vykdytos gyvulių ir daiktų rekvizicijos. Kai kurie gyventojai išsiųsti darbams į Vokietiją. Tačiau lietuviškoji inteligentija stengėsi pasinaudoti susiklosčiusia geopolitine padėti ir ėmė ieškoti galimybių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje susirinko lietuvių konferencija[7], kuri įkūrė Lietuvos Tarybą[8]. Konferencijos metu buvo nutarta atkurti Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis ir sostine Vilniuje[9]. Lietuvos Tarybos pirmininku išrinktas Antanas Smetona. (Tik 1918 m. vasario 16 dieną pirmininku buvo Jonas Basanavičius). Sekdama geopolitinę situacija 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Taryba pasirašė nutarimą, kuriame buvo skelbiama, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, nutraukiami visi ryšiai kurie kada nors buvo užmegzti su kitomis valstybėmis ir pasisakoma už amžiną sąjungos ryšį su Vokietija. Paskutinei tezei nepritarė dalis Tarybos narių, todėl iš organizacijos sudėties pasitraukė Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Stanislovas Narutavičius ir Petras Vileišis. Vokietijai pralaimint karą nutarta šios sąjungos atsisakyti. 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas nutarimas,  pripažintas Lietuvos nepriklausomybės aktu. Juo atkuriama nepriklausoma ir demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, o valstybės santykius su kitomis valstybėmis nustatys demokratiniu būdu išrinktas Steigiamasis Seimas[10]. Šio nutarimo postulatų rėmuose buvo kuriama Lietuvos valstybė, kuri gyvavo 1918–1940 m[11].

Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918–1940 m.

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos istorija (1918–1940).
20 pirmosios Tarybos narių, 1917 m.

Priešinantis vokiečių aneksionistų planams 1918 m. liepą Lietuvos Taryba išrinko Viurtembergo hercogą Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Tačiau 1918 m. lapkritį Vokietijai kapituliavus, monarchijos idėjos buvo atsisakyta, santvarkos klausimą palikus spręsti Steigiamajam Seimui. 1918 m. lapkričio 11 d. sudaryta pirmoji Laikinoji Lietuvos konstitucija.[12] Tuo pat metu imta organizuoti kariuomenė, vyriausybė, kitos valstybės institucijos. 1919 m. įvesta Prezidento pareigybė, valstybės prezidentu išrinktas Antanas Smetona. Bolševikams veržiantis į Vilnių, vyriausybė persikėlė į Kauną, tapusį laikinąja sostine, nes pagal 1928 ir 1938 m. Lietuvos konstitucijas valstybės sostine buvo Vilnius. Įtvirtinant valstybingumą ir norimas valstybės sienas teko kovoti su ne tik su bolševikais, bet ir su bermontininkais bei lenkais. Bermontininkai nugalėti 1919 m. lapkritį ties Radviliškiu. Su Sovietine Rusija taikos sutartis pasirašyta 1920 m. liepos 12 d. 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašoma Lietuvos ir Lenkijos taikos sutartis pagal kurią Vilnius buvo pripažintas Lietuvai, tačiau netrukus lenkai šią sutartį sulaužė ir jų veržimasi į šalies gilumą pavyko sustabdyti tik lapkričio 21 -22 d. mūšiuose ties Širvintomis ir Giedraičiais. Nepaisant to Vilnius lieka lenkams ir tampa kertiniu klausimu Lietuvos užsienio politikoje.

1920 m. gegužės 15 d. susirenka pirmasis demokratiškai išrinktas Steigiamasi Seimas. Jo priimti dokumentai ima reglamentuoti valstybės gyvenimą. Priimamos laikinoji (1920 m.) ir nuolatinė (1922 m.) Lietuvos konstitucijos, pradedamos įgyvendinti žemės, finansų, švietimo reformos. Įvesta sava valiuta – litas. Atidarytas Lietuvos universitetas. Sukurtos visos pagrindinės valdžios institucijos ir įstaigos. Įsitvirtinant stabilumui šalyje, ją ima pripažinti užsienio valstybės. 1921 m. Lietuva priimama į Tautų Sąjungą[13].

1922 m. spalį buvo išrinktas Pirmasis Seimas. Jis prezidentu išrinko Aleksandrą Stulginskį. Vienas svarbiausių to laikotarpio pasiekimų buvo Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos teritorijos 1923 m. ir jo tarptautinis pripažinimas 1924 m. Trečiasis Seimas prezidentu išrinko liaudininką Kazį Grinių, tačiau jo vadovavimas tęsėsi neilgai. 1926 m. gruodžio 17 d. valstybėje įvyko perversmas, kariškiai valdžią perdavė tautininkui A. Smetonai. Augustinas Voldemaras paskirtas sudaryti vyriausybę. Prasidėjo vadinamasis autoritarinis valstybės valdymo tarpsnis,  stiprinta vienos tautininkų sąjungos įtaka šalyje. 1927 m. paleistas Seimas, 1928 m. priimta nauja konstitucija stiprinanti prezidento galias. Palaipsniui buvo uždraustos opozicinės partijos, griežtinama cenzūra, siaurinamos tautinių mažumų teisės[14].

Gyventojams situaciją sunkino ir prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė. Ženkliai krito žemės ūkio produktų supirkimo kainos. 1935 m. Suvalkijoje ir Dzūkijoje prasidėjo ūkininkų streikai. Jų metu be  ekonominių, buvo keliami ir politiniai reikalavimai. Vyriausybė neramumus žiauriai numalšino. 1936 m. pavasarį už riaušes nuteisti ir sušaudyti 4 valstiečiai[15].

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse keičiantis regiono geopolitinei situacijai Lietuva buvo priversta priimti kaimyninių valstybių ultimatumus. 1938 m. kovo 17 d. ultimatumą paskelbė Lenkija reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius. Nors tai praktiškai reiškė Vilniaus „atsisakymą“, Lietuva irgi siekė atkurti santykius su kaimynine Lenkija, tad ultimatumas buvo priimtas. Po metų, 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą Lietuvą įteikė Vokietija. Buvo reikalaujama perduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Nematydama kitos išeities po dviejų dienų Vyriausybė buvo priversta pasirašyti tokią sutartį. Dar vienas tarptautinis susitarimas pasirašytas 1939 m. spalio10 d. su SSRS, kuriuo pastaroji Lietuvai perleido Vilnių ir Vilniaus kraštą mainais už galimybę Lietuvos teritorijoje įkurdinti savo karines įgulas. Sekantis SSRS žingsnis buvo kaltinimai Lietuvai Raudonosios armijos kareivių grobimu. Nors valdžia šiuos kaltinimus neigė, sovietai įtampą didino ir 1940 m. birželio 14 d. SSRS įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriame reikalavo pakeisti vyriausybę ir įsileisti sutartimis neribotą RA dalinių kontingentą, o tai reiškė valstybės okupaciją[16].

Kultūrinis gyvenimas Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m.

Nepaisant politinio gyvenimo įtampų, 1918–1940 m. Lietuvoje ypač pakilo šalies ūkis, jos kultūrinio bei mokslinio gyvenimo lygis, liginant jį su prieškariu. Imta perorientuoti valstybės ūkį iš Rusijos į Vakarų rinkas. Stiprinti ekonominiai santykiai su Vokietija, Anglija, Prancūzija, Čekoslovakija, Belgija, Šveicarija. Steigtos didelės valstybinės įmonės „Maistas“, „Lietūkis“, „Pienocentras“, kurta įmonėms reikalinga infrastruktūra regionuose. Taip įvairiuose šalies miesteliuose pastatyta naujų pieninių pastatų. Augo mėsos, kiaušinių ir pieno produktų eksportas.

Gerėjanti šalies ekonominė situacija leido daugiau investuoti į gyventojų švietimą. Ypač sparčiai plėstas pradinių ir vidurinių mokyklų tinklas. Įvestas privalomas pradinis mokslas. Kurtos profesinės mokyklos[17]. 1922 m. įsteigus Lietuvos universitetą jame ne tik buvo kviečiami dėstyti vietiniai mokslininkai, tačiau kviesti įvairiausių sričių profesionalai iš užsienio. Taip į Lietuvos mokslo pasaulį įsiliejo tokie asmenys, kaip filosofas Vosylius Sezemanas, kalbininkai Eduardas Volteris, Horstas Engertas, Gotliebas Studerus, Alfredas Sennas, Francas Brenderis, istorikai Levas Karsavinas, Ivanas Lapo, botanikas Konstantinas Regelis, matematikas Otas Falkas, ekonomistas Viktoras Jungferis, gydytojai Valdimiras Lazersonas, Aleksandras Hagentornas, Eberas Landau. Jų dėka ne tik kilo studijų kokybė, bet ir Lietuvos vardas buvo plačiau minimas už jos ribų.

Lietuvos banko rūmai.

