Lietuvos teismai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Lietuvos teismai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra vienintelė institucija, vykdanti teisingumą šalyje. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik įstatymu.

Nuo 2002 m. gegužės 1 d. savo veiklą pradėjo Nacionalinė teismų administracija, kurios pagrindinė veiklos kryptis – padėti teismų savivaldos institucijoms įgyvendinti savo funkcijas.

Teismų savivaldą sudaro Visuotinis teisėjų susirinkimas (aukščiausia teismų savivaldos institucija, kurioje dalyvauja visi Lietuvos teisėjai), Teismų taryba (vykdomoji teismų savivaldos institucija, sudaryta iš 24 narių) ir Teisėjų garbės teismas (teisėjų drausmės bylas bei teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija).

Bendrosios kompetencijos teismai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo statusu išsiskiria:

Apygardų teismai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkių teismai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kompetencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkės teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias, civilines, administracinių teisės pažeidimų bylas (įstatymų priskirtas šio teismo kompetencijai), hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtas bylas bei su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu susijusias bylas. Taip pat apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas bei kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Apygardos teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas įstatymo priskirtas jo kompetencijai bei apeliacinė instancija apylinkių teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Apygardos teismo pirmininkas organizuoja ir kontroliuoja jo veiklos teritorijoje esančių teismų ir teisėjų administracinę veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. Apeliacinio teismo pirmininkas organizuoja ir kontroliuoja apygardos teismų ir teisėjų administracinę veiklą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Specializuoti (administraciniai) teismai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Specializuoti teismai Lietuvoje yra administraciniai teismai. Jie įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti. Juose nagrinėjami ginčai viešojo valdymo sferoje, norminių administracinių aktų teisėtumo klausimai, mokesčių ginčai ir kt. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymo numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka. Tokiu atveju ginčus nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

Apygardų administraciniai teismai - Vilniaus apygardos administracinis teismas, Kauno apygardos administracinis teismas, Klaipėdos apygardos administracinis teismas, Šiaulių apygardos administracinis teismas ir Panevėžio apygardos administracinis teismas.

Galutinės instancijos teismas yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai bei apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų, nutarčių, taip pat ir administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų. Be to, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas. Formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]