Kijevas
Kijevas ukr. Київ | |
---|---|
![]() ![]() | |
Kijevo centrinėje dalyje – Maidane, paminklas Ukrainos nepriklausomybei (2014 m.) | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | Kijevo miestas |
Įkūrimo data | V a. m. |
Magdeburgo teisė nuo | 1494 m. |
Meras | Vitalijus Kličko |
Gyventojų | 2 937 239 |
Plotas | 847 km² |
Tankumas | 3 468 žm./km² |
Tel. kodas | +380 44 |
Tinklalapis | [1] |
Miesto globėjas (-ai) | Arkangelas Mykolas |
Kirčiavimas | Ki̇̀jevas, Kýjivas[1] |
Kijevas arba Kyjivas (ukr. Київ)[2] – Ukrainos sostinė, valstybinio pavaldumo miestas, taip pat – srities administracinis centras. Tai didžiausias milijoninis miestas, įsikūręs šiaurinėje šalies dalyje prie Dniepro upės, bei septintas pagal dydį Europos žemyno miestas.
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal „Būtųjų laikų pasakojimą“ (sen. rus. Повѣсть времѧньныхъ лѣтъ) Kijevo pavadinimas kildinamas iš polianų genties kunigaikščio Kyjaus vardo – vieno iš trijų legendinių brolių, 482 m. įkūrusių Kijevą.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kijevas yra vienas seniausių Rytų Europos miestų, įkurtas maždaug V amžiuje ankstyvųjų rytų slavų teritorijoje. Vėliau miestas tapo rytų slavų centru, o X–XII amžiuose – Kijevo Rusios politine ir kultūrine sostine. 1238 metais mongolų invazijos visiškai nuniokotas, miestas ilgam prarado svarbą ir liko tik provincijos sostine, valdoma gretimų valstybių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, vėliau Abiejų Tautų Respublikos ir galiausiai – Rusijos. XIX amžiaus pabaigoje, Rusijos imperijoje vykstant Pramonės revoliucijai, miestas išaugo.
1917 m. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, Kijevas buvo neilgai gyvavusios Ukrainos Liaudies Respublikos sostine. Sovietmečiu tapo svarbiu pramoniniu miestu, o nuo 1934 metų – Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sostine (pakeitė Charkovą). Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo smarkiai sugriautas; po karo miestui suteiktas Miesto-didvyrio apdovanojimas.
Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos Respublikos sostinė. 2004 m. lapkritį Nepriklausomybės aikštėje, arba Maidane (Майдан Незалежності), kilo Oranžinė revoliucija – masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus, kurie baigėsi opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos laimėjimu. Po „Ruslanos“ pergalės 2004 metų Eurovizijoje Kijevas tapo Eurovizijos dainų konkurso 2005 metais sostine. Po 12 metų Ukraina vėl nugalėjo Euroviziją. Tuo metu jai atstovavo „Džamala“ ir Kijevas įgavo teisę rengti 2017 metų Eurovizijos dainų konkursą.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevas – miestas Rytų Europoje, išsidėstęs abiejuose Dniepro upės krantuose, netoli Dniepro ir Desnos santakos.[1]
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klimatas vidutinių platumų; žemyninis. Vidutinė metinė temperatūra yra +8° C, vidutinis metinis vėjo greitis yra 2,4 m/s, vidutinis metinis oro drėgnumas yra 75 %.
![]() ![]() | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Rekordinė aukščiausia °C | 11,1 (1991) | 17,3 (1990) | 22,4 (1990) | 29,1 (1950) | 33,6 (2007) | 35,0 (1885) | 39,4 (1936) | 39,9 (1898) | 33,8 (1898) | 29,5 (1893) | 23,2 (1926) | 14,7 (2008) | 39,9 (1898) |
Vidutinė aukščiausia °C | −1,5 | −0,2 | 5,0 | 13,6 | 20,4 | 23,6 | 24,9 | 24,4 | 19,2 | 12,1 | 4,4 | 0,4 | 12,2 |
Vidutinė temperatūra °C | –4,3 | –3,3 | 1,3 | 8,9 | 15,1 | 18,3 | 19,5 | 18,9 | 13,8 | 7,9 | 1,8 | –2,0 | 8,0 |
Vidutinė žemiausia °C | –7,0 | –6,2 | –1,8 | 4,9 | 10,1 | 13,4 | 14,6 | 14,1 | 9,5 | 4,4 | –0,6 | –4,3 | 4,3 |
Rekordinė žemiausia °C | –31,1 (1950) | –32,2 (1929) | –24,9 (1964) | –10,4 (1931) | –2,4 (1900) | 2,4 (1930) | 5,8 (1904) | 3,3 (1966) | –2,9 (1881) | –17,8 (1920) | –21,9 (1890) | –30,0 (1895) | –32,2 (1929) |
Krituliai mm | 38 | 37 | 36 | 49 | 53 | 75 | 85 | 56 | 58 | 37 | 51 | 46 | 621 |
Duomenys: Kijevo klimatas[3] 2022-06-17 |
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2001 m. Kijeve buvo atlikta miesto administracinė reforma, kurios metu iš buvusių 14 rajonų buvo suformuota 10 rajonų – iš jų septyni dešiniajame Dniepro upės krante, o trys kairiajame krante. Jų ribos buvo išvestos per svarbiausias miesto gatves bei geležinkelio magistralėmis.
Kijevo dabartinis administracinis padalijimas ir rajonų gyventojų skaičius 2013 m. duomenimis (rajono pavadinimas, įskaitant ukrainietiškai, plotas, gyventojų skaičius ir tankumas):