Daug investuota į šalies architektūrą. Mediniai pastatai buvo keičiami mūriniais. Atsiskleidė savitas modernistinis stilius. Vladimiras Dubeneckis barokines formas perpynė su liaudies meno motyvais suprojektuodamas „Ragučio“ bendrovės namą Kaune ir rekonstruodamas Valstybės Teatro pastatą. Neoklasicizmo stiliumi pastatytas, M. Songailos suprojektuotas, Lietuvos banko pastatas, Teisingumo ministerija, Lenkų kredito draugijos rūmai, M. K. Čiurlionio muziejaus kompleksas. Karolio Reisono, Edmundo Fryko, Antano Jokimo, Felikso Vizbaro, Klaudijaus Duž-Dušausko, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir kitų architektų kuriami pastatai kilo ne tik Kaune, bet ir kitose Lietuvos vietovėse. Valstybės užsakymu buvo statomi modernūs pašto pastatai, ligoninės, mokyklos, savivaldybės, ugniagesių rūmai. Daugėjo mūrinių maldos namų, Šaulių sąjungos rūmų ir privačių gyvenamųjų namų. Greta pastatų buvo statomi įvairiausi paminklai. Ypač ženklus jų skaičius 1928 m. švenčiant 10 metų nepriklausomybės jubiliejų ir 1930 m., kuomet buvo minima Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktis.

1918-1940 m. klestėjo įvairaus pobūdžio menas. Kūrė dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai, scenografai. 1919 m. Kaune buvo atidarytas Tautos teatras. Įkūrėjas ir režisierius Antanas Sutkus, dailininkas Vladas Didžiokas, kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša. Iki 1919 m. vidurio buvo finansiškai remiamas valstybės. Didžioji dalis statytų spektaklių sukurti lietuvių dramaturgų. 1922 metais įkurtas valstybinis teatras. 1924 metais prie dramos teatro įsteigta Vaidybos mokykla ir tais pačiais metais atidaryta Valstybės opera su baleto trupe. Po metų Valstybės dramos teatras, Valstybės operos teatras bei baleto trupė sujungiami į vieną Valstybės teatrą. Greta profesionalių teatrų Lietuvoje veikė ir įvairūs saviveikliniai teatrai, trupės. Teatrų veikla sudarė palankias sąlygas nacionalinei dramaturgijai. Joje svarbią vietą užėmė istorinė tematika. Taip pat buvo rašomos komedijos ir buitinio žanro pjesės. Augo rašytojų ir poetų skaičius. Kilo jų meninis lygis. Plito kokybiška verstinė literatūra. 1922 m. įsteigta Lietuvių rašytojų bei žurnalistų sąjunga. Ji leido savo leidinius, rūpinosi santykiais su valdžios institucijomis, palaikė ryšius su kitų šalių rašytojų organizacijomis, svarstė kūrybines problemas. Į lietuvių literatūros klasiką įėjo tokios pavardės kaip: Kazys Boruta, Bernardas Brazdžionis, Juozas Grušas, Kazys Inčiūra, Vincas Krėvė-Mickevičius, Ieva Simonaitytė, Kazys Binkis[18].

Žymiausi to meto dailininkai susibūrė Kaune. Lietuvos menininkai patirties ir žinių sėmėsi Varšuvos, Miuncheno, Paryžiaus ir kituose tuo metu garsiose Europoje meno akademijose bei mokyklose. Išryškėjo A. Varno, A. Žmuidzinavičiaus, P. Kalpoko, J. Vienožinskio, I. Šlapelio, V. Didžioko, V. Kairiūkščio, skulptorių P. Rimšos, J. Zikaro, grafikų A. Brako, P. Galaunės ir daugelio kitų menininkų talentas. Jie sėkmingai įsiliejo į bendrą europinės kultūros foną. Dalyvavo užsienio parodose. 1920 m.. buvo įkurta Lietuvių meno kūrėjų draugija. Ji rūpinosi kultūros paveldo išsaugojimu, rengė tuo klausimu įstatymų projektus, organizavo diskusijas, rūpinosi meno propagavimu. 

Antrasis Pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija 1940-1990 m.

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos TSR.

Lietuvoje Antrasis pasaulini karas prasidėjo 1940 m. birželio 15 d., kuomet SSRS okupavo šalies teritoriją. Nieko nelaukiant pradėta vykdyti sovietizacija. Uždrausta opozicija, jos spauda, organizacijos, apriboti ryšiai su užsieniu. Suorganizuoti prievartiniai rinkimai į Liaudies seimą ir suklastoti jų rezultatai. Imtasi turto nacionalizacijos ir gyventojų deportacijos. Šiuos procesus sustabdė karo veiksmų pradžia tarp SSRS ir Vokietijos 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje įvyko sukilimas ir lietuviai patys išvijo sovietus bei sudarė Laikinąją vyriausybę. Pastaroji tikėjosi vokiečių pripažinimo, tačiau naciai jos veiklą nutraukė ir Lietuvą įtraukė į vokiečių Ostlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinę sritį, valdomą civilinės administracijos. Prasidėjo naujas okupacinis laikotarpis. Nacionalizuotas turtas gyventojams nebuvo grąžintas. Dalis jų priversti kariauti vokiečių pusėje arba išvežti darbams į Vokietiją. Žydų tautybės piliečiai suvaryti į getus ir palaipsniui naikinami juos sušaudant arba išsiunčiant į koncentracijos stovyklas[19]

1944 m. liepos–spalio mėn. frontui ritantis į Vakarus, SSRS vėl užėmė Lietuvą. Prasidėjo antroji sovietinė okupacija[20]. Vėl atnaujinti masiniai gyventojų trėmimai į Sibirą, vykdomi iki Stalino mirties 1953 m. Uždrausti bet kokie tautiškumo simboliai. Už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami.

Lietuvos ūkio atkūrimo pretekstu Maskvos valdžia skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuvą į Sovietų Sąjungą ir plėtoti pramonę. Tuo pačiu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams SSRS gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas.

1940 m. išleistas Lietuvos TSR žemėlapis.

Antrąją sovietinę okupaciją lydėjo ginkluota Lietuvos gyventojų rezistencija vykusi 1944–1953 m. ji siekė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, įtvirtinti demokratiją sunaikinant komunizmą šalyje, grąžinti tautines vertybes, religijos laisvę[21]. Partizanais tapdavo įvairaus socialinio sluoksnio, amžiaus grupių ir išsilavinimo asmenys. Valdžios jie buvo vadinami banditais. Į miškus išeiti ir priešintis ginklu juos privertė okupacinė sovietų valdžia. Ginkluota rezistencija skirstoma į tris etapus. Pirmasis prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1946 m. vasaros. Jo metu kūrėsi didelio būriai, tačiau nebuvo vieningos organizacijos. Vyko dažni kariniai susirėmimai su RA. Antrais etapas apėmė 1946  m. vasarą – 1948 m. pabaigą. Tuo metu susiformavo partizanų organizacinė struktūra, būriai susmulkėjo iki 5-15 asmenų gyvenančių bunkeriuose. Naudota pogrindinė kovos taktika, organizuoti netikėti išpuoliai. Trečiais etapas 1949 m. – 1953 m. pabaiga. Jo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis vadovaujamas Jono Žemaičio – Vytauto. Būriai sumažėjo iki 3-5 asmenų, retai vyko atviri susirėmimai, dažniausiai naudotas sabotažas ir teroras. Nepaisant to, kad partizaninis karas nepasiekė savo tikslo išlaisvinti Lietuvos valstybę ir pareikalavo daugiau kaip 20 tūkst. partizanų aukų, ši ginkluota rezistencija parodė pasauliui, jog Lietuva ne savo noru įstojo į SSRS ir legitimavo tautos norą būti nepriklausomai[22] Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinė valdžia neužgniaužė judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę. Veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Aktyviausiais represuotais judėjimo dalyviais laikomi Vincentas Sladkevičius, Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė[23]. 1972 m. po Romo Kalantos susideginimo kilo kelias dienas trukę neramumai Kaune. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje, kur buvo pripažintos po II pasaulinio karo nusistovėję sienos, Lietuvoje susikūrusi Helsinkio grupė per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. Disidentinis judėjimas kėlė tautos dvasią, bėgant laikui neleido pamiršti istorijos, tautinių vertybių[24]. Jų veiklos dėka pasaulis buvo informuojamas apie situaciją LSSR, žmogaus teisių pažeidimus, o tai vertė Maskvą švelninti režimą.[25] 1986 m. Tarybų Sąjungoje prasidėjus viešumo (glasnost) politikai, 1988 m. Lietuvoje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, netrukus ėmęs siekti šalies nepriklausomybės.

Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva

Sajudis1.png

1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Jo pirmininku tapo Vytautas Landsbergis. Sąjūdžio idėjas palaikantys asmenys būrėsi į LPS rėmimo grupes visoje Lietuvoje. 1988 m. rugpjūčio 23 d. įvyko didžiulis mitingas Vilniaus Vingio parke. Jame dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių. Dar po metų, 1989 rugpjūčio 23 d. , minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines ir siekiant atkreipti viso pasaulio dėmesį į Baltijos šalių okupaciją suorganizuota „Baltijos kelio“ akcija[26]. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotas Baltijos kelias buvo maždaug 600 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Tai parodė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių siekį atsiskirti nuo SSRS[27].

