Viešvilė
Kitos reikšmės – Viešvilė (reikšmės).
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Viešvilė |
||
| Koordinatės | 55°04′23″š. pl. 22°23′02″r. ilg. / 55.073°š. pl. 22.384°r. ilg.Koordinatės: 55°04′23″š. pl. 22°23′02″r. ilg. / 55.073°š. pl. 22.384°r. ilg. | |
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Jurbarko rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Viešvilės seniūnija | |
| Gyventojų | 843 | |
 Vikiteka |
ViešvilėVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Wischwill | |
Viešvilė – miestelis Jurbarko rajone, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , dešiniajame Nemuno krante (kitame krante – Karaliaučiaus kraštas), abipus Viešvilės upelį. Seniūnijos centras, yra Drūtgalio, Užupio ir Vidurio seniūnaitijos, Viešvilės girininkija.
Stovi Viešvilės Kristaus Atsimainymo bažnyčia (įrengta 1863 m.), veikia Viešvilės pagrindinė mokykla, biblioteka, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, paštas (LT-74012). Didžiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti Teismo rūmai,[2] kuriuose 1956 m. buvo įkurti Viešvilės vaikų namai. XX a. pr. visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos – Klaipėdos, Priekulės, Šilutės, Rusnės ir Viešvilės.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelis įsikūręs Karšuvos girioje. Į šiaurę nuo miestelio plyti Viešvilės rezervatas, garsus savo pelkėmis. Driekiasi Viešvilės-Kaskalnio kopynas.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
| ||||||||||
| VILKYŠKIAI – 20 km PAGĖGIAI – 37 km |
|
Vidkiemis – 11 km SMALININKAI – 12 km JURBARKAS – 24 km | |||||||||
| Ridelkalnis – 1 km | |||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1930 m. miestelio pietvakarinėje dalyje aptiktas X–XI a. kapinynas. Viešvilės upė (Wayswille) anksčiausiai minima 1385 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Pati Viešvilės gyvenvietė minima nuo 1542 m. 1665 m. miestelis pažymėtas Rytų Prūsijos Ragainės apskrities žemėlapyje, tuomet Viešvilė buvo kairiajame upės krante, kiek atokiau nuo jos, o dešiniajame krante, kiek šiauriau Viešvilės – pažymėta, nuo 1514 m. minima, Švabė. Nuo 1546 m. minimas Viešvilės dvaras. 1553 m. miestelyje jau stovėjo bažnyčia, 1609 m. įkurta atskira parapija. Iki 1568 m. pastatyta Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia. Tačiau net 1578 m. kunigai darbo turėjo užtektinai, kadangi tais metais išleistame Prūsijos didžiojo kunigaikščio Jurgio Frydricho įsake minima, jog parapijiečiai vis dar meldžiasi stabams, lanko šventus miškelius, aukoja. XVII a. viduryje užtvenkta Viešvilės upė, prie jos pastatytas malūnas.
XVIII–XIX a. Viešvilė tapo jau tikru miesteliu, net mažu pramonės centru. Prie malūno pastatyta aliejaus spaudykla ir lentpjūvė, nuo 1730 m. veikė odos dirbtuvė. 1767–1885 m. miestelyje veikė popieriaus malūnas. Jis stovėjo Viešvilės šiaurinėje dalyje, jį valdė Rydelių (Riedel) giminė, toji miestelio dalis buvo imta vadinti Rydelsbergu arba Ridelkalniu, o po 1944 m. blogai lokalizavus vietovę, Ridelkalnio vardas suteiktas pietvakarinei miestelio daliai.
1900–1943 m. Viešvilėje veikė dar viena didelė įmonė – lentpjūvė. Per metus buvo išpjaunama 40–80 tūkst. kietmetrių medienos. Nuo 1902 m. lentpjūvės gaminiai buvo išvežiojami ką tik nutiestu Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku. XX a. pradžioje miestelyje gyveno apie 1400 gyventojų.
2011 m. patvirtinas Viešvilės herbas. Herbo kūrėjas – Rolandas Rimkūnas. Herbe vaizduojamas raudonas žirgas su žuvies uodega.[3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| nuo 1529 m. | Viešvilės valsčiaus centras | ? |
| 1665– | Ragainės apskritis | |
| 1920 m. | Pagėgių apskritis | |
| –1947 m. | Jurbarko apskritis | |
| 1947–1950 m. | Smalininkų valsčius | |
| 1950–1995 m. | Viešvilės apylinkės centras | Jurbarko rajonas |
| 1995– | Viešvilės seniūnijos centras | Jurbarko rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak legendos, miestelis pavadintas jo įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Remundo provaikaičio Vieševilčio vardu. Tačiau kalbininkai neabejoja, jog vietovės pavadinimas kilo nuo Viešvilės upės. XIV a. šį hidronimą vietos gyventojai tarė kiek kitaip – Vaišvilė (Wayswille).
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1871 m.[4] | 1905 m.[5] | 1910 m.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 088 | 1 387 | 1 528 | 1 511 | 1 598 | 1 506 | ||
| 1983 m.[10] | 1987 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | - | ||
| 1 668 | 1 743 | 1 554 | 1 045 | 843 | - | ||
| |||||||
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė gatvė
Buvusi žemės ūkio mokykla
Akmuo senosiose liuteronų kapinėse
Kryžius nepastatytai katalikų bažnyčiai
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ „Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras - Apie regioną“. jurbarkotic.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-06. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
- ↑ Almonaitis, Vytenis; Almontaitė, Junona (2015). Šiaurės skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas (3 laida ed.). Kaunas: Keliautojo žinynas. p. 256. ISBN 978-609-8063-10-3.
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871; I. Die Provinz Preussen, Berlin 1874, S. 2-15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen; Heft I. Ostpreußen, Berlin 1907, S. 152-163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Viešvilė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 744 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Viešvilė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 229 psl.
- ↑ Viešvilė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 512 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Viešvilė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 722 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||