Trečiasis Seimas
Trečiasis Lietuvos Respublikos Seimas – atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija (Lietuvos Respublikos Seimas), dirbusi nuo 1926 m. birželio 2 d. iki gruodžio 30 d. dabartinės Maironio universitetinės gimnazijos Kaune patalpose.
Rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje 1926 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
III Seimas, pasibaigus II Seimo kadencijai, buvo išrinktas 1926 m. gegužės 8 – 10 d. vykusiuose laisvuose visuotiniuose rinkimuose. III Seime nė viena partija neturėjo absoliučios daugumos. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga turėjo 22, Lietuvos socialdemokratų partija – 15, Lietuvos krikščionių demokratų partija – 14, Lietuvos ūkininkų sąjunga – 11, Lietuvos darbo federacija – 5, Lietuvių tautininkų sąjunga – 3, Lietuvos ūkininkų partija – 2 atstovus. Dar 13 atstovų turėjo tautinės mažumos. Iš viso Seime dirbo 85 atstovai.[1]
Prieš rinkimus Lietuvos politinė policija ruošėsi kurti fiktyvias kairiųjų rinkimines kuopas.[2][3] OGPU per agentą K-3 gavo VRM Politinės policijos skyriaus vadovo Antano Račio dokumentų apie tokius veiksmus fotokopijas.[2][3] Jos buvo perduotos kai kuriems politikams (pavyzdžiui, Antanui Smetonai) ir paskelbtos spaudoje.[2][3] Dėl to vyriausybė buvo sukompromituota.[2][3]
Seimo sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||
| Frakcija | Sutrumpinimas | Narių skaičius |
|---|---|---|
| Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga | LVLS | 22 |
| Lietuvos socialdemokratų partija | LSDP | 15 |
| Lietuvos krikščionių demokratų partija | LKDP | 14 |
| Lietuvos ūkininkų sąjunga | LŪS | 11 |
| Lietuvos darbo federacija | LDF | 5 |
| Lietuvių tautininkų sąjunga | LTS | 3 |
| Lietuvos ūkininkų partija | LŪP | 2 |
| Kiti | - | 13 |
Seimo nariai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seimo veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]LSDP 1926 m. birželio 3 d. sušaukė nepaprastąją konferenciją, kurioje susidarė trys nuomonės – sudaryti koaliciją su liaudininkais, remti juos, bet į koaliciją neiti, neiti į jokią koaliciją su buržuazinėmis partijomis. Nulėmė valstiečių liaudininkų noras nebeturėti jokių santykių su krikdemais.
Birželio 2 d. pradėjęs darbą, birželio 3 d. Seimas Respublikos prezidentu išrinko dr. K. Grinių, o birželio 15 d. sudarė M. Sleževičiaus vyriausybę.
III Seimas liepos 26 d. priėmė platų amnestijos įstatymą, kuriuo iš kalėjimų buvo paleisti politiniai kaliniai. Buvo panaikintas karo stovis, panaikinti spaudos ir susirinkimų suvaržymai, priimtas naujas ligonių kasų įstatymas. Pradėtos prekybos derybos su Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Su Sovietų Sąjunga pasirašyta nepuolimo sutartis, kuri buvo ratifikuota 1926 m. lapkričio 5 d. Dar daugiau įstatymų, demokratizuojančių Lietuvos gyvenimą projektų buvo pradėta rengti.
Tačiau tuo nepatenkinti dešinieji krikdemai 1926 m. gruodžio 16–17 d., kai šalis ruošėsi paminėti prezidento K. Griniaus 60 – metį, surengė valstybės perversmą. M. Sleževičiaus vyriausybė buvo areštuota, A. Smetonos pavedimu sudaryta A. Voldemaro vyriausybė. Seimo pirmininku buvo paskelbtas Aleksandras Stulginskis, kuris posėdžiuose Seimo atstovams ėmė trukdyti reikšti nuomonę. Po 1926 m. gruodžio 30 d. posėdžio Seimo darbas buvo paralyžuotas. Nors krikščionys demokratai reikalavo naujų Seimo rinkimų, faktiškai valdžią užėmę tautininkai to nenorėjo, todėl 1927 m. gegužės mėn. krikdemai iš vyriausybės pasitraukė. Demokratiniai seimų iškovojimai buvo panaikinti.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „III Seimas (1926-1927)“. lrs.lt.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Aras Lukšas, „Klastos ir melo „riteriai““, „Lietuvos žinios“, 2015-02-13 [1] Archyvuota kopija 2017-11-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Arvydas Anušauskas, „Lietuvos žvalgyba 1918 – 1940“, „Versus aures“, 2014, 130 psl.
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai | .svg){kind=small}
|
|---|---|
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas | |
| Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo |
|
| Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija | |
| Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) | 
|
| Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas | |
| Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje | .svg){kind=small}
|
| Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas | |
| Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) |
|
| Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020 | 2020–2024 | 2024–2028 | |