1990 m. kovo 11 d. Atkuriamasis Seimas paskelbė atkuriantis Lietuvos nepriklausomybę. Lietuva tapo pirmąja tarybinė respublika, paskelbusia apie atsiskyrimą nuo SSRS. Tačiau procesas nebuvo toks paprastas. 1990 m. balandžio 20 d. SSRS sustabdė žaliavų (pirmiausia naftos) tiekimą Lietuvai. Ne tik šalies pramonei, bet ir gyventojams ėmė trūkti kuro, būtiniausių prekių, net karšto vandens. Ekonominė blokada truko 74 dienas, tačiau Lietuva neatsisakė nepriklausomybės deklaracijos[28]. Palaipsniui ūkiniai ryšiai imti atkūrinėti. Įtampa pasiekė kulminaciją 1991 m. sausio mėnesį. Tuo metu buvo mėginta įvykdyti valstybės perversmą panaudojant SSRS ginkluotąsias pajėgas, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenę ir SSRS Valstybės saugumo komitetą. Dėl blogos ekonominės situacijos tikėtasi didelės gyventojų paramos, tačiau situacija susiklostė priešinga. Į Vilnių ginti teisėtai išrinktos valdžios ir nepriklausomybės plūdo žmonės iš visos Lietuvos. Perversmo bandymas baigėsi taikių gyventojų aukomis ir padarė didelių materialinių nuostolių. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ginklą būtų panaudoję taikūs gyventojai ir valstybinių įstaigų gynėjai, šaudė tik sovietų kariuomenė. Dėl ginklo panaudojimo žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti. Sausio įvykiuose dalyvavo didelė Lietuvos gyventojų dalis[29]. Neilgai trukus pirmoji Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 d. pripažino Islandija. Tų pačių metų rugsėjo 17 d. Lietuva buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

1992 m. spalio 25 d. LR piliečių referendume priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pirmuoju Prezidentu po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu, buvo išrinktas Algirdas Brazauskas. Tų pačių metų rugpjūčio 31 d. išvesti paskutiniai sovietinės kariuomenės daliniai. Nuo 2004 m. kovo 29 d. Lietuva priklauso NATO blokui, o 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateisė Europos Sąjungos nare.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos politinė sistema.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuva yra daugiapartinė parlamentinė respublika. Pagrindinis šalies įstatymas yra referendumo būdu 1992 m. priimta Konstitucija. Remiantis ja valdžią vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir Teismas. Seimas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Jį sudaro 141 Seimo narys renkamas 4 metų kadencijai. Vykdomoji valdžia yra Vyriausybės rankose. Ją sudaro ministras pirmininkas ir ministrai, vadovaujantys ministerijoms, kurių Lietuvoje yra 14. Prezidentas renkamas tautos 5 metų kadencijai ne daugiau du kartus. Viena iš pagrindinių prezidento funkcijų yra užsienio politikos formavimas. Taip pat prezidentas skiria ministrus, ministrą pirmininką ir teisėjus, yra vyriausias karinių pajėgų vadas. Teisminę valdžią įgyvendina teismai. Pagrindinė jų paskirtis – teisingumo vykdymas sprendžiant baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas. Kaip ir būdinga demokratinei respublikai, valdžia šalyje renkama rinkimais. Lietuvos Respublikoje jie būna keturių rūšių: Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų – merų ir Europos parlamento atstovų[30]. Dabartinė Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo išrinkta 2009 m. Ji tapo pirmąja moterimi užimančia Prezidento pareigas šalyje. Antrai kadencijai ji buvo perrinkta 2014 m.

Šiuo metu valstybėje yra 14 ministerijų [31]:

Politinės partijos

Seimo partijos (pagal 2016 m. rinkimus)

Eil nr. Pavadinimas Narių skaičius Narių procentas
1. LVŽS
54 / 141
38,30%
2. TS-LKD
31 / 141
21,99%
3. LSDP
17 / 141
12,06%
4. Liberalų sąjūdis
14 / 141
9,93%
5. LLRA
8 / 141
5,67%
6. PTT
8 / 141
5,67%
7. Nepriklausomi
4 / 141
2,84%
8. DP
2 / 141
1,42%
9. LŽP
1 / 141
0,71%
10. Politinė partija „Lietuvos sąrašas“
1 / 141
0,71%
11. Antikorupcinė Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicija
(Lietuvos centro partijos ir Lietuvos pensininkų partijos koalicija)
1 / 141
0,71%

Kariuomenė

Lietuvos kariuomenę sudaro keturių rūšių pajėgos: Sausumos pajėgos, Oro pajėgos, Jūrų pajėgos, Specialiųjų operacijų pajėgos ir atskirieji vienetai (atskirieji batalionai, valdybos, junginiai, tarnybos, departamentai ir kt.). Nuo 2004 m. Lietuva priklauso NATO. 2017 m. Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Šis sprendimas demonstruoja NATO aljanso solidarumą, vienybę ir yra patikimo atgrasymo ir pasiruošimo kolektyvinei gynybai išraiška. Nuo 1994 m. Lietuva dalyvauja tarptautinėse operacijose. Šiuo metu Lietuvos karių yra vykdomose operacijose Malyje, Somalyje, Afganistane, Kosove. Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra pagrįstas Lietuvos pasirašytomis kolektyvinės gynybos ir saugumo sutartimis. Vykdydama šiuos įsipareigojimus Lietuva prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų stiprinti saugumą ir stabilumą euroatlantinėje erdvėje, tuo pačiu Lietuva įgyvendina savo užsienio politikos prioritetus[32]. 2017 m. Lietuva pateko į geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių aštuntuką, lyginant su ekonomikos dydžiu, rodo Aljanso paskelbti duomenys. Šalis krašto apsaugai 2017 m. skyrė 1,77 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuva įsigijimams skiria kiek daugiau nei 31 proc. viso gynybos biudžeto ir pagal tai užima trečią vietą Aljanse. Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą. 2018 m. Lietuva gynybai numato skirti 2,06 proc. BVP ir pasiekti NATO reikalaujamą finansavimo standartą[33].

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos administracinis suskirstymas.

Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 savivaldybių. 19952010 m. buvo 10 apskričių, tačiau jos panaikintos kaip administraciniai vienetai, nors kaip teritoriniai vienetai dar išlikę (dažnai vadinamos regionais). Savivaldybės suskaidytos į 546 seniūnijas, o seniūnijos – į seniūnaitijas (nuo 2009 m.). Savivaldybės:

Lietuvos savivaldybių ribos (raudonai pažymėtos miestų savivaldybės, rusvai – įkurtos 1999 m.)

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos geografija.
Gamtinis Lietuvos žemėlapis

Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis Rytų Europos lygumos vakarinėje dalyje, pereinamojo iš jūrinio į žemyninį klimato, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje. Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos vietovė yra Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje ties Rimaldiškių ir Vosiūnų kaimais (26° 51′ rytų ilgumos), į vakarus – ties Nida (20° 56′ rytų ilgumos), į šiaurę – Biržų rajono savivaldybės teritorijoje ties Aspariškių kaimu (56° 27′ šiaurės platumos), į pietus – Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje ties Musteikos kaimu (53° 54′ šiaurės platumos). Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Ruoščiais iki šiaurės ašigalio yra 3870 km, iki pusiaujo apie 6130 km, iki Grinvičo dienovidinio – 1488 kilometrai. 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, tarp Purnuškių kaimo ir Bernotų piliakalnio, yra Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto nustatytas Europos geografinis centras (54° 54′ šiaurės platumos ir 25° 19′ rytų ilgumos).

Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra Danija, Didžioji Britanija (Anglijos šiaurinė dalis), ryčiau – Baltarusija ir Rusijos centrinės sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra Latvija, Estija, Suomija, piečiau – Rytų Lenkija, Ukrainos vakarinė dalis, Rumunija, Bulgarija, Graikija.[34]

Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km. Lietuva plotu (65,3 tūkst. km²) yra didesnė už Nyderlandus (41,5 tūkst. km²), Belgiją (30,5 tūkst. km²), Daniją (43,1 tūkst. km²), Šveicariją (41,2 tūkst. km²), Estiją (45,2 tūkst. km²), mažesnė – už Austriją (83,9 tūkst. km²), Čekiją (78,9 tūkst. km²) ir beveik lygi su Latvija (64,6 tūkst. km²) ir Airija (70,3 tūkst. km²).

Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min. 20 sek. anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra PL + 2 h (kaip Helsinkis, Ryga, Atėnai, Jeruzalė). Lietuvoje naudojama sezoninė laiko skaičiavimo kaita.[35]

Laukai ir pievos užima 57 proc., miškai ir krūmai – 30 %, pelkės – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos.

