Telšių apskritis
| Telšių apskritis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Administracinis centras | Telšiai | ||||||
| Savivaldybių skaičius | 4 | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 36 | ||||||
| Įkūrimo data | 1994 m. | ||||||
| Gyventojų | 129 400 (9)[1] | ||||||
| Plotas | 4 350 km² (10) | ||||||
| Tankumas | 30 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | LT-TE | ||||||
 Vikiteka |
Telšių apskritisVikiteka | ||||||
Telšių apskritis – teritorinis vienetas, mažiausia pagal plotą iš dešimties Lietuvos apskričių, įsikūrusi šalies vakarinėje dalyje, Žemaitijos etnografiniame regione.[2] Centras – Telšiai. Apskričiai priklauso 4 savivaldybės – Mažeikių rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrities teritorija išsidėsčiusi Nemuno ir Ventos baseinuose, Žemaičių aukštumoje, šiaurėje pereina į Ventos vidurupio žemumą. Aukščiausia vieta – Šatrijos kalnas.[3] Tankus upių ir upelių tinklas, daug įvairaus dydžio vaizdingų ežerų. Miškingumas 32 proc., miškai tolygiai pasiskirstę apskrities teritorijoje. Šiaurėje apskritis ribojasi su Latvijos teritorija, vakaruose su Klaipėdos apskritimi, rytuose su Šiaulių apskritimi, pietuose su Tauragės apskritimi. Nuo Telšių iki Klaipėdos – 87 km, Šiaulių – 72 km, Vilniaus – 285 km.
Telšių apskrities plotas 4350 km², arba 6,7% visos Lietuvos teritorijos. Žemės ūkio naudmenos užima 52,7 %, miškai – 33 %, vandenys – 3 %, užstatyta teritorija – 2,4 %, kita žemė – 6 % viso apskrities žemės ploto. Teritoriją kerta 1-ojo rango automagistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , tarptautinis transporto koridorius TINA (Vilnius–Šiauliai–Klaipėda), Šiaulių–Klaipėdos geležinkelis. Magistralinių ir krašto kelių tankumas yra didžiausias tarp visų apskričių.
Rajonų centruose gana išvystyta pramonė. Etnografiniu atžvilgiu visa apskritis yra Žemaitijoje, iki pat šių dienų kasdieniame gyvenime kalbama žemaičių tarme. Apskrities centras Telšiai nuo seno yra vadinami Žemaičių sostine.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istorinė Telšių apskritis (dar žinoma kaip Telšių reparticija, Telšių žemė, Telšių pavietas, Telšių ujezdas) egzistavo 1764–1950 m. (su pertrauka 1775–1791 m.) dabartinėje vakarų Lietuvoje, jos priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi. Dabartinė apskritis įkurta 1994–1995 m., jai priskirtos 3 savivaldybės (Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonas), per 2000 m. savivaldybių reformą įkurta dar viena – Rietavo savivaldybė.
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra 7 miestai, nurodyti pagal dydį eilės tvarka 2025 m.:[4]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestuose gyvena 59 %, kaimuose – 41 % visų apskrities gyventojų.
 | |||||||
| 2001 m.sur.[5] | 2005 m. | 2011 m.sur.[6] | 2014 m. | 2017 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 179 885 | 177 008 | 153 388 | 145 482 | 137 769 | 133 376 | ||
| |||||||
Tarptautinė partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savšjo, Švedija
Viljandis, Estija
Mazovijos Minskas, Lenkija
Krnovas, Čekija
Lycenas, Austrija
Karbenas, Vokietija
Sent Egrevas, Prancūzija- Ramonville St. Agne, Prancūzija
Koris, Italija
Pefkė, Graikija
Riazanė, Rusija- Štainfurtas, Vokietija
Sumų sritis, Ukraina
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Telšių apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-25).
- ↑ Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
