Kyjivas
|
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
| Kyjivas ukr. Київ | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Ukraina
|
| Sritis | Kyjivo sritis |
| Įkūrimo data | V a. m. |
| Magdeburgo teisė nuo | 1494 m. |
| Meras | Vitalijus Kličko |
| Gyventojų | 2 937 239 |
| Plotas | 847 km² |
| Tankumas | 3 468 žm./km² |
| Tel. kodas | +380 44 |
| Tinklalapis | Kyjivo m. taryba |
| Miesto globėjas (-ai) | Arkangelas Mykolas |
| Kirčiavimas | Kýjivas, Ki̇̀jevas[1] |
.svg)
Kyjivas, arba Kijevas (ukr. Київ)[2] – Ukrainos sostinė. Didžiausias Ukrainos (septintas Europoje) milijoninis miestas, įsikūręs šiaurinėje šalies dalyje prie Dniepro upės.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal „Būtųjų laikų pasakojimą“ (sen. rus. Повѣсть времѧньныхъ лѣтъ) Kyjivo pavadinimas kildinamas iš polianų genties kunigaikščio Kyjaus vardo – vieno iš trijų legendinių brolių, 482 m. įkūrusių Kyjivą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienas seniausių Rytų Europos miestų, įkurtas maždaug V a. ankstyvųjų rytų slavų teritorijoje. Vėliau miestas tapo rytų slavų centru, o X–XII a. – Kijevo Rusios politine ir kultūrine sostine. 1238 m. mongolų invazijos visiškai nuniokotas, miestas ilgam prarado svarbą ir liko tik provincijos sostine, valdoma gretimų valstybių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, vėliau Abiejų Tautų Respublikos ir galiausiai – Rusijos. XIX a. pabaigoje, Rusijos imperijoje vykstant Pramonės revoliucijai, miestas išaugo.
1917 m. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, Kyjivas buvo neilgai gyvavusios Ukrainos Liaudies Respublikos sostine. Sovietmečiu tapo svarbiu pramoniniu miestu, nuo 1934 m. – Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sostine (pakeitė Charkivą). Per Antrąjį pasaulinį karą miestas smarkiai sugriautas; po karo miestui suteiktas sovietinis „miesto–didvyrio“ titulas.
Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos sostinė.
2004 m. lapkritį Nepriklausomybės aikštėje (vad. Maidane; ukr. Майдан Незалежності), kilo Oranžinė revoliucija – masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus, kurie baigėsi opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos pergale. 2013 m. rudenį Maidane vėl kilo proeuropietiški protestai, privertę iš šalies pabėgti nušalintąjį prezidentą Viktorą Janukovyčių.
2004 m. Eurovizijoje nugalėjus Ruslanai, mieste pravesta 2005 m. Eurovizija. 2016 m. Eurovizijoje Ukrainos atlikėja Džamala vėl laimėjo Euroviziją, tad 2017 m. Eurovizija vėl organizuota Kyjive.
2022 m. miestas nukentėjo per Rusijos invaziją, vasario 24 – balandžio 4 d. rusai užpuolė Kyjivą, bet Ukrainos kariuomenė privertė juos atsitraukti. Kilo legenda apie Kyjivo vaiduoklį.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas Rytų Europoje, išsidėstęs abiejuose Dnipro upės krantuose, netoli Dnipro ir Desnos santakos.[1]
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatas vidutinių platumų; žemyninis. Vidutinė metinė temperatūra yra +8° C, vidutinis metinis vėjo greitis yra 2,4 m/s, vidutinis metinis oro drėgnumas yra 75 %.
