Arvydas Anušauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arvydas Anušauskas
Arvydas Anušauskas
Gimė 1963 m. rugsėjo 29 d. (60 metų)
Vilnius
Veikla istorikas, publicistas, scenaristas, politinis veikėjas
Pareigos Krašto apsaugos ministras (nuo 2020 m. iki 2024 m.)
Partija 2007 m. TS-LKD
Alma mater 1989 m. Vilniaus universitetas
Parašas

Arvydas Anušauskas (g. 1963 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, publicistas, scenaristas, visuomenės ir politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19701981 m. mokėsi Vilniaus 34-ojoje vidurinėje mokykloje, 1981–1982 m. Vilniaus 21-ojoje profesinėje technikos mokykloje. 1982–1989 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultete. Studijuodamas buvo pašauktas į sovietų armiją, 1983–1985 m. atliko karinę tarnybą. 19892000 m. Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis.

1990 m. įsirašė į savanorius, vykdė Krašto apsaugos departamento užduotis. 1995 m. suteiktas atsargos leitenanto laipsnis. 1995 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją.[1] 19961997 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, 1996–2006 m. Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultete.

1997–2008 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, periodinio žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ mokslinis redaktorius. 19992001 m. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti mokslinių tyrimų programų koordinatorius. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto narys.[2] 2001 m. suteiktas docento pedagoginis vardas. 2002–2007 m. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vizituojantis docentas. 2002–2008 m. VU Istorijos fakulteto docentas.

Nuo 2007 m. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) (dabar – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų) narys. 2008–2012 m., 2012–2016 m., 2016–2020 m. ir 2020–2024 LR Seimo narys. 2008–2012 m. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, nuo 2012 m. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. 2008–2012 m. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos narys, 2012–2016 m. Seimo Antikorupcijos komisijos narys, 2016–2020 m. Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas. 2013–2020 m. Seimo parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas.[3]

2020 m. paskirtas Lietuvos krašto apsaugos ministru.[2]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiria teroro, genocido, slaptųjų tarnybų istoriją. 35 knygų autorius, bendraautoris ir sudarytojas. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos ir Vokietijos moksliniuose leidiniuose paskelbė apie 100 studijų ir straipsnių.

Scenaristas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004–2007 m. televizijos dokumentinių filmų ciklui „XX amžiaus slaptieji archyvai“ su bendraautore Gražina Sviderskyte sukūrė 14 filmų scenarijų:

  • 100 paskutinių valandų
  • Žvalgybų žaidimai: užmirštas desantas (2004 m.)
  • Pučai ir teroras Lietuvoje, I–II dalys (2005 m., 2007 m.)
  • Laivyno paradas (Flottenparade) (2005 m.)
  • Dingę Berlyne (2006 m.)
  • Lietūkio garažas, I–II dalys (2006 m.)
  • Milijardai sau ir… Tėvynei (2007 m.)
  • Pašto ženklų byla (2007 m.)
  • Žemaitis ir Berija (2007 m.)
  • Pabėgti iš SSRS (2007 m.)
  • Aukso pagrobimas (2007 m.)
  • Žvalgybos pulkininkai (2007 m.)

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • III laipsnio Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ (2024 m.)
  • Ukrainos valstybės apdovanojimas – Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordinas (2022 m.)
  • Archyvaro garbės ženklas (2021 m.)
  • Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2018 m.)
  • Estijos Pro Terra Mariana IV klasės kryžius (2013 m.)
  • Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ (2012 m.)
  • Radijo ir televizijos konkurso „Pragiedruliai“ apdovanojimas (2007 m.)