Klimatas

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos klimatas.
Vidutinė daugiametė temperatūra Lietuvoje (°C)
Mėnesis
Sau
Vas
Kov
Bal
Geg
Bir
Lie
Rug
Rug
Spa
Lap
Gru
Vidutinė šilčiausia
-2
-2
+5
+14
+15
+16,4
+17,5
+15
+13
+10
+5
0
Vidutinė vėsiausia
-5
-5
-2
0
+8
+10
+11
+10
+8
+2
0
-5

Lietuvos klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė Liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, o žiemą apie -5 °C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 °C. Būta Lietuvoje labai karštų vasarų, kai oras sušildavo iki 30 °C, ir taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšaldavo iki -20 °C, o naktimis ir iki -30 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio), dėl netikėtų audrų, škvalų, perkūnijų ir lietaus. Mažiau kritulių tenka rudeniui, žiemai ir pavasariui. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja anticiklonai

Temperatūrų rekordai

Čia pateikiami Lietuvos temperatūrų rekordai[36]

Lietuvos temperatūrų rekordai (°C)
Mėnesis
Sau
Vas
Kov
Bal
Geg
Bir
Lie
Rug
Rug
Spa
Lap
Gru
Karščio rekordai
+12,6
+16,5
+21,8
+28,8
+34
+35
+37,5
+37,1
+32
+26
+18
+15,6
Šalčio rekordai
-40,5
-42,9
-37,5
-23,0 °C
-6,8
-2,8
+0,9 °C
-2,9
-6,3
-19,5
-23 °C
-34

Kraštovaizdis

Lietuvos kraštovaizdžio tipai:

  • molingosios lygumos – 55,2 proc.
  • kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc.
  • smėlingosios lygumos – 17,8 proc.
  • upių slėniai – 3,6 proc.
  • pajūrio lygumos – 2,2 proc.

Upės ir ežerai

Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų[37]. Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė – Nemunas, kurio ištakos – Baltarusijoje. Lietuvoje paplitusios pelkės, ypatingai šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, nors dauguma buvo nusausintos.

Ilgiausios Lietuvos upės:

Nemunas, Jurbarko raj.
  1. Nemunas – 937 km (Lietuvos teritorijoje 475 km),
  2. Neris – 510 km (234 km),
  3. Venta – 343 km (161 km),
  4. Šešupė – 298 km (209 km),
  5. Mūša (Lielupė) – 284 km (133 km).

Didžiausi Lietuvos ežerai:

  1. Drūkšiai – 44,8 km²
  2. Dysnai – 24,0 km²
  3. Dusia – 23,3 km²
  4. Sartai – 13,4 km²
  5. Luodis – 12,9 km²

Lietuvos reljefas

Žemaičių aukštuma

Reljefą sudaro:

Kalvos

Aukščiausių kalvų absoliutūs aukščiai:

  1. Aukštasis kalnas – 293,8 m
  2. Juozapinė – 293,6 m
  3. Kruopinė – 293,4 m
  4. Nevaišiai – 288,9 m
  5. Būdakalnis (Ažušilis) – 284,8 m

Miškai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos miškai.

Didžiausi Lietuvos miškų masyvai:

Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis (procentais):

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos ekonomika.

Lietuvos ekonomika grindžiama laisvosios rinkos principais. 2000–2008 m. vyravo smarkus BVP augimas. 2009m. prasidėjo ekonominė krizė ir buvo jaučiamas stiprus nuosmukis. Nuo 2010 m. ekonomika vėl ėmė kilti. 2017 m. augo Lietuvos prekių eksportas tiek Vakarų, tiek Rytų kryptimi. Taip pat augo ir paslaugų eksportas, kurių didžiausią dalį sudaro transporto paslaugos. 2016 m. 8 proc. padidėjo darbo užmokestis. 2016 m. duomenimis Pasaulio bankas Lietuvą priskiria prie aukšto išsivystymo šalių[38].

Pastaba. Kai kuri statistika iki 2015 m. pateikiama litais. Lito/euro oficialus santykis 3,4528[39]

Makroekonomikos rodikliai

Lietuvos BVP pokytis 1996-2006 m.

Lietuva, pagal „Heritage Foundation“ ir „Wall Street Journal“ sudaromą ekonominės laisvės indeksą, 2015 m. užėmė 15-ą vietą pasaulyje, nusileisdama Estijai (8) ir lenkdama Latviją (37).[40] Lietuvos ekonominės laisvės indeksas kilo 2011 − 2015 m. laikotarpiu.[41] Nuo 2015 m. sausio 1 d. atsiskaitomąja valiuta Lietuvoje yra euras, pakeitęs nuo 1993 m. galiojusią nacionalinę valiutą litą.[42]

2009 m. pasaulinės ekonominės krizės metu Lietuvos BVP krito 14,8%.[43]

Lietuvos BVP rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn atakaitą:[44]

Rodiklis Metai
2012 2013 2014 2015 2016
Realus metinis
BVP pokytis, %
3,9 3,5 3,5 1,8 2,2
Nominalus BVP, mln. Eu 33 348 35 002 36 590 37 331 38 637
BVP dalis vienam
gyventojui, tūkst. Eu
11,2 11,8 12,5 12,9 13,5

Infliacija ir valstybės skola 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn atakaitą:[45]

Rodiklis Metai
2012 2013 2014 2015 2016
Vidutinė metinė
infliacija, %
3,2 1,2 0,2 -0,7 0,7
Nominali valdžios
sektoriaus skola, mln. Eu
13 264 13 550 14 825 15 940 -
Valdžios skolos
santykis su BVP, %
39,8 38,7 40,5 42,7 -

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis investuotojas[46]

2016-12-31 2015-12-31
mln.Eur struktūra, % pokytis, palyginti su 2015-12-31 % mln. Eur struktūra, %
Iš viso 13 066,24 100,0 -3,2 13 496,82 100,0
Švedija 2 496,73 19,1 -20,0 3 122,24 23,1
Nyderlandai 1 585,68 12,1 -6,2 1 691,33 12,5
Vokietija 1 315,42 10,1 5,5 1 246,53 9,2
Lenkija 967,82 7,3 37,9 694,74 5,1
Norvegija 919,18 7,0 9,9 836,18 6,2
Estija 696,41 5,3 0,7 691,53 5,1
Kipras 660,88 5,1 42,3 464,58 3,4
Danija 591,06 4,5 4,6 564,83 4,2
Suomija 588,29 4,5 4,1 564,89 4,2
Malta 405,42 3,1 -7,1 436,60 3,2
Kitos šalys 2 849,35 21,9 -10,5 3 183,37 23,8

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis[47]

2016-12-31 2015-12-31
mln. Eur struktūra, % pokytis palyginti su 2015-12-21, % mln. Eur struktūra, %
Iš viso 13 066,24 100,0 -3,2 13 496,82 100,0
Finansinė ir draudimo veikla 3 077,07 23,5 -12,9 3 532,09 26,2
Apdirbamoji gamyba 2 602,11 19,9 -5,8 2,761,85 20,5
Didmeninė ir mažmeninė prekyba;

variklinių transporto priemonių

ir motociklų remontas

1 795,51 13,7 11,4 1 611,20 11,9
Nekilnojamojo turto operacijos 1 671,24 12,8 -14,2 1 948,64 14,4
Informacija ir ryšiai 1 100,51 8,4 -5,4 1 162,74 8,6
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 765,86 5,9 35,0 567,14 4,2
Transportas ir saugojimas 407,87 3,1 16,5 350,08 2,6
Privataus nekilnojamojo turto

pirkimas ir pardavimas

367,97 2,8 12,8 326,27 2,4
Administracinė ir aptarnavimo veikla 345,29 2,6 9,1 316,46 2,3
Kitų rūšių veikla 932,81 7,3 1,4 920,35 6,9

Užimtumas ir socialiniai rodikliai

Pagal Jungtinių Tautų 2014 m. paskelbtą statistiką, iš 188 valstybių Lietuva užėmė 37-ą vietą ir pateko į itin aukšto išsivystymo valstybių kategoriją, vertinant pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą.[48] 2011 m. duomenimis Lietuvoje skurdo riba buvo 691 Lt pajamos per mėnesį asmeniui. 2011 m. 20 % Lietuvos gyventojų priklausė skurdo rizikos lygiui (t. y. jų mėnesinės pajamos buvo mažesnės už skurdo ribą).[49]

Užimtumo rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn atakaitą:[50]

Rodiklis Metai
2012 2013 2014 2015 2016
Užimtumo lygis, % 50,0 51,2 52,6 53,8 55,6
Nedarbo lygis, % 13,4 11,8 10,7 9,1 7,9

Socialiniai rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn atakaitą:[51]

Rodiklis Metai
2012 2013 2014 2015 2016
Vidutinis bruto
mėnesinis atlyginimas, Eu
615,1 646,3 677,4 714,1 774,0
Valstybinė vidutinė
mėnesinė pensija, Eu
236,2 238,1 240,3 244,5 255,3

Užsienio prekyba

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos užsienio prekyba.

