Panevėžio apskritis
| Panevėžio apskritis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Administracinis centras | Panevėžys | ||||||
| Savivaldybių skaičius | 6 | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 47 | ||||||
| Įkūrimo data | 1994 m. | ||||||
| Gyventojų | 205 785 (5)[1] | ||||||
| Plotas | 7 881 km² (5) | ||||||
| Tankumas | 26 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | LT-PN | ||||||
 Vikiteka |
Panevėžio apskritisVikiteka | ||||||
Panevėžio apskritis – teritorinis vienetas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, Aukštaitijos etnografiniame regione.[2] Centras – Panevėžys. Apskričiai priklauso 6 savivaldybės – Biržų rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal užimamą plotą Panevėžio apskritis – ketvirtoji apskritis Lietuvoje. Miestai ir gyvenvietės sudaro 20,2 tūkst. ha, pramonės įmonės ir keliai – 14,5 ha, žemdirbystės plotai – 482,2 tūkst. ha, miškai – 210,9 tūkst. ha, vandenys – 20,0 tūkst. ha, kitos paskirties plotai – 40,6 tūkst. ha.
Apskrities didžioji dalis yra Vidurio Lietuvos žemumoje, pietvakarinis pakraštys yra Žemaičių aukštumoje, pietrytinė dalis – Nevėžio žemumoje, šiaurinė – Žiemgalos ir Mūšos–Nemunėlio žemumose, kurias skiria Linkuvos kalvagūbris.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Panevėžio apskrities pirmtake laikoma Upytės žemė, susikūrusi pietinėje dabartinės apskrities dalyje. Pirmąkart Panevėžio apskritis įkurta po 1831 m. sukilimo, pervadinus Upytės apskritį į Panevėžio apskritį. Ši apskritis be pertraukų gyvavo iki 1950 m. administracinės reformos, kai buvo panaikinta kartu su kitomis Lietuvos apskritimis.
1994–1995 m. įkurta dabartinė Panevėžio apskritis.
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra 11 miestų, kurie nurodyti pagal dydį eilės tvarka 2025 m.:[4]
- Panevėžys,
- Rokiškis,
- Biržai,
- Pasvalys,
- Kupiškis,
- Ramygala,
- Joniškėlis,
- Subačius,
- Vabalninkas,
- Obeliai,
- Pandėlys.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur. | 2014 m. | 2017 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 299 990 | 292 376 | 250 390 | 238 748 | 225 033 | 216 233 | ||
| |||||||
Pramonė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Panevėžio apskrityje 2003 m. sukurta virš 3,4 mlrd. Lt BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 10,6 tūkst. Lt (2,6 tūkst. JAV dolerių). 126 pramonės įmonėse dirbo per 20 tūkst. darbuotojų. 2003 m. apskrities pramonės įmonės pardavė produkcijos už beveik 2 mlrd. Lt. Tai sudarė apie 9% visos šalies pramonės produkcijos. Beveik pusę (47%) pramonės produkcijos pagamina maisto ir gėrimų pramonės įmonės.
Tarptautinė partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Osvencimo apskritis, Lenkija
Ivano Frankivsko sritis, Ukraina
Gomelio sritis, Baltarusija
Vakarų Viruma , Estija
Kalmaro lenas, Švedija
Oriolo sritis, Rusija- Kaliningrado sritis, Rusija
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Panevėžio apskrities muziejai: rinkiniai ir renginiai / Arūnas Astramskas. – Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2005. – 44 p.: iliustr. – ISBN 9955-9643-2-4
- Panevėžio apskrities kultūros paveldas. – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2006. – 68 p.: iliustr. – ISBN 9955-659-16-5
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Panevėžio apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-25).
- ↑ Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