Dešiniakrantis Kijevas
Ш – Ševčenkos rajonas

Печ – Pečerų rajonas

Под – Podolės rajonas

Сол – Solomiansko rajonas

О – Obolonsko rajonas

Св – Sviatošinsko rajonas

Г – Holosijiovsko rajonas

Kairiakrantis Kijevas
Дес – Desnos rajonas

Дн – Dniepro rajonas

Дар – Darnicio rajonas

Miesto rajonas: | Plotas km²: | Gyventojų skaičius tūkst.: | Gyventojų tankumas km²: |
---|---|---|---|
Dešiniakrantis Kijevas: | |||
Ševčenkos (Шевченківський) | 25 | 229,0 | 8599 |
Pečerų (Печерський) | 27 | 141,4 | 7225 |
Podolės (Подільський) | 34 | 192,2 | 5640 |
Solomiansko (Солом’янський) | 40 | 343,8 | 8485 |
Obolonsko (Оболонський) | 110 | 315,8 | 2863 |
Sviatošinsko (Святошинський) | 110 | 336,0 | 3274 |
Holosijiovsko (Голосіївський) | 156 | 232,9 | 1449 |
Kairiakrantis Kijevas: | |||
Desnos (Деснянський) | 148 | 359,5 | 2331 |
Dniepro (Дніпровський) | 67 | 346,5 | 5195 |
Darnicio (Дарницький) | 134 | 316,8 | 2396 |
Kijevas: | 847,67 | 2 888 470 | 3408 |
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kijevas – svarbus Ukrainos pramoninis centras. Kijeve yra aviacinis mokslo-techninis kompleksas „Antonov“, kuriame gaminami didžiausi ir galingiausi pasaulyje orlaiviai Antonov An-225.
Ekonominiai rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
N | rodiklis | vienetai | 2006 |
---|---|---|---|
1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 4398,3 |
2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 11,5 |
3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 17573,0 |
4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 39 |
5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | −13174,7 |
6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 29946,5 |
7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 1865 |
8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 369,3 |
Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kijevas – vienas stambiausių Ukrainos transporto mazgų. Miesto tranporto sistemą sudaro 2 oro uostai, upės uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas).
Viešasis tranportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Autobusai ir troleibusai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevo autobusų tinklas įkurtas 1925 m. gruodžio 10 d. Šiandien autobusai kursuoja 86 maršrutais, yra aštuoni autobusų parkai. Daugiausiai naudojamos transporto priemonės: LAZ, Scania, Volvo.
Troleibusų tinklas Kijeve įkurtas, suteikus miestui Ukrainos TSR sostinės statusą, 1934 m. Po II pasaulinio karo nuolat plečiasi. Šiandien troleibusai kursuoja 46 maršrutais, yra keturi troleibusų parkai. Daugiausiai naudojamos transporto priemonės: LAZ, JUMZ, Kyiv, Škoda.
Tiek autobusų, tiek troleibusų parkas (transporto priemonės) nuolat atnaujinamos.
Tramvajus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kijevas buvo pirmas Rusijos imperijos miestas ir vienas iš pirmųjų Europoje, kuriame buvo atidarytas tramvajų tinklas. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m. (linijos ilgis – 1,5 km). 1978 m. mieste buvo įrengta pirmoji TSRS greitojo tramvajaus linija.
2005 metais Kijevo tramvajaus ūkį sudarė 509 vagonai; bendras bėgių ilgis 258,3 km. 2005 m. po Potono tilto rekunstrukcijos tramvajaus tinklas buvo padalintas į du skirtingus – dešiniojo ir kairiojo krantų.
2000 m. Kijeve buvo atidarytas naujas greitojo tramvajaus tinklas, kurį sudaro dvi linijos (bendras ilgis 18,5 km). 2007–2009 m. planuojamas infrastruktūros, transporto priemonių atnaujinimas.