Lietuvos užsienio prekybos balansas 2007−2013 m. buvo neigiamas. 2013 m. Lietuvos eksportas sudarė 84 779,0 mln. Lt, importas – 91 521,4 mln. Lt.[52][53] 2007−2011 m. nesikeitė 5 didžiausios importo rinkos ir 4 didžiausios eksporto rinkos.

2011 m. eksporto rinkos[54]

Vieta Valstybė Procentai
1 Flag of Russia.svg Rusija 11,6 %
2 Flag of Latvia.svg Latvija 10,2 %
3 Flag of Germany.svg Vokietija 9,3 %
4 Flag of Poland.svg Lenkija 7,0 %
5 Flag of Estonia.svg Estija 6,6 %
6 Flag of the Netherlands.svg Nyderlandai 6,1 %
7 Flag of Belarus.svg Baltarusija 5,2 %
8 Flag of the United Kingdom.svg Jungtinė Karalystė 4,1 %
9 Flag of France.svg Prancūzija 4,1 %
10 Flag of Sweden.svg Švedija 3,6 %

2011 m. importo rinkos[55]

Vieta Valstybė Procentai
1 Flag of Poland.svg Lenkija 32,8 %
2 Flag of Germany.svg Vokietija 9,7 %
3 Flag of Russia.svg Rusija 9,1 %
4 Flag of Latvia.svg Latvija 6,6 %
5 Flag of the Netherlands.svg Nyderlandai 4,9 %
6 Flag of Sweden.svg Švedija 3,3 %
7 Flag of Italy.svg Italija 3,2 %
8 Flag of Belgium.svg Belgija 3,1 %
9 Flag of Estonia.svg Estija 2,8 %
10 Flag of Belarus.svg Baltarusija 2,5 %

Lietuvos bendrovės

Pagal pajamas Lietuvoje daugelį metų pirmauja AB „ORLEN Lietuva“ (buv. „Mažeikių nafta“). „Maxima Grupė“, UAB užima antrą vietą.[56] Greta stambiausių Lietuvos įmonių, šalyje savo kapitalą investuoja ir žinomos užsienio bendrovės. 2009 m. savo Technologijų centrą atidarė „Barclays“ bankas,[57] 2011 savo regioninį biurą Vilniuje atidarė „Western Union“.[58] Taip pat veikia Skandinavijos bankai SEB, „Swedbank“, „Luminor Bank“, „Danske Bank“. Tarptautinės įmonės: „Thermo Fisher Scientific“, „Phillip Morris“, „Kraft Foods“, „Daichmann“, „Tele2“, „Hesburger“, „Circle K“ ir kitos.

Infrastruktūra

Transportas

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos transportas.
Lietuvos E kategorijos kelių žemėlapis

Klaipėda yra vienintelis šalies prekybinis uostas. 2011 m. Klaipėdos jūrų uoste ir Būtingės naftos terminale perkrautas rekordinis kiekis − 45,5 mln. tonų krovinių.[59] Šalyje veikia keturi tarptautiniai oro uostai: Vilniaus oro uostas (didžiausias, 2008 m. aptarnavęs 2,048 mln. keleivių[60]), Kauno oro uostas, Palangos oro uostas ir Šiaulių oro uostas.

Lietuvoje veikia 1775,3 km geležinkelio linijų, iš kurių 1753,5 km „rusiškos“ 1520 mm vėžės. 21,8 km ilgio „europinės“ 1435 mm vėžės geležinkelis jungia Lietuvą su Lenkija.[61] Maršrute Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai veikia 68,4 km ilgio siaurojo 750 mm pločio vėžės geležinkelio linija, ilgiausia tokia Europoje. Aukštaitijos siaurasis geležinkelis naudojamas turizmo reikmėms.

Lietuvos kelių ilgiai 2011 m. pabaigos duomenimis (kilometrais).[62]

Geležinkelis Automobilių
keliai
E kategorijos
automobilių keliai
Troleibusų
linijos
Vidaus vandenų
keliai
Eksploataciniai
naftos vamzdynų
1 767,6 82 911 1642 266,2 452 500

Energetika

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos energetika.

Lietuvos pagrindiniais elektros energijos tiekėjais yra Lietuvos elektrinė (instaliuotoji galia − 1,8 GW.[63]), Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (gali palaikyti 900 MW galios tiekimą ne mažiau 12 val.[64]) ir Kauno hidroelektrinė (instaliuotoji galia − 100,8 MW.[65]). Visas jas valdo AB „Lietuvos energijos gamyba“. Valstybės aukštos įtampos elektros tinklų operatorius yra AB „Litgrid“, žemos ir vidutinės įtampos tinklų − AB „ESO“.[66] Papildomi elektros energijos kiekiai gaminami nuolat veikiančiose termofikacinėse elektrinėse (kaip Kauno termofikacinė elektrinė, Mažeikių elektrinė), vėjo ir hidro jėgainėse.

Lietuvos energetikos sistemos instaliuotoji galia pagal pagaminimo būdą 2012 m. duomenimis, megavatais (MW)[67]:

Kondensacinės
elektrinės
Atominės
elektrinės
Termofikacinės
elektrinės
Hidroelektrinės Hidroakumuliacinės
elektrinės
Blokinės įmonių
elektrinės
Atsinaujinančios energijos
elektrinės (vėjo)
1 955 0 803 128 900 164 339 (274)

Iš viso Lietuvoje 2011 m. duomenimis nutiesta 6683,2 km aukštos įtampos elektros linijų (iš jų: 1671,6 km 330−400 kV įtampos oro linijos, 4967 km − 110 kV įtampos oro linijos).[68]

Ignalinos atominės elektrinės pirmasis elektrinės reaktorius sustabdytas 2004 m. vykdant stojimo į ES sąlygas. Paskutinis reaktorius buvo sustabdytas 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. 23 valandą nakties. Buvo ruošiamasi statyti naują atominę elektrinę. Naujos atominės elektrinės statyba rūpinosi valstybės valdoma bendrovė UAB „Visagino atominė elektrinė“.[69] 2012 m. referendume dauguma Lietuvos piliečių nepritarė AE statybai.[70]

Sustabdžius IAE pasikeitė Lietuvos elektros importo-eksporto rinka. Palyginimui: 2009 m. 70 % Lietuvoje suvartojamos elektros energijos buvo pagaminama vien IAE.[71] 2011 m. − 63 % energijos buvo importuota.[72]

Stambiausi Lietuvos miestų šilumos tiekėjai pagal instaliuotąją galią, megavatais (MW)[73]:

Vilniaus
energija
Kauno
energija
Klaipėdos
energija
Alytaus
energija
Panevėžio
energija
Šiaulių
energija
Marijampolės
šiluma
2 332 2 088 1 017 457 399 299 296

Turizmas

2016 m. duomenimis Lietuvoje apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,49 mln. turistų iš užsienio šalių. Didžiausią jų skaičių sudarė svečiai iš Vokietijos (174,8 tūkst.), Baltarusijos (171,9 tūkst.), Rusijos (150,6 tūkst.), Lenkijos (148,4 tūkst.), Latvijos (134,4 tūkst.), Ukrainos (84,0 tūkst.), Jungtinės Karalystės (58,2 tūkst.)[74] Šalyje jaučiama intensyvėjančio vidaus turizmo tendencija. Lankytinų vietų šiuo metu priskaičiuojama iki 1000. Daugiausia turistų sulaukia didieji miestai Vilnius, Klaipėda, Kaunas ir kurortai Neringa, Palanga, Druskininkai, Birštonas.

Mokslas ir technologijos

Lietuva daug investuoja į mokslą ir technologiją. Joje dirba nusipelnę savo sričių specialistai. Tarp garsiausių mokslininkų išskirtini Nobelio premijos nominantas, DNR redagavimo tyrėjas, biochemikas, fizinių mokslų daktaras prof. Virginijus Šikšnys. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos projekto dalyvis fizikas prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus. Pasaulinį pripažinimą ir Amerikos statybos inžinierių sąjungos įvertinimą gavęs prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Matematikas, prof. habil. dr. Antanas Laurinčikas, turėjęs įtakos K. Matsumoto universalumo mokyklos atsiradimui Japonijoje. Geologas, paleontologas, mokslo istorikas prof. habil. dr. Algimantas Grigelis. Mokslinio centro ir „Nemuno“ slėnio įkūrėjas prof. dr. Antanas Sederevičius. Neuromokslų pradininkas Lietuvoje neurobiologas, prof. habil. dr. Osvaldas Rukšėnas. Nacionalinio vėžio instituto įkūrimo iniciatorius prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius. Perinatalinės medicinos ir neonatologijos pertvarkos iniciatorius prof. habil. dr. Vytautas Basys. Prof. habil. dr. Vytautas Jonas Sirvydis, naujagimių širdies chirurgijos diegėjas Lietuvoje, atlikęs pirmąją širdies transplantaciją Baltijos šalyse[75] Didelę Lietuvos rinkos dalį užima informacinių technologijų specialistai. 2016 m. duomenimis 31 500 specialistų dirbo IT srityje. Šalis turi prieinamiausią internetą ES ir sparčiausią belaidį ryšį visame pasaulyje.[76] 2016 m. duomenimis šalyje veikia trys aukštųjų technologijų įmonių asociacijos: Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija ir Lietuvos kosmoso asociacija.[77] Lietuvoje veikia aukšto lygio biotechnologijos kompanijos Ekspla ir Šviesos Konversija, kurios specializuojasi lazerių gamyboje.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos gyventojai.