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos slaptosios tarnybos, 1918–1940. – Vilnius: Mintis, 1993. – 339 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00-652-1
  • Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 metais. – Vilnius: Mintis, 1996. – 494 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00713-7
  • Lietuvos slaptosios tarnybos, 1918–1940. – 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. – Vilnius: Mintis, 1998. – 400 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00788-9
  • Sovietinis saugumas Lietuvoje 1940–1953 metais: MVD-MGB organizacinė struktūra, personalas ir veikla / Arvydas Anušauskas, Liudas Truska, Inga Petravičiūtė. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999. – 415 p.: portr. – ISBN 9986-757-32-0
  • The anti-soviet resistance in the Baltic States. – Vilnius: Du Ka, 1999. – 272 p.: iliustr. – ISBN 9986-647-10-X
  • Lietuvos suvereniteto atkūrimas 1988–1991 m. / Arvydas Anušauskas, Juozapas Romualdas Bagušauskas, Česlovas Bauža, Danutė Blažytė, Vitalija Ilgevičiūtė, Vanda Kašauskienė, Algimantas Liekis. – Vilnius: Diemedis, 2000. – 487 p. – ISBN 9986-23-084-5
  • Lietuvos laikinoji vyriausybė: posėdžių protokolai, 1941 m. birželio 24 – rugpjūčio 4 d. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001. – 183 p. – ISBN 9986-757-45-2
  • Antikomunistinis kongresas ir tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo procesas „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“, 2000 / parengė Arvydas Anušauskas, Vytautas Zabiela, Vytautas Raudeliūnas. – Vilnius Ramona, 2002. – 923 p.: iliustr. – ISBN 9986-851-82-3
  • Anti-Communist Congress and Proceedings of the International Public Tribunal in Vilnius 2000 („Evaluation of the Crimes of Communism“) / compiled by Arvydas Anušauskas, Vytautas Zabiela, Vytautas Raudeliūnas. – Vilnius: Ramona, 2002. – 1006 p.: iliustr. – ISBN 9986-851-94-7
  • Baltijos laisvė – Europos atsakomybė: Baltijos šalių išsivadavimo kelių paieškos: pilietinis protestas ir Europos Parlamentas 1979–1983 m. / Arvydas Anušauskas, Birutė Burauskaitė. – Vilnius: Valstybės žinios, 2002. – 287 p.: portr. – ISBN 9986-18-106-2
  • Freedom of the Baltics. Responsibility of Europe: searching the ways for liberation of the Baltic States: civil protest and the European Parliament in 1979–1983 / Arvydas Anušauskas, Birutė Burauskaitė. – Vilnius: Valstybės žinios, 2003. – 290 p.: portr. – ISBN 9986-18-105-4
  • Pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Lenkijoje: sąsajos ir ypatumai, 1939–1956. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2004. – 398 p. – ISBN 9986-757-63-0
  • Lietuva, 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija / Arvydas Anušauskas, Juozas Banionis, Česlovas Bauža, Valentinas Brandišauskas, Arūnas Bubnys, Algirdas Jakubčionis, Laurynas Jonušauskas, Dalia Kuodytė, Nijolė Maslauskienė, Petras Stankeras, Juozas Starkauskas, Arūnas Streikus, Vytautas Tininis, Liudas Truska. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005. – 710 p.: iliustr. – ISBN 9986-757-65-7
  • Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui: pirmoji sovietinė okupacija 1940–1941 m. – Vilnius: Margi raštai, 2006. – 236 p.: iliustr. – ISBN 9986-09-307-4
  • Kelias į Antikomunistinį tribunolą, 2000–2005: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Baltos lankos, 2006. – 184 p. – ISBN 9955-23-021-5
  • The path to the Anticommunist Tribunal, 2000–2005. – Vilnius: Baltos lankos, 2006. – 199 p. – ISBN 9955-23-037-1
  • Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija: 1940–1941 / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus; sud. Arvydas Anušauskas. – Vilnius: Margi raštai, 2006. – 567 p. – ISBN 9986-09-306-6
  • The occupation regimes and their crimes in the Baltic, 1940–1991 / Arvydas Anušauskas, Irēne Šneidere, Küllo Arjakas, Valdis Bērziņš. – Riga: Institute of the History of Latvia Publishers, 2006. – 51 p. – ISBN 9984601838 9789984601830
  • Okupantai ir kolaborantai: pirmoji sovietinė okupacija, 1940–1941 / Nijolė Maslauskienė, Inga Petravičiūtė; sudarė Arvydas Anušauskas, Eglė Šukytė-Gerulaitienė. – Vilnius: Margi raštai, 2007. – 607 p. – ISBN 978-9986-09-324-4
  • Lietuva, 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija (sud. Arvydas Anušauskas, Juozas Banionis, Česlovas Bauža ir kt.). – 2-asis leid. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. – 720 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-757-78-8
  • Lietuva Antrajame pasauliniame kare (sud. Arvydas Anušauskas, Česlovas Laurinavičius). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. – 640 p. – ISBN 978-9986-780-93-9
  • Žydų gelbėtojai / Jonas Rimašauskas (sud. Nelė Asadauskienė, Arvydas Anušauskas). – Vilnius: Versus aureus, 2008. – 152 p. – ISBN 978-9955-34-152-9
  • XX amžiaus slaptieji archyvai. Dvylika istorijos detektyvų (sud. Gražina Sviderskytė, Arvydas Anušauskas). – Vilnius: Versus aureus, 2008. – ISBN 978-9955-34-118-5
  • KGB Lietuvoje: slaptosios veiklos bruožai. – Vilnius: Vilniaus krašto kultūros, verslo ir pilietinės iniciatyvos asociacija „Atvažiavo meška“, 2008. – 251 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95038-0-6
  • Kovų istorijos, 2 knyga. XX amžius / Arvydas Anušauskas, Vytautas Leščius. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2008. – 152 p. – ISBN: 978-5-420-01635-0
  • Histoire de la Lituanie: Un millénaire Relié / Arvydas Anušauskas, Yves Plasseraud, Céline Bayou, Daniel Beauvois. – Armeline, 2009. – 507 p. – ISBN 978-2-910878-36-8
  • Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991 / Arvydas Anušauskas, Kęstutis Bartkevičius, Virgilijus Čepaitis, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Angonita Rupšytė, Romualdas Ozolas, Linas Saldukas , Antanas Tyla, Petras Vaitiekūnas, Dainius Žalimas; sud. Bronislovas Genzelis ir Angonita Rupšytė. – Kaunas: Šviesa, 2010. – 511 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-04927-0
  • Teroras 1940–1958 m. – Vilnius: Versus aureus, 2012. – 317 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-346-2
  • Lietuvos žvalgyba 1918–1940 m. – Vilnius: Versus aureus, 2014. – 368 p. –ISBN 9789955344544
  • KGB. Visiškai slaptai. – Vilnius: Versus aureus, 2015. – 464 p. – ISBN 9789955345350
  • Lithuania in 1940–1991: the History of Occupied Lithuania / Arvydas Anušauskas, Juozas Banionis, Česlovas Bauža… [et.al.]. Vilnius: Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania, 2015. – 592 p. – ISBN 978-609-8037-54-8
  • Išdavystė. Markulio dienoraščiai. Vilnius: Versus aureus, 2017. – 192 p. – ISBN 978-9955-34-660-9
  • Prezidento žvalgas: du gyvenimai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 320 p. : iliustr. – ISBN 978-6094-80-007-8
  • Aš esu Vanagas. Vilnius: Dominicus Lituanus, 2018. – 272 p. – ISBN 978-609-8227-07-9
  • Užmirštas desantas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 248 p. – ISBN 978-609-480-061-0
  • Raudonasis teroras. Dominicus Lituanus, 2020. – 360 p. – ISBN 9786098227185

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=A&sritis=H Archyvuota kopija 2015-01-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. 2,0 2,1 Arvydas Anušauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 626 psl.
  3. http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=8801&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=53916&pt=sn:3#sn Archyvuota kopija 2017-03-01 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Raimundas Karoblis
Lietuvos krašto apsaugos ministras
20202024
Po to:
'