Utenos rajono savivaldybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Utenos rajono savivaldybė
Žemėlapis
Valstybė Lietuva
Apskritis Utenos apskritis
Miestai Utena
Gyventojų (2012 m.) 42 228 (19)
 (19)
Plotas 1229 km² (29)
Meras Alvydas Katinas (2003–)
[{{{svetainė}}}]
  55° 44′ 20″  
25° 21′ 30″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Utenos rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
26° 03′ 50″
  55° 16′ 30″  

Utenos rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje. Centras – Utena.

Utenos rajono savivaldybė išsidėsčiusi Aukštaičių aukštumos šiaurrytinėje dalyje. Per rajono centrą eina Vilniaus−Utenos geležinkelis, KaunoDaugpilio, Vilniaus−Kupiškio plentai. Asfaltuoti keliai jungia Uteną su visais kaimyniniais rajonais (Anykščių, Molėtų, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų ir Rokiškio).

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Utenos rajono reljefui, kuris formavosi vėlyvuoju ledynmečiu paskutinio ledyno pakraštyje, būdingos mažos kalvos ir daubos. Jos nevienodos savo forma: vienos apskritos, kitos pailgos, vienur pavienės, kitur sudaro kalvų ir dubumų grandines. Apie Tauragnus, Saldutiškį, Pakalnius kalvų santykinis aukštis šokteli iki 25 m. Aukščiausios kalvos ties Tauragnais: Taurapilio kalnas virš jūros lygio iškilęs 246 m.

Pro rajoną teka Šventoji ir jos kairysis intakas Vyžuona. Telkšo 185 Utenos rajono ežerai (didžiausi – Alaušas, Tauragnas, Indrajai, Utenas), 4 tvenkiniai. Daugelis ežerų ir pelkių sujungti mažais vingiuotais upeliais, smarkiai patvinstančiais pavasarį ir beveik išdžiūstančiais vasarą. Pastovesnio vandeningumo tik Alauša, Tauragna, Vyžuona ir Šventoji. Miškai užima beveik 29,3 % viso rajono ploto. Prie pat Utenos ošia Rašės ir Skaistašilio miškai. Didžiausi miškai – Minčios, Vyžuonų. Medžių rūšinė sudėtis labai įvairi. Be pušų, paplitusios eglės, beržai, baltalksniai, juodalksniai, ąžuolai, drebulės, uosiai, liepos. Ąžuolų giraitės išlikusios prie Pakalnių ir Ąžuolijos miške šalia Utenos.

Užliejamos pievos derlingos, bet jų nedaug: tik prie Šventosios ir Vyžuonos upių.

Miškuose gausu briedžių, stirnų, šernų, pilkųjų kiškių, lapių, kiaunių, mangutų. Veisiasi lūšys, užklysta vilkai. Upėse ir ežeruose daug bebrų, ūdrų, ondatrų. Žvejų dažniausiai sugaunamos žuvys − lydekos, ešeriai, karšiai, kuojos. Daugelyje ežerų sužvejojama ungurių. Gilesniuose ežeruose yra seliavų, stintų, seklesniuose − starkių, lynų, karosų, raudžių. Gyvenančios paukščių rūšys – tetervinai, jerubės, meletos, margieji geniai, juodieji gandrai, antys, laukiai, gulbės, gausiausia – paukščių giesmininkų.[1]

Utenos rajonas − vienas iš respublikos rajonų, kuriuose ryškiausiai pastebimi temperatūros svyravimai. Čia anksčiausiai respublikoje susidaro sniego danga, įšąla dirvožemis ir vidutinė paros temperatūra pereina į minusinę. Žiemos, palyginti su kitais rajonais, šaltesnės. Vasaro nelabai karštos ir gana lietingos.

Yra Stabulankių geologinis draustinis, Pakalnių geomorfologinis draustinis.


Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Utenos rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Utenos apskrities 40 apylinkių ir Utenos miesto. 19501953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1959 m. jam perduota panaikinto Dusetų rajono 5 apylinkės ir panaikinto Švenčionėlių rajono 2 apylinkės. 1973 m. sujungtos kai kurios Utenos rajono apylinkės, 1977 m. 1 apylinkė panaikinta. 1968 ir 1984 m. šiek tiek keitėsi rajono ribos. 1986 m. 1 apylinkė panaikinta.

1995 m. įsteigta Utenos rajono savivaldybė. 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. TS-204 įkurtos 52 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950
(suskirstymas)
852 40 apylinkių
1954
(suskirstymas)
852 18 apylinkių
1959
(suskirstymas)
(surašymas)
854,12 37532 18 apylinkių
  • 1 miestas
1962 1218 23 apylinkės
  • 1 miestas
1963
(suskirstymas)
13 apylinkių
1967 1217 38100
1970
(surašymas)
1200 39963 13 apylinkių
  • 1 miestas
1972
(suskirstymas)
1219,01 13 apylinkių
1976
(suskirstymas)
1229 44300 11 apylinkių
  • 1 miestas
  • 8 miesteliai
  • 427 kaimai
  • 22 kaimų dalys
  • 145 viensėdžiai
  • 1 glžk. stoties gyvenvietė
1979
(surašymas)
46228 10 apylinkių
  • 1 miestas
  • 593 kaimo vietovės
1987 1229 51300 9 apylinkės
  • 1 miestas
  • 8 miesteliai
  • 447 kaimai
  • 132 viensėdžiai
  • 1 glžk. stoties gyvenvietė
1989
(surašymas)
1229 52546 9 apylinkės
  • 1 miestas
  • 598 kaimo vietovės
2001
(surašymas)
1229 50111 9 kaimo seniūnijos
  • 1 miestas
  • 8 miesteliai
  • 454 kaimai
  • 137 viensėdžiai
  • 1 glžk. stoties gyvenvietė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2012 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m. 2011 m.sur.
37 532 39 963 46 228 52 546 50 111 48 378 43 275
2012 m. - - - - - -
42 228 - - - - - -


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 43 275 žmonės:[2]

2001 m. gyveno 50 111 žmonės:[3]

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajone yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):



Savivalda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atstovaujamoji valdžia – Utenos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Utenos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijos savivaldybės

Rajone yra 10 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Utenos rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Utenos rajono savivaldybė
Commons-logo.svg

Vikiteka