2017 m. duomenimis Lietuvoje šuo metu šalyje gyvena 2 821 674 asmenų[78]. Iš jų daugiausia Vilniaus apskrityje. Didžioji dalis gyventojų gyvena miestuose. 100% vyresnių nei 15 metų šalies gyventojų yra raštingi. Vidutinė gyvenimo trukmė vyrams yra 80 metų, moterims – 85 metai.[79] Lyginant su ankstesnių metų tyrimų duomenimis trukmė pailgėjo maždaug 4 metais.

Lithuanians in Lithuania by majority and minority by muncipality-LT.png

Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis

1959 m. 8,5 % Lietuvos gyventojų buvo lenkai, bet nuo to laiko jų procentas nuolat mažėjo ir 2011 m. buvo 6,6 %. Lietuvos lenkai daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, kur jie 2001 m. sudarė net 25,4 % visos populiacijos.Lietuvoje sparčiai mažėja rusų tautybės žmonių procentas: 1989 m. jie sudarė 9,4 % visos populiacijos, 2001 m. – 6,3 %, o 2011 m. – 5,8 %.[80] 2001 m. surašymo duomenimis, rusai sudaro 13,4 % Utenos apskrities, 11,6 % Vilniaus apskrities ir 11,4 % Klaipėdos apskrities gyventojų. Kitose apskrityse jų dalis neviršijo 4 %. 2015 m. rusai sudarė 4,78 % visų Lietuvos gyventojų.[80]

Lietuvos piliečių nacionalinė sudėtis[81] [82][83]
Vieta Tauta 2015 m. 2011 m. 2001 m. 1989 m. 1979 m.
1 Lietuviai 86,67 proc. / 2 531,843 mln. 84,16 proc. / 2 561,314 mln. 83,45 proc. / 2 907,293 mln. 79,6 proc. / 2 924,3 mln. 80,0 proc. / 2 712,2 mln.
2 Lenkai 5,61 proc. / 163,858 tūkst. 6,58 proc. / 200,317 tūkst. 6,74 proc. / 234,989 tūkst. 7,0 proc. / 258,0 tūkst. 7,3 proc. / 247,0 tūkst.
3 Rusai 4,78 proc. / 139,507 tūkst. 5,81 proc. / 176,913 tūkst. 6,31 proc. / 219,789 tūkst. 9,4 proc. / 344,5 tūkst. 8,9 proc. / 303,5 tūkst.
4 Baltarusiai 1,34 proc. / 39,159 tūkst. 1,19 proc. / 36,227 tūkst. 1,23 proc. / 42,866 tūkst. 1,7 proc. / 63,2 tūkst. 1,7 proc. / 57,6 tūkst.
5 Ukrainiečiai 0,69 proc. / 20,225 tūkst. 0,54 proc. / 16,423 tūkst. 0,65 proc. / 22,488 tūkst. 1,2 proc. / 44,8 tūkst. 1,0 proc. / 32,0 tūkst.
6 Žydai 0,08 proc. / 2,267 tūkst. 0,10 proc. / 3,050 tūkst. 0,12 proc. / 4,007 tūkst. 0,3 proc. / 12,4 tūkst. 0,4 proc. / 14,7 tūkst.
7 Totoriai 0,07 proc. / 2,078 tūkst. 0,09 proc. / 2,793 tūkst. 0,09 proc. / 3,235 tūkst. 0,1 proc. / 5,2 tūkst. 0,1 proc. / 4,0 tūkst.
8 Vokiečiai 0,10 proc. / 2,831 tūkst. 0,08 proc. / 2,418 tūkst. 0,09 proc. / 3,243 tūkst. 0,1 proc. / 2,1 tūkst. 0,1 proc. / 2,6 tūkst.
9 Čigonai 0,07 proc. / 2,063 tūkst. 0,07 proc. / 2,115 tūkst. 0,09 proc. / 2,571 tūkst. 0,1 proc. / 2,7 tūkst. 0,1 proc. / 2,3 tūkst.
10 Latviai 0,11 proc. / 3,144 tūkst 0,07 proc. / 2,025 tūkst. 0,07 proc. / 2,955 tūkst. 0,1 proc. / 4,2 tūkst. 0,1 proc. / 4,4 tūkst.
11 Armėnai  ? 0,04 proc. / 1 233 tūkst. 0,04 proc. / 1 477 tūkst.  ?  ?
12 Azerbaidžaniečiai  ? 0,02 proc. / 0,648 tūkst. 0,02 proc. / 0,788 tūkst.  ?  ?
13 Moldavai  ? 0,02 proc. / 0,540 tūkst. 0,02 proc. / 0,704 tūkst.  ?  ?
14 Gruzinai  ? 0,01 proc. / 0,372 tūkst. 0,01 proc. / 0,437 tūkst.  ?  ?
15 Estai  ?. 0,01 proc. / 0,314 tūkst. 0,01 proc. / 0,419 tūkst.  ?  ?
16 Karaimai ? 0,01 proc. / 0,241 tūkst. 0,01 proc. / 0,273 tūkst.  ?  ?
17 Kitų tautybių 0,47 proc. / 13,639 tūkst. 0,12 proc. / 3,508 tūkst. 0,10 proc. / 3,517 tūkst.  ?  ?
18 Nenurodė tautybės 0,01 proc. / 0,648 tūkst. 1,08 proc. / 32,978 tūkst. 0,95 proc. / 32,921 tūkst.  ?  ?
Bendras Lietuvos piliečių skaičius 100,0 proc. / 2 921,262 mln 100,0 proc. / 3 043,429 mln. 100,0 proc. / 3 483,972 mln. 100,0 proc. / 3 674,8 mln. 100,0 proc. / 3 391,5 mln.

Dėl emigracijos įvairiais istorijos laikotarpiais, didelė dalis lietuvių gyvena kitose pasaulio šalyse. Iš viso šiuo metu lietuviais save laikančių žmonių yra maždaug 4,2 milijonai (įskaitant ir lietuvių kalbos nemokančius asmenis), iš jų 2,7 milijonai gyvena Lietuvoje. Iš užsienio valstybių, daugiausia lietuvių yra Brazilijoje (~900 000[84]) ir JAV (723 000[85]). Išsamesnę informaciją apie tai galite rasti straipsnyje lietuviai.

Lietuvos tautinė sudėtis 2015 m.
Tauta Procentai
Lietuviai
  
86.67 %
Lenkai
  
5.61 %
Rusai
  
4.78 %
Kiti
  
2.94 %

Kalbos

Pasiskirstymas pagal gimtąsias kalbas (2011 m. surašymo duomenys)[86]:

  • lietuvių – 84,9 % (2 583 745 gyventojai)
  • rusų – 7,2 % (218 383)
  • lenkų – 5,3 % (160 506 )
  • baltarusių – 0,23 % (7 114)
  • ukrainiečių – 0,18 % (5 340)
  • kitos – 0,24% (7 190)
  • nenurodė – 1,44 % (43 906)

Pagal 2001 m. surašymą, iš 577 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, 356 tūkst. moka lietuvių kalbą. Didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą iš viso moka 68 % Lietuvos gyventojų, anglų – 17 % (mieste – 21 %, kaime – 9 %), lenkų – 14,6 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 %. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų.[87] 2005 m. Eurobarometro apklausa pateikia kiek kitokius duomenis. Pasak jos, 80 % Lietuvos gyventojų gali susikalbėti rusiškai (neskaitant tų, kuriems rusų kalba yra gimtoji), 32 % – angliškai, 15 % – lenkiškai ir 14 % – vokiškai.[88] Tokie dideli duomenų skirtumai tikriausiai yra todėl, kad gyventojų surašyme buvo skaičiuojami tik gerai mokantys nurodytas kalbas, o Eurobarometro apklausoje – visi gebantys susišnekėti.