 Kyjivo klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | 11,1 (1991) | 17,3 (1990) | 22,4 (1990) | 29,1 (1950) | 33,6 (2007) | 35,0 (1885) | 39,4 (1936) | 39,9 (1898) | 33,8 (1898) | 29,5 (1893) | 23,2 (1926) | 14,7 (2008) | 39,9 (1898) |
| Vid. aukščiausia °C | −1,5 | −0,2 | 5,0 | 13,6 | 20,4 | 23,6 | 24,9 | 24,4 | 19,2 | 12,1 | 4,4 | 0,4 | 12,2 |
| Vid. temperatūra °C | –4,3 | –3,3 | 1,3 | 8,9 | 15,1 | 18,3 | 19,5 | 18,9 | 13,8 | 7,9 | 1,8 | –2,0 | 8,0 |
| Vid. žemiausia °C | –7,0 | –6,2 | –1,8 | 4,9 | 10,1 | 13,4 | 14,6 | 14,1 | 9,5 | 4,4 | –0,6 | –4,3 | 4,3 |
| Žemiausia °C | –31,1 (1950) | –32,2 (1929) | –24,9 (1964) | –10,4 (1931) | –2,4 (1900) | 2,4 (1930) | 5,8 (1904) | 3,3 (1966) | –2,9 (1881) | –17,8 (1920) | –21,9 (1890) | –30,0 (1895) | –32,2 (1929) |
| Krituliai mm | 38 | 37 | 36 | 49 | 53 | 75 | 85 | 56 | 58 | 37 | 51 | 46 | 621 |
| Duomenys: Kyjivo klimatas[3] 2022-06-17 | |||||||||||||
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2001 m. Kyjive buvo atlikta miesto administracinė reforma, kurios metu iš buvusių 14 rajonų buvo suformuota 10 rajonų – iš jų septyni dešiniajame Dnipro upės krante, o trys kairiajame krante. Jų ribos buvo išvestos per svarbiausias miesto gatves bei geležinkelio magistralėmis.
Kyjivo dabartinis administracinis padalijimas ir rajonų gyventojų skaičius 2013 m. duomenimis (rajono pavadinimas, įskaitant ukrainietiškai, plotas, gyventojų skaičius ir tankumas):
Dešiniakrantis Kyjivas
Ш – Ševčenkos rajonas
Печ – Pečerų rajonas
Под – Podolės rajonas
Сол – Solomiansko rajonas
О – Obolonsko rajonas
Св – Sviatošinsko rajonas
Г – Holosijiovsko rajonas
Kairiakrantis Kyjivas
Дес – Desnos rajonas
Дн – Dniepro rajonas
Дар – Darnicio rajonas
| Miesto rajonas: | Plotas km²: | Gyventojų skaičius tūkst.: | Gyventojų tankumas km²: |
|---|---|---|---|
| Dešiniakrantis Kyjivas: | |||
| Ševčenkos (Шевченківський) | 25 | 229,0 | 8599 |
| Pečerų (Печерський) | 27 | 141,4 | 7225 |
| Podolės (Подільський) | 34 | 192,2 | 5640 |
| Solomiansko (Солом’янський) | 40 | 343,8 | 8485 |
| Obolonsko (Оболонський) | 110 | 315,8 | 2863 |
| Sviatošinsko (Святошинський) | 110 | 336,0 | 3274 |
| Holosijiovsko (Голосіївський) | 156 | 232,9 | 1449 |
| Kairiakrantis Kyjivas: | |||
| Desnos (Деснянський) | 148 | 359,5 | 2331 |
| Dniepro (Дніпровський) | 67 | 346,5 | 5195 |
| Darnicio (Дарницький) | 134 | 316,8 | 2396 |
| Kyjivas: | 847,67 | 2 888 470 | 3408 |
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbus Ukrainos pramoninis centras. Hostomelio priemiestyje įsikūręs aviacinis mokslo-techninis kompleksas „Antonov“, kuriame pagamintas didžiausias ir galingiausias pasaulyje lėktuvas Antonov An-225 (sunaikintas per Antonovo oro uosto mūšį).
Ekonominiai rodikliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 4398,3 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 11,5 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 17573,0 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 39 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | −13174,7 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 29946,5 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 1865 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 369,3 |
Transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kyjivas – vienas stambiausių Ukrainos transporto mazgų. Miesto tranporto sistemą sudaro 2 oro uostai, upės uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas).
Viešasis tranportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Autobusai ir troleibusai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1925 m. gruodžio 10 d. įkurtas Kyjivo autobusų tinklas. Dabar autobusai kursuoja 86 maršrutais, yra 8 autobusų parkai. Populiariausios markės: LAZ, Scania, Volvo.
1934 m. miestui tapus Ukrainos TSR sostine, įkurtas troleibusų tinklas. Po II pasaulinio karo nuolat plečiamas. Dabar troleibusai kursuoja 46 maršrutais, yra 4 troleibusų parkai. Populiariausios markės: LAZ, JUMZ, Kyiv, Škoda.
Autobusai ir troleibusai nuolat atnaujinami.
Tramvajus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kyjivas buvo pirmas Rusijos imperijos miestas ir vienas iš pirmųjų Europoje, kuriame buvo atidarytas tramvajų tinklas. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m. (linijos ilgis – 1,5 km). 1978 m. mieste buvo įrengta pirmoji TSRS greitojo tramvajaus linija.
2005 m. miesto tramvajų sudarė 509 vagonai; bendras bėgių ilgis 258,3 km. 2005 m. po Potono tilto rekunstrukcijos tramvajaus tinklas buvo padalintas į du skirtingus – dešiniojo ir kairiojo krantų.
2000 m. atidarytas naujas greitojo tramvajaus tinklas, kurį sudaro dvi linijos (bendras ilgis 18,5 km). 2007–2009 m. planuojamas infrastruktūros, transporto priemonių atnaujinimas.
Metropolitenas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išvystyta metropoliteno sistema. Nuo 1960 m. nutiestos 3 linijos (bendras ilgis >60 km), kurios turi 45 stoteles. Kasdien metro naudojasi ~1,7 mln. keleivių. Daug stotelių – kultūriniai ir istoriniai paminklai. Statoma ketvirtoji, projektuojama penktoji metro linijos.
Funikulierius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1905 m. gegužę pradėjo veikti Kyjivo funikulierius (keltuvas; ofc. Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas). Ilgis – 222 m, kalno statumas – 18–20°, greitis – 2 m/s, vagono talpa – 100 žmonių.
Kyjivas buvo antrasis miestas Rusijos imperijoje, po Odesos, kuriame buvo įrengtas keltuvas.
Automobilių keliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per miestą driekiasi ilgiausias europinio tinklo kelias – E40 (Kalė–ideris); taip pat Kyjivas sujungtas su kitais miestais greitkeliais: M01,M05E95 (su Odesa), M07E373 (Kyjivas–Liublinas).
Geležinkelis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbus geležinkelio mazgas. Centrinė miesto geležinkelio stotis – „Kyjivo Keleivinė“ (Київ-Пасажирський). Mieste yra Ukrainos Pietvakarių geležinkelio valdyba.
Iš Kyjivo driekiasi geležinkeliai 5 kryptimis; planuojamas Kyjivo aplinkkelio statymas, kuris sujungtų galines metro stoteles.
Aviacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Trys pagrindiniai oro uostai: 29 km į rytus nutolęs Boryspilio tarptautinis oro uostas, 7 km į pietvakarius nutolęs Žuljanų tarptautinis oro uostas ir krovininis Antonovo oro uostas.
Įmonė Antonov savo tikslams (bandomieji, tarnybiniai reisai; aviacijos šventės) naudoja Sviatošin aerodromą (ICAO: UKKT), civilinei aviacijai naudojamas miesto vakaruose esantis aerodromas „Žuvėdra“ (ICAO: UKKJ), sportinė aviacija ir sklandytojai bazuojasi „Buzovaja“ aerodrome (ICAO: UKXB).
Laivyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1897 m. ant Dniepro kranto pastatytas Kyjivo upių uostas. Sovietmečiu vykdyti krovininiai ir keleiviniai (priemiesčių ir tolimojo susisiekimo) pervežimai. Jiems nebeapsimokant, upe rengiamos tik turistinės ir pramoginės kelionės.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| IX a. | XII a. | 1552 m. | 1770 m. | 1771 m. | 1806 m. | 1811 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 50 000 | 100 000 | 6 000 | 20 000 | 17 000 | 27 200 | 23 300 | ||
| 1840 m. | 1863 m. | 1865 m. | 1874 m. | 1897 m.sur. | 1913 m.sur. | 1919 m. | ||
| 44 700 | 68 400 | 71 365 | 116 774 | 247 723 | 595 000 | 544 369 | ||
| 1923 m. | 1926 m.sur. | 1931 m. | 1933 m. | 1937 m. | 1939 m. | 1940 m. | ||
| 422 975 | 512 088 | 586 000 | 608 000 | 775 850 | 846 724 | 930 000 | ||
| 1943 m. | 1959 m.sur. | 1961 m. | 1964 m. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1981 m. | ||
| 180 000 | 1 104 334 | 1 174 000 | 1 292 000 | 1 631 908 | 2 144 000 | 2 248 000 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2014 m. | 2018 m. | ||
| 2 587 945 | 2 611 327 | 2 660 401 | 2 700 000 | 2 740 233 | 2 868 702 | 2 937 239 | ||
| ||||||||
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kyjivo gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes 2001 m. (skaičius, procentas):[4]
|
|
|
Baltų kilmės tautų skaičius Kyjive, 2001 m.: 406 lietuviai, 369 latviai.
Švietimas ir kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra 18 aukštųjų mokyklų, pvz. Nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Konservatorija, Mohylos akademija, Nacionalinis statybos ir architektūros universitetas. Daug licėjų, gimnazijų, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.
Yra 27 muziejai, 25 teatrai, teatro studijos.
Lankytini kultūros paminklai:
- Aukso vartai (Золоті ворота),
- Sofijos soboras,
- Kijevo Pečorų lauros vienuolynas – gynybinis kompleksas (XI-XVIII a.).
-
Taraso Ševčenkos universitetas -
-
Politehnikos institutas (2014 m.) -
Konservatorija -
Nacionalinis Ukrainos istorijos muziejus
Žalieji plotai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kyjivas – žalias miestas, garsėjantis kaštonais. Mieste yra du botanikos parkai, centre įsikūręs Kyjivo zoologijos sodas.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mieste įsikūrę krepšinio klubas BC Kyiv bei ledo ritulio klubas HC Sokil Kyiv. Pastatytas Olimpinis stadionas (talpa: 83 450), kuriame vyko Euro 2012 finalinės rungtynės.
Žymiausi futbolo klubai:
Miestai partneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais užmegzti partnerystės ryšiai:[5][6]
Ankara, Turkija
Atėnai, Graikija
Belgradas, Serbija
Briuselis, Belgija
Budapeštas, Vengrija
Čikaga, JAV
Edinburgas, Jungtinė Karalystė
Florencija, Italija
Helsinkis, Suomija
Jerevanas, Armėnija
Krokuva, Lenkija
Kiotas, Japonija
Kišiniovas, Moldova
Minskas, Baltarusija
Miunchenas, Vokietija
Odensė, Danija
Paryžius, Prancūzija
Pretorija, PAR
Ryga, Latvija- Roma, Italija
Santjagas, Čilė
Sofija, Bulgarija
Stokholmas, Švedija
Talinas, Estija
Tbilisis, Gruzija
Torontas, Kanada- Tulūza, Prancūzija
Uhanas, Kinija- Sudžou, Kinija
- Pekinas, Kinija
- Varšuva, Lenkija
Viena, Austrija
Vilnius, Lietuva- Tamperė, Suomija
- Leipcigas, Vokietija
Bratislava, Slovakija
Baku, Azerbaidžanas
Meksikas, Meksika
Biškekas, Kirgizija
Taškentas, Uzbekistanas
Astana, Kazachstanas
Jeruzalė, Izraelis
Rio de Žaneiras, Brazilija- Brazilija, Brazilija
Buenos Airės, Argentina
Lisabona, Portugalija
Ašchabadas, Turkmėnistanas
Tripolis, Libija
Ženeva, Šveicarija
Džakarta, Indonezija
Lima, Peru- Berlynas, Vokietija
- Bernas, Šveicarija
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Aukso vartai (2013 m.) -
1480 m. Kyjivo herbas -
Paminklas Kyjivo didžiajam kunigaikščiui Volodimirui Sviatoslavičiui Volodimiro aukštumoje, nuo kurios atsiveria vaizdas į kairiakrantį Kyjivą -
Kyjivo centras tarp 1890 m. ir 1905 m.: Nikolajaus gatvė (dabar Architekto Gorodeckio gatvė) ir "Continental" viešbutis. -
Ginsburgo pastatas (1900 m.) -
Antrojo pasaulinio karo suniokotas Kyjivas -
Tolumoje paminklas „Tėvynei-Motinai“ bei Ukrainos nacionalinis ir Antrojo pasaulinio karo muziejus -
Kyijivo Pečioros lauros vienuolynas (2005 m.) -
-
šv. Sofijos soboras ir varpinė -
Andriejaus cerkvė (2014 m.) -
-
-
Volodimirskio gatvė (2003 m.) -
Namas su chimeromis -
-
Nacionalinės operos ir baleto teatras (2012 m.) -
Kyjivo administracijos pastatas -
Marijinskio rūmai - Ukrainos Prezidento ceremonijų oficiali rezidencija -
Iš sodo žvelgiant į Ukrainos prezidentūros administracijos pastatą -
Ukrainos vyriausybės pastatas -
Klovskio rūmai. Nuo 2003 m. čia įsikūręs Ukrainos Aukščiausiasis Teismas -
Ukrainos valstybinio banko pastatas -
Universalinė parduotuvė -
Mitingas per Oranžinę revoliuciją 2004 m. lapkrityje -
Dniepras, kertantis Kyjivą -
2022 m. apšaudytas daugiabutis -
Panorama nuo Vidubickio vienuolyno ir Griško botanikos sodo (2013 m.)
.jpg)
_-_%D0%9C%D1%8D%D1%80%D0%B8%D1%8F.jpg)
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Kyjivas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
- ↑ Koks Ukrainos sostinės pavadinimas? Archyvuota kopija 2022-03-03 iš Wayback Machine projekto.. VLKK. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
- ↑ „Kyjivo klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
- ↑ pop-stat.mashke.org / Національний склад регіонів України за даними перепису 2001 р.
- ↑ „Перелік міст, з якими Києвом підписані документи про поріднення, дружбу, співробітництво, партнерство“ (PDF). kyivcity.gov.ua (ukrainiečių). Kyiv. 2018-02-15. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
- ↑ https://kyivcity.gov.ua/kyiv_ta_miska_vlada/pro_kyiv/mista-pobratimi_z_yakimi_kiyevom_pidpisani_dokumenti_pro_poridnennya_druzhbu_spivrobitnitstvo_partnerstvo/ (ukrainiečių kalba)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- kievcity.gov.ua / Oficiali svetainė (ukr.k.)
- visitkievukraine.com / Visit Kiev, Ukraine
- tripadvisor.co.uk / Kiev, Ukraine
- britannica.com/ / Kiev
- meteo.gov.ua / KYIV Current weather Archyvuota kopija 2018-07-31 iš Wayback Machine projekto.
- timeanddate.com / Current Local Time in Kyiv, Ukraine
- xe.com / UAH – Ukrainian Hryvnia / visitkievukraine.com / Currency exchange
| ||||||||||||||||||||
| |||||||
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |