Litgrid

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Litgrid
FormaAkcinė bendrovė
Prekybos simbolisNasdaq Vilnius: LGD1L
ĮkurtaVilnius, Lietuva (2010 m.)
Centrinė būstinėViršuliškių skg. 99B LT-05131, Vilnius
Svarbiausi darbuotojaiRokas Masiulis (generalinis direktorius)
PaslaugosElektros perdavimo sistemos operatorius
Pajamos208 mln. Eur (2020)
Pelnas27,1 mln. Eur (2020)
Savininkas (-ai)EPSO-G
Darbuotojų290
TinklalapisLitgrid.eu
Nepainioti su skaičiavimo tinklu LitGRID.

AB Litgrid – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, valdantis Lietuvos elektros perdavimo tinklą. „Litgrid“ uždavinys – Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. „Litgrid“ įgyvendino strateginius tarptautinių jungčių „NordBalt“ (Lietuva–Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva–Lenkija) projektus, o šiuo metu įgyvendina šalies strateginį tikslą – perorientuoti elektros sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais. Bendrovėje dirba daugiau kaip 200 specialistų.

Lietuvos aukštos įtampos perdavimo tinklas

Lietuvos perdavimo tinklai keturiomis 330 kV įtampos elektros linijomis sujungti su Latvijos, penkiomis – su Baltarusijos ir trimis – su Rusijos (Kaliningrado) energetikos sistemomis. Nuo 2010 m. įmonės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius biržoje.[1] Bendrovei taip pat priklauso Lietuvos elektros birža „BaltPool“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įmonė įkurta 2010 m., pertvarkius Lietuvos energetikos sektorių pagal 3-ojo energetikos paketo reikalavimus. 2009 m. Europos Sąjungoje patvirtintame 3-jame energetikos pakete reglamentuojamas tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo tinklų nuosavybės elektros ir dujų sektoriuose. 2010–2011 m. „Litgrid“ perėmė elektros perdavimo tinklo priežiūrą ir nuosavybę iš „Lietuvos energijos“ (dabar „Ignitis“), kurios balanse liko tik stambiausios šalies elektros jėgainės.

Nuo 2012 m. spalio 1 d. bendrovė yra visiškai atskirta nuo elektros energijos gamybos, tiekimo ir skirstymo veiklas kontroliuojančių įmonių. 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų valdo UAB „EPSO-G“, kuri yra tiesiogiai kontroliuojama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos.

2020 metų duomenimis, įmonė valdo 7 tūkst. km oro linijų, daugiau kaip 200 transformatorių pastočių ir 17 tarpsisteminių linijų su kitomis šalimis, nuolat vykdo jų priežiūrą, siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms. Įmonė taip pat įsipareigojusi mažinti energijos suvartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančias veiklas, skiria dėmesį žaliosios energetikos populiarinimui visuomenėje ir verslo bendruomenėje.

Įmonė tiesiogiai atsakinga už 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų įgyvendinimą.

Sinchronizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimui būtina sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos šiuo metu vis dar priklausomos nuo dažnio valdymo Rusijoje, bet jau 2025 m. jos veiks vienoje sinchroninėje erdvėje kartu su kitų Europos šalių sistemomis. Baltijos šalys iki šiol yra izoliuota energetinė sala Europos bendrijoje, nes jų elektros tinklai veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, jungiančia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei kitų šalių elektros perdavimo sistemas. Nors Lietuva yra bendros Europos elektros energijos rinkos dalyvė, o „Litgrid“ yra aktyvus perdavimo sistemos operatorius vienijančios organizacijos ENTSO-E narys, tačiau dėl ryšio su IPSU/UPS Lietuvos energetinė sistema vis dar negali veikti nepriklausomai nuo Rusijos. Energetinė Baltijos šalių izoliacija Europos Sąjungoje bus visiškai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve, t. y. pradėjus sinchroniškai veikti kontinentinės Europos elektros tinkle.

2019 m. birželio 20 d. Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Susitarime įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir kertiniai projektai iki pat 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos.

Nutiestas jūrinis kabelis tarp Baltijos šalių valstybių, lemiantis jų energetinę nepriklausomybę.
2019 m. birželio 20 d. Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Foto: Robertas Dačkus, LR Prezidento kanceliarija

Sinchronizacija iki 2025 m. vyks pasinaudojant esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos („LitPol Link“) ir nutiesiant naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių.

Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros sistemų integracijos projekto vertė – apie 1,6 mlrd. Eurų iš kurių daugiau nei 1 mlrd. eurų finansuoja Europos Sąjunga.

Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikia ne tik nutiesti naują jungtį su Lenkija, bet sustiprinti vidinius elektros perdavimo tinklus, paruošti sistemas atsijungimui nuo IPS/UPS ir savarankiškam dažnio valdymui. Lietuvos Vyriausybė 2019 m. patvirtino 14 sinchronizacijos projektų sąrašą[2] tarp jų jūrinės jungties su LenkijaHarmony Link[3] statyba, esamos jungties „LitPol Link“ išplėtimas pritaikant darbui sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimas. Šiuo metu jau yra įgyvendinti 3 projektai: išplėsta Bitėnų pastotė, pabaigta tiesti nauja 110 kV linija Pagėgiai–Bitėnai ir užbaigta 330 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija.[4]

Svarbiausi projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • LitPol Link: 2015 m. pradėjusi veikti „LitPol Link“ pirmą kartą sujungė Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras. Galinga elektros jungtis (400 kV elektros perdavimo linija) su Lenkija atveria galimybę sinchroniškai veikti su kitų Vakarų Europos valstybių energetikos sistemomis ir leidžia plėtoti bendrą Europos elektros rinką. „LitPol Link“ jungtį „Litgrid“ pastatė kartu su Lenkijos elektros tinklų operatoriumi PSE. Įgyvendinant šį strateginį projektą, atlikti jungties techninio projektavimo darbai, o statybos darbai intensyviai vykdyti 2014-2015 metais. Įgyvendinta dar 11 smulkesnių tinklo projektų.
  • NordBalt: „NordBalt“ projekto tikslas – nutiesti tarpsisteminę elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų. Jungties ilgis – apie 450 km, galia – 700 MW. Šią jungtį sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. 2015 m. pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos užtikrina elektros energijos šaltinių įvairovę, pirmaisiais jungties veiklos metais nulėmusią iki 30 proc. sumažėjusią elektros energijos kainą. Strateginį elektros energetikos projektą „Litgrid“ įgyvendino kartu su  Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Svenska Kraftnät“.
    Harmony jungtis
  • Harmony Link“: tai nauja Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) jungtis. Beveik 330 km bendro ilgio 700 MW galios jungtis, einanti ir po vandeniu ir sausumoje, sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su naujai statoma 330 kV Darbėnų skirstykla Kretingos rajone Lietuvoje. Projektas „Harmony Link[5]“ – pirmas žingsnis, numatytas Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo politiniame susitarime, kurį 2018 m. birželio 28 d. pasirašė Europos Komisijos Pirmininkas ir Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos valstybių ir vyriausybių vadovai. Numatoma statybos darbų pradžia – 2023 m., įjungimas – 2025 m. Iš viso „Harmony Link“ projektui numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys parama iš Europos infrastruktūros tinklų fondo „Connecting Europe Facility“.
  • Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdymo ir duomenų centras:
Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdymo ir duomenų centras

Lietuva iš šio pastato nuo 2025 m. savarankiškai valdys energetikos sistemos dažnį, todėl šis objektas dar 2015 m. rugsėjį Vyriausybės buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Šis centras – strateginis sinchronizacijos projektas, nes būtent iš čia bus valdomas elektros perdavimo dažnis Lietuvai galutinai atsijungus nuo IPSU/UPS sistemos. Sukurta ne tik fizinė infrastruktūra, bet ir technologiniai sprendimai, užtikrinantys kibernetinį saugumą.[6]

Pastato vieta laisvoje valstybinėje žemėje buvo renkama atsižvelgiant į keliamus saugumo reikalavimus ir susiekimo galimybes. Tikslas – iš naujojo valdymo centro turi būti paprasta pasiekti svarbius „Litgrid“ objektus: rezervinį sistemos valdymo centrą, Vilniaus pastotę ir kitus tinklo objektus.

Statybos prasidėjo 2018 metais ir buvo užbaigtos 2019 metais. Viso projekto trukmė – 36 mėnesiai.

Naujasis Lietuvos elektros perdavimo tinklo sistemos valdymo ir duomenų centras yra keturių aukštų, jo plotas – 5,6 tūkst. m². Pastate įrengta 230 darbo vietų, 16 posėdžių salių, pastatas pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia.[7] Naujas centras iškilo šalia jau veikiančios „Litgrid“ infrastruktūros, kurioje jau yra optiniai tinklai.

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadovybė

Generalinio direktoriaus pareigas nuo 2021 m. vasario mėnesio užima Rokas Masiulis.

Valdyba
  • Algirdas Juozaponis - Valdybos pirmininkas. Pareigas eina nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d.
  • Jūratė Marcinkonienė - Valdybos narė. Nuo 2020 m. balandžio 20 d.
  • Domas Sidaravičius - Nepriklausomas valdybos narys nuo 2020 m. balandžio 20 d.
  • Artūras Vilimas - Nepriklausomas valdybos narys nuo 2020 m. balandžio 20 d.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]