Kryždirbystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Medinis lietuviškas kryžius
Sereikių k., koplyčios kryžius

Kryždirbystė – kryžių gamybos amatas. Kryždirbystė populiari katalikiškuose ir kituose krikščioniškuose kraštuose. Kryžiai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, dažniausiai iš medžio, akmens arba metalo.

Svarbiausios pasaulio kryždirbystės tradicijos yra šios:

  • Lietuvos kryždirbystė – Lietuvos tautodailėje labai populiarūs mediniai bei metaliniai saulės formos kryžiai. Liaudiškai jie ir vadinami saulėmis. Šia tautodailės sritimi buvo pradėta domėtis dar XIX a. antroje ir XX a. pirmoje pusėje. Lietuviškoji kryždirbystė pripažinta nematerialiu pasaulio kultūros paveldu.
  • Armėniškoji kryždirbystė
  • Keltų kryžiai – paplitę Airijoje, Škotijoje ir kituose keltiškuose kraštuose. Tai akmeniniai kryžiai su saulės ratu centre.
  • Etiopijos kryžiai – kuriami Etiopijoje.