Eurobarometro apklausa taip pat atskleidė, kad, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai moka daug kalbų. 92 % Lietuvos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, 51 % – bent dvi, ir 16 % – bent tris kalbas. Pagal Europos Sąjungos vidurkį, tik 56 % žmonių moka bent vieną, 28 % bent dvi ir 11 % bent tris kalbas neskaitant gimtosios.[88]

Religija

2011 m. surašyme 83,7 % deklaravo kokį nors tikėjimą, 6,1 % teigė esą netikintys ir 10,1 % nenurodė arba negalėjo atsakyti. Tikinčiųjų pasiskirstymas pagal religiją:[89]

2001 m. dauguma stačiatikių buvo susitelkę Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, kur jie sudarė atitinkamai 9,7 % ir 15,5 % visų miesto gyventojų. Netikintieji sudarė 10,3 % miestų gyventojų ir 4,2 % kaimų gyventojų.[90]

Pasak 2005 m. apklausos, 49 % Lietuvos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 36 % „tiki, jog yra kažkokia dvasia arba dvasinė energija“ ir 12 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva yra vidutiniškai religinga.[91]

Demografinė raida

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1528 m. ir 2016 m.
1528 m.sur. 1650 m. 1790 m.sur. 1897 m.sur. 1913 m. 1923 m.sur. 1940 m. 1942 m.sur. 1950 m. 1955 m.
330 000 960 000 990 000 2 536 000 2 828 000 2 620 000 3 084 000 2 790 000 2 573 000 2 613 000
1959 m.sur. 1965 m. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 1990 m. 1991 m. 1995 m. 2000 m. 2001 m.sur.
2 711 000 2 954 000 3 100 000 3 398 000 3 690 000 3 698 000 3 704 000 3 629 000 3 499 000 3 483 972
2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2012 m.
3 475 600 3 462 553 3 445 857 3 414 000 3 384 879 3 366 357 3 349 900 3 141 976 3 052 588 3 003 641
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. - - - - - -
2 971 905 2 943 472 2 921 262 2 888 558 - - - - - -


Duomenys:[92][93][94][95]

Miestai

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos miestai.
Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių 2017 m. pradžioje (išankstiniai duomenys):[96]
Nr. Miestas Apskritis Gyventojai Nr. Miestas Apskritis Gyventojai
Vilnius Pilies street.jpg
Vilnius
Kaunas Castle - panorama.JPG
Kaunas
1 Vilnius Vilniaus apskritis 533619 11 Kėdainiai Kauno apskritis 24177
2 Kaunas Kauno apskritis 292677 12 Telšiai Telšių apskritis 22709
3 Klaipėda Klaipėdos apskritis 151227 13 Tauragė Tauragės apskritis 22645
4 Šiauliai Šiaulių apskritis 101210 14 Ukmergė Vilniaus apskritis 21226
5 Panevėžys Panevėžio apskritis 91106 15 Visaginas Utenos apskritis 19076
6 Alytus Alytaus apskritis 52933 16 Plungė Telšių apskritis 18042
7 Marijampolė Marijampolės apskritis 36628 17 Kretinga Klaipėdos apskritis 17786
8 Mažeikiai Telšių apskritis 34152 18 Šilutė Klaipėdos apskritis 15902
9 Jonava Kauno apskritis 27809 19 Radviliškis Šiaulių apskritis 15643
10 Utena Utenos apskritis 26491 20 Palanga Klaipėdos apskritis 15474
2017 m. pradžios duomenys


Švietimas

Žinoma, jog pirmoji mokykla Lietuvoje veikė 1387 m. prie Vilniaus katedros. Vėlesnis jų tinklas plėtėsi su krikščionybės plitimu. Dažniausiai mokyklos būdavo parapinės. 1570 m. Vilniuje įsikūrę tėvai jėzuitai atidarė kolegiją. Valdovas Steponas Batoras savo privilegija ją 1579 m. pakėlė į universitetus. Seniausias Vilniaus universitetas veikė iki 1832 metų, kuomet carinė Rusijos valdžia jį uždarė. Po Pirmojo pasaulinio karo, Vilnių okupavus lenkams, 1922 m. Lietuvos universitetas įkurtas Kaune. 1930 m. jis gavo Vytauto Didžiojo universiteto vardą. 2017 m. duomenimis Lietuvoje veikė 737 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 1151 bendrojo ugdymo mokykla, 22 kolegijos ir 21 universitetas.[97] Didžiausias šalies universitetas yra Vilniaus universitetas, kuris yra ir seniausias universitetas Šiaurės Europoje.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kultūra.
Kuršių nerija

Per šimtmečius Lietuvos kultūra buvo įtakojama daugelio kaimyninių tautų ir religijų. Nepaisant to išlaikė savitumą. Lietuvių kalba yra viena iš dviejų likusių Baltų kalbų, kilusi iš Indoeuropiečių prokalbės.[98] Į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą yra įtraukti 7 Lietuvos paveldo objektai: Istorinis Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerija, Kernavės archeologinė vietovė, F. G. W. Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai, Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje, Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse ir sutartinės, lietuvių polifoninės dainos[99].

Lietuvių etninė kultūra

Baltiška tautos praeitis ir geografinė padėtis sąlygojo tai, kad Lietuva buvo paskutinė pagoniška valstybė Europoje. Jos valdovai pirmą kartą krikštą priėmė tik XIII amžiuje. Tai lėmė pagoniškų papročių apraiškas ir šiandieniniame gyvenime. Lietuvos muziejuose ir draugijų fonduose sukauptas didžiulis masyvas įvairaus pobūdžio paveldo, liudijančio etnines gyventojų ypatybes, verslus, amatus ir buitį. Daug dėmesio senovės lietuviai skyrė medinėms šventųjų skulptūroms. Išskirtinė yra Rūpintojėlio skulptūra. Taip pat autentiški liaudies motyvai atsiskleidžia koplytėlių ir koplytstulpių drožyboje, namų apyvokos daiktuose, susisiekimo priemonėse, balduose, darbo įrankiuose, valstietiškuose drabužiuose, audiniuose. Išskirtinės yra ne tik liaudies daugiabalsės sutartinės, bet ir margučių marginimo, sodų pynimo papročiai. Taip pat medžio raižiniai, geležies ir gintaro dirbiniai.

Dailė

Pirmasis Lietuvos dailės muziejus buvo įkurtas 1933 m. Kaune. Šis muziejus pavadintas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu, kadangi pastarasis laikomas garsiausiu Lietuvos dailininku. Nepriklausomoje Lietuvoje kūrė tapytojas Petras Kalpokas išgarsėjęs darbais „Šveicarijos peizažas“, „Romos panteonas naktį“, „Šlapelio portretas“, dailininkas, kolekcionierius Antanas Žmuidzinavičius, dailininkai Jonas Šileika, Kajetonas Sklėrius, Adomas Varnas, Justinas Vienožinskis. Pastarasis buvo Lietuvos meno mokyklos iniciatorius. Išskirtini skulptoriai Petras Rimša, Juozas Zikaras, Vincas Grybas, Bronius Pundzius.

Literatūra

Nepriklausomybės priešaušryje pradėta laisvai kurti naujoji lietuvių literatūra. Išsilaisvinta iš ideologijos pančių. Vieni pirmųjų tokių kūrėjų buvo Ričardas Gavelis, Valdas Papievis, Jurgis Kunčinas, Aidas Marčėnas, Rolandas Rastauskas, Jurga Ivanauskaitė. Lietuvos literatūrą papildė tremties ir gausus lietuvių išeivijos palikimas.

Teatras

Lietuva turi keletą populiarių ir gausiai lankomų teatrų. Tarp geriausių verta paminėti Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Keistuolių teatrą, Nacionalinis Kauno dramos teatrą, Panevėžio Miltinio teatrą, Rusų dramos teatrą. Taip pat sėkmingos ir gerai už Lietuvos ribų vertinamos režisieriaus Oskaro Koršunovo „Cezario teatro trupė“, Gyčio Ivanausko teatras. Garsiausi šių laikų Lietuvos režisieriai be jau minėtų yra Eimantas Nekrošius, Jonas Vaitkus, Cezaris Graužinis, Rimas Tuminas, Adolfas Večerskis. Šalyje vyksta įvairūs tarptautiniai teatrų festivaliai, kurių garsiausias „Sirenos“. Bene garsiausias šalies režisierius yra Oskaras Koršunovas 2015 metais apdovanotas prestižiniu Švedijos Karališkuoju šiaurinės žvaigždės ordinu.

Tradicinė virtuvė

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuviška virtuvė.

Lietuviai labai didžiuojasi savo vaišingumu ir kulinariniu paveldu. Gamta sąlygojo maisto ypatumus, todėl senovėje valgyta daug daržovių, uogų ir grybų vasarą ir konservuotų, raugintų produktų žiemą. Šiandien racionaliais patiekalais laikomi lietuviški didžkukuliai arba cepelinai. Šalies ypatybė – ruginė duona, varškės sūris, šaltai rūkyti lašiniai ir daug bulvių patiekalų, tokių kaip kugelis, vėdarai, bulviniai blynai, bulviniai rageliai. Taip pat nuo seno žinomas lietuviškas skilandis, rūkytos žuvys (ypač pajūrio regione). Vasarą lietuviai valgo rožinę šaltsriubę – šaltibarščius.

Sportas

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sportas Lietuvoje.

Populiariausia Lietuvoje sporto šaka yra krepšinis. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė yra laimėjusi Europos krepšinio čempionatus 1937, 1939 ir 2003 metais. 2007 m. Europos čempione tapo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pat buvo prizininkė Europos, Pasaulio krepšinio čempionatuose ir Olimpinėse žaidynėse. „Kauno Žalgirio“ krepšinio klubas 1986 m. iškovojo Tarpžemyninę William Jones taurę (neoficialus pasaulio klubinių krepšinio komandų čempionų titulas), o 1999 m. tapo Eurolygos čempionu. Geriausi šalies krepšininkai buvo pakviesti žaisti NBA. Tarp jų Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Linas Kleiza, Jonas Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas, Darius Songaila, Domantas Sabonis.

Nuo nepriklausomybės atgavimo lietuviai yra iškovoję 25 olimpinius medalius iš kurių 6 aukso. Du olimpinius aukso medalius turi disko metikas Virgilijus Alekna, iškovojęs savo pergales 2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose. 1992 m. olimpiniu disko metimo čempionu Barselonoje tapo Romas Ubartas. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje auksą šaudymo į skriejančius taikinius rungtyje iškovojo dabartinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Londono olimpiadoje 2012 m. debiutavo jauna plaukikė Rūta Meilutytė iškovodama šaliai aukso medalį, olimpine čempione tais pačiais metais tapo ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė.

Kita

Kita informacija

Šaltiniai

  1. Statistikos departamentas
  2. Lietuvos statistikos departamentas, 2016 01 29 Statistikos departementas
  3. Pasaulio bankas
  4. focus-economics.com
  5. bernardinai.lt. Tikrinta 2013 m. vasario 15 d.
  6. Gudavičius, Edvardas (1999) Lietuvos Istorija: Nuo Seniausių Laikų iki 1569 Metų (Lithuanian History: From Ancient Times to the Year 1569) Vilnius, page 28, ISBN 5-420-00723-1
  7. Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914-1920 metų dokumentuose, sud. A. Eidintas, R. Lopata, Vilnius, 2017
  8. Maksimaitis M., Lietuvos valstybės Konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė), Vilnius, 2005.
  9. Maksimaitis M., Kai kurios pirmųjų Lietuvos Konstitucijų istoriografijos problemos, Jurisprudencija, 2002, t. 30(22).
  10. http://www3.lrs.lt/home/w5_viewer/statiniai/seimu_istorija/w5_show-p_r=286&p_k=1.html
  11. Vasario 16-oji - Lietuvos Valstybės atkūrimo diena : straipsnių ir dokumentų rinkinys / sud. E. Manelis, R. Samavičius, Vilnius, 2007.
  12. Lietuvos valstybės konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė), M. Maksimaitis, Vilnius, 2005.
  13. http://biblioteka.gindia.lt/prancuzmetisklaipedoje/24-ii-dalis-lietuvos-valdoma-klaipeda.html?showall=&start=5
  14. http://www.lietava.lt/tarpukario_lietuva_laikinosios_sostines_kasdienybe_ir_sventes/?img=6
  15. http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/lz-archyvas-neramus-1935-uju-rugpjutis/133290/
  16. http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/pratarme.htm
  17. D. Mačiulis, Tautinė mokykla : žvilgsnis į tautininkų švietimo politiką, Vilnius, 2017.
  18. D. Mačiulis, Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927-1940 metais, Vilnius, 2005.
  19. http://genocid.lt/centras/lt/2258/a/
  20. V. Tininis, Sovietų Sąjungos politinės struktūros Lietuvoje ir jų nusikalstama veikla: antroji sovietinė okupacija (1944-1953), Vilnius, 2008.
  21. http://genocid.lt/centras/lt/1193/a/
  22. Gailius B., Partizanai tada ir šiandien, Vilnius, 2006. 
  23. http://genocid.lt/centras/lt/1497/a/
  24. Štromas A., Mockūnas L., Laisvės horizontai, Vilnius, 2001.
  25. Tininis V., Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai, Vilnius, 1994.
  26. Anušauskas A., Kelias į nepriklausomybę – Lietuvos sąjūdis, Kaunas, 2010.
  27. http://www.thebalticway.eu/lt/istorija/
  28. http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/74-lemtingos-dienos-zvilgsnis-is-uzkulisiu/200756/
  29. https://www.youtube.com/watch?v=y3iYRrmb3WM
  30. http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm
  31. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376048&p_query=&p_tr2=
  32. http://www.jungtinisstabas.lt/lt/vykdomos-to/
  33. https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/06/30/news/lietuva-geriausiai-gynyba-finansuojanciu-nato-saliu-astuntuke-1819096/
  34. Ričardas Baubinas. Lietuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 7 psl..
  35. Ričardas Baubinas. Lietuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 8 psl.
  36. Lietuvos klimato rekordai
  37. Lithuania. Microsoft Encarta Premium 2009. žr. 2008 rugpjūčio 3 d.
  38. Global Wealth Report 2016, Credit Suisse, 2016.
  39. [http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/53637/patvirtintas_neatsaukiamas_lito_ir_euro_keitimo_kursas lrt.lt
  40. heritage.org.Nuoroda tikrinta 2015 m. balandžio 7 d.
  41. heritage.org.Nuoroda tikrinta 2015 m. balandžio 7 d.
  42. Delfi naujienis
  43. Ūkio ministerijos ataskaita 2013 m. vasaris, p. 13
  44. Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12
  45. Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12
  46. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5028854
  47. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5028854
  48. Briefing note for countries on the 2015 Human Development Report: Lithuania; tikrinta 2017-01-08
  49. Statistikos departamento informacija 2013 m. vasaris, p. 13
  50. Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12
  51. Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12
  52. URM informacija
  53. LŪM ataskaita, vasaris, p.8
  54. URM informacija
  55. URM informacija
  56. žinios, Verslo. „Verslo aplinka - Verslo žinios“. vz.lt. Nuoroda tikrinta 2017-12-02. 
  57. https://www.home.barclays/about-barclays/around-the-world/lithuania.html
  58. https://www.vz.lt/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2017/11/07/western-union-lietuvoje-pletos-ir-tiesiogini-versla-atidare-klientu-aptarnavimo-padalini
  59. shortsea.lt Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  60. http://www.vno.lt/lt/naujienos/detail.php?ID=4375
  61. Susisiekimo ministerijos informacija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  62. Statistikos departamento informacija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  63. Lietuvos energija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  64. kruoniohae.lt Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  65. Lietuvos energija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  66. Lietuvos energetikos ministerija Nuoroda tikrinta 2017-10-07)
  67. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.57 Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  68. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.41 Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  69. vae.lt Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  70. Vyriausiosios rinkimų komisijos informacija
  71. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.48 Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  72. Litgrid informacija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  73. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
  74. http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2016.pdf
  75. https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/susipazinkite-nematomas-lietuvos-elitas.d?id=74582196
  76. https://investlithuania.com/lt/prioritetiniai-sektoriai/technologijos/
  77. http://www.technologijos.lt/n/mtl/zyme/Aukstuju-technologiju-imones?tid=5646
  78. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R166#/
  79. http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/160359
  80. 80,0 80,1 http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=
  81. Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis | Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ 2012 Nr. 11-12
  82. Lietuvos piliečių tautinė sudėtis pagal 2011 m. Statistikos Departamento duomenis
  83. Alkas. A. Butkus: Lietuvos gyventojai tautybės požiūriu; tikrinta 2017-01-06
  84. Pagal TLE, 1983 m. Brazilijoje gyveno apie 35 tūkst. lietuvių; VLE rašoma, kad 1951 m. Brazilijoje gyveno apie 245 tūkst. lietuvių, o 2000 m. − apie 850 tūkst. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių.
  85. [1]
  86. Lietuvos statistikos departamentas, 2011 m. surašymas: Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą; tikrinta 2017-01-07
  87. 2002 m. surašymas: Mokame vis daugiau kalbų Pastaba: ten pateikta kiek gyventojų moka šias kalba kaip užsienio kalbas. Šiame straipsnyje pateikti duomenys kiek iš viso žmonių kalba šiomis kalbomis. Tai reiškia, kad mokančių jas kaip užsienio kalbą procentas sudėtas su mokančių jas kaip gimtąją kalbą procentu
  88. 88,0 88,1 (Angliškai)Europeans and their Languages
  89. [2011 m. surašymo duomenys https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f]
  90. 2001 m. gyventojų ir būstų surašymas: Romos katalikų daugiausia
  91. „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis“ (PDF). 
  92. 1790 – 1950 duomenys „Lietuva Šeimos enciklopedija“ Šviesa, Kaunas 2006 ISBN 5-430-04664-7
  93. (1980) J. Zinkus Lietuvos TSR. Vilnius: Mokslas, 272.
  94. http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gpro&lng=en&des=wg&geo=-130&srt=pnan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-4
  95. smp2014ge.ugdome.lt / Lietuvos gyventojų skaičiaus kaita
  96. osp.stat.gov.lt / Šiuolaikinė Lietuva (1991–dabar)
  97. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/
  98. http://www.vlkk.lt/
  99. http://www.vjtc.lt/lt/keliautojo-atmintin/unesco

Nuorodos

Portal
Vikisritis: Lietuva
Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Lietuva

Valdžia:

Kultūra, istorija, turizmas:

Bendros žinios:

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.