Metropolitenas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kijeve išvystyta metropoliteno sistema. Nuo 1960 m. nutiestos 3 linijos (bendras ilgis virš 60 km), kurios turi 45 stoteles. Kasdien metro naudojasi apie 1,7 mln. keleivių. Daug stotelių – kultūriniai ir istoriniai paminklai. Šiuo metu statoma ketvirtoji ir projektuojama penktoji metro linijos.
Funikulierius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kijevo funikulierius (keltuvas; ofc. Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas). Pradėtas naudoti 1905 m. gegužę. Kelio ilgis – 222 m, kalno statumas – 18–20°, greitis – 2 m/s, žmonių talpumas vagone – 100.
Kijevas buvo antrasis miestas Rusijos imperijoje, po Odesos, kuriame buvo įrengtas keltuvas.
Automobilių keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per miestą driekiasi ilgiausias europinio tinklo kelias – E40 (Kalė–ideris); taip pat Kijevas sujungtas su kitais miestais greitkeliais: M01,M05E95 (su Odesa, Sankt Peterburgu), M07E373 (Kijevas–Liublinas).
Geležinkelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kijevas – svarbus geležinkelio mazgas. Centrinė miesto geležinkelio stotis – „Kijevo Keleivinė“ (Київ-Пасажирський). Mieste yra Ukrainos Pietvakarių geležinkelio valdyba.
Iš Kijevo driekiasi geležinkeliai 5 kryptimis; planuojamas Kijevo aplinkkelio statymas, kuris sujungtų galines metro stoteles.
Oro tranportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevui priskiriami du oro uostai: Kijevo Žuljanų tarptautinis oro uostas, ir 29 km nuo miesto į rytus nutolęs Boryspilio tarptautinis oro uostas.
Vandens tranportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kijevo upių uostas ant Dniepro buvo pastatytas 1897 m. Sovietmečiu buvo vykdomi tiek krovininiai pervežimai, tiek ir keleiviniai (priemiesčių ir tolimojo susisiekimo), tačiau dabar tokiems pervežimams tapus nerentabiliems, rengiamos tik turistinės ir pramoginės kelionės upe.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp IX a. ir 2018 m. | |||||||||||
IX a. | XII a. | 1552 m. | 1770 m. | 1771 m. | 1806 m. | 1811 m. | 1840 m. | 1863 m. | 1865 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
50 000 | 100 000 | 6 000 | 20 000 | 17 000 | 27 200 | 23 300 | 44 700 | 68 400 | 71 365 | ||
1874 m. | 1897 m.sur. | 1913 m.sur. | 1919 m. | 1923 m. | 1926 m.sur. | 1931 m. | 1933 m. | 1937 m. | 1939 m. | ||
116 774 | 247 723 | 595 000 | 544 369 | 422 975 | 512 088 | 586 000 | 608 000 | 775 850 | 846 724 | ||
1940 m. | 1943 m. | 1959 m.sur. | 1961 m. | 1964 m. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1981 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
930 000 | 180 000 | 1 104 334 | 1 174 000 | 1 292 000 | 1 631 908 | 2 144 000 | 2 248 000 | 2 587 945 | 2 611 327 | ||
2005 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2014 m. | 2018 m. | - | - | - | - | - | ||
2 660 401 | 2 700 000 | 2 740 233 | 2 868 702 | 2 937 239 | - | - | - | - | - | ||
|
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kijevo gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes 2001 m. (skaičius, procentas):[4]
|
|
|
Rytų Baltijos kilmės tautų skaičius Kijeve, 2001 m.: 406 lietuviai, 369 latviai, 194 estai, 141 karelas, 55 lyviai, 51 suomis, 12 vepsų, 1 ižoras.
Švietimas ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kijeve yra 18 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Konservatorija, Mohylos akademija, Nacionalinis statybos ir architektūros universitetas), daugybė licėjų, gimnazijų, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.
Mieste yra 27 muziejai ir 25 teatrai bei teatro studijos. Iš lankomų objektų pažymėtini šie kultūros paminklai:
- Aukso vartai (Золоті ворота),
- Sofijos soboras,
- Kijevo Pečorų lauros vienuolynas – gynybinis kompleksas (XI-XVIII a.).
Kijevo politehnikos institutas (2014 m.)
Žalieji plotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kijevas – žalias miestas, garsėjantis kaštonais. Mieste yra du botanikos parkai, centre įsikūręs Kijevo zoologijos sodas.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mieste įsikūrę krepšinio klubas BC Kyiv bei ledo ritulio klubas HC Sokil Kyiv. Kijeve yra pastatytas Olimpinis stadionas, galintis talpinti 83 450; šiame stadione vyko Euro 2012 finalinės rungtynės.
Žymiausi futbolo klubai:
Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai, su kuriais Kijevas yra užmezgęs partnerystės ryšius:[5][6]
Ankara, Turkija
Atėnai, Graikija
Belgradas, Serbija
Briuselis, Belgija
Budapeštas, Vengrija
Čikaga, JAV
Edinburgas, Jungtinė Karalystė
Florencija, Italija
Helsinkis, Suomija
Jerevanas, Armėnija
Krokuva, Lenkija
Kiotas, Japonija
Kišiniovas, Moldova
Minskas, Baltarusija
Miunchenas, Vokietija
Odensė, Danija
Paryžius, Prancūzija
Pretorija, PAR
Ryga, Latvija
Roma, Italija
Santjagas, Čilė
Sofija, Bulgarija
Stokholmas, Švedija
Talinas, Estija
Tbilisis, Gruzija
Torontas, Kanada
Tulūza, Prancūzija
Uhanas, Kinija
Sudžou, Kinija
Pekinas, Kinija
Varšuva, Lenkija
Viena, Austrija
Vilnius, Lietuva
Tamperė, Suomija
Leipcigas, Vokietija
Bratislava, Slovakija
Baku, Azerbaidžanas
Meksikas, Meksika
Biškekas, Kirgizija
Taškentas, Uzbekistanas
Nur Sultanas, Kazachstanas
Jeruzalė, Izraelis
Rio de Žaneiras, Brazilija
Brazilija, Brazilija
Buenos Airės, Argentina
Lisabona, Portugalija
Ašchabadas, Turkmėnistanas
Tripolis, Libija
Ženeva, Šveicarija
Džakarta, Indonezija
Lima, Peru
Berlynas, Vokietija
Bernas, Šveicarija
Nuotraukų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aukso vartai (2013 m.)
XIX a. paminklas Rusijos imperatoriui Nikolajui I
Paminklas Kijevo didžiajam kunigaikščiui Volodimirui Sviatoslavičiui Volodimiro aukštumoje, nuo kurios atsiveria vaizdas į kairiakrantį Kijevą
Antrojo pasaulinio karo suniokotas Kijevas
Tolumoje paminklas „Tėvynei-Motinai“ bei Ukrainos nacionalinis ir Antrojo pasaulinio karo muziejus
Kijevo Pečioros lauros vienuolynas (2005 m.)
šv. Sofijos soboras ir varpinė
Andriejaus cerkvė (2014 m.)
Nacionalinės operos ir baleto teatras (2012 m.)
Marijinskio rūmai - Ukrainos Prezidento ceremonijų oficiali rezidencija
Ukrainos vyriausybės pastatas
Klovskio rūmai. Nuo 2003 m. čia įsikūręs Ukrainos Aukščiausiasis Teismas
Ukrainos valstybinio banko pastatas
Mitingas per Oranžinę revoliuciją 2004 m. lapkrityje
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Kyjivas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
- ↑ Koks Ukrainos sostinės pavadinimas?. VLKK. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
- ↑ „Kijevo klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
- ↑ pop-stat.mashke.org / Національний склад регіонів України за даними перепису 2001 р.
- ↑ „Перелік міст, з якими Києвом підписані документи про поріднення, дружбу, співробітництво, партнерство“ (PDF). kyivcity.gov.ua (ukrainiečių). Kyiv. 2018-02-15. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
- ↑ https://kyivcity.gov.ua/kyiv_ta_miska_vlada/pro_kyiv/mista-pobratimi_z_yakimi_kiyevom_pidpisani_dokumenti_pro_poridnennya_druzhbu_spivrobitnitstvo_partnerstvo/ (ukrainiečių kalba)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- kievcity.gov.ua / Oficiali svetainė (ukr.k.)
- visitkievukraine.com / Visit Kiev, Ukraine
- tripadvisor.co.uk / Kiev, Ukraine
- britannica.com/ / Kiev
- meteