Petras Kalpokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Petras Kalpokas
Gimė 1880 m. kovo 31 d.
Miškinės vienkiemyje, Kvetkų valsčius, Rusijos imperija
Mirė 1945 m. gruodžio 5 d. (65 metai)
Kaune
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Vaikai Rimtas Kalpokas
Veikla dailininkas – tapytojas, profesorius.
Vikiteka Petras Kalpokas

Petras Kalpokas (1880 m. kovo 31 d. Miškinės vienkiemyje, Kvetkų valsčius, Rusijos imperija – 1945 m. gruodžio 5 d. Kaune) – dailininkas – tapytojas, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Miškinės vienkiemyje (sodžiuje) kitame Nemunėlio upės krante priešais Kvetkus. Mokėsi Mintaujos, vėliau – Rygos gimnazijose, 18981900 m. – Odesos dailės mokykloje. 1900 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1905 m. dalyvavo parodose. Tapė peizažus, buitines kompozicijas, portretus. Studijavo tapybą A. Ažbės mokykloje Miunchene. 19081912 m. gyveno Vengrijoje, Šveicarijoje. Apie 1909 m. grįžo į Lietuvą, kurį laiką gyveno Kvetkuose. 1914 m. apsigyveno netoli Lokarno (Šveicarija), 1915 m. persikėlė į Italiją, vertėsi atsitiktiniais darbais, tapė.

Kalpokas šalia savo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių paveikslų, skirtų Kauno įgulos karininkų ramovei
Paveikslas „Vasaros diena“, 1911 m.

1920 m., po 20 metų klajonių, grįžo į Lietuvą. 1921 m. pradėjo dėstyti Justino Vienožinskio įsteigtuose piešimo kursuose. 1922 m. įsikūrusioje Kauno meno mokykloje dėstė piešimą ir tapybos technologiją. 1928 m. surengė didelę personalinę parodą Kaune. Ta proga Lietuvių dailės draugija išleido „Petro Kalpoko apžvalginės parodos katalogą“. 19291940 m. vadovavo Tapybos studijai, dėstė piešimą, freską ir mozaiką. 1930 m. išleido „Tapybos technikos vadovėlį“. 19411945 m. dėstė tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1945 m. tapo profesoriumi.

Jo mokiniai: Marija Cvirkienė, V. Palaima, V. Mackevičius, Irena Trečiokaitė-Žebenkienė ir kt. Žymiausi darbai: „Šveicarijos peizažas“ (1915 m.), „Rudenį“ (1921 m.), „Vakaras“ (1926 m.), „Laiptai Tivolyje“ (1927 m.), „Palangos kurpius“ (1930 m.), „Alkoholikas“ (1935 m.), „Autoportretas“ (1939 m.), kalbininko Jono Jablonskio, pedagogo Jurgio Talmanto (1939 m.), Olgos Dubeneckienės portretai. „Metropolio“ restorano užsakymu reprezentacijų salei 1921 m. nutapė drobę su trijų Didžiųjų kunigaikščių: Gedimino, Kęstučio ir Vytauto portretais. Juozo Tumo-Vaižganto pakviestas, Kauno Vytauto bažnyčiai sukūrė dvi didžiules drobes: „Vytauto Didžiojo padėka Švč. Mergelei Marijai po Vorkslos mūšio“ (1921 m.) ir „Pieta“ (1927 m.). Kauno Arkikatedros bazilikos altorių 1921 m. papuošė jo drobė „Šv. Zita“. Daug paveikslų 1920–1921 m. nutapyta Veliuonos bažnyčiai („Švč. Trejybė", „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų" (?), „Šv. Antanas Paduvietis", „Šv. Jonas Nepomukas", „Šv. Marija Magdalena", „Šv. Teklė", „Veraikonas", „Dievo Apvaizdos akis").

Kartu su sūnum P. Kalpokas išdekoravo Kauno centrinio pašto salės operacijų langelius lietuviškų pašto ženklų atvaizdais. Su J. Januliu, V. Didžioku, O. Dubeneckiene sukūrė 20 figūrinių kompozicijų plafoną Lietuvos banko rūmuose Kaune, 1938-1939 m. nutapė 3 pano „Rytas“, „Žvejai“, „Pramoninio Lietuvos kaimo peizažas“ Kretingos banko rūmams. Piešė karikatūras, iliustravo knygas, kūrė plakatus, dekoracijas kai kuriems Valstybės teatro spektakliams. 1938 m. Pramonės, prekybos ir amatų rūmams sukūrė monumentalias freskas: „Sielininkai“, „Kanklininkas“, „Darbas“. Nemaža dalis jo kūrinių saugoma M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune.

Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 1946 m. pastatytas antkapinis paminklas (dail. Rimtas Kalpokas).

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo lenta Kaune, Žemaičių g. 74

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žymūs Kauno žmonės. Petras Kalpokas Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. „Objekto Nr. 10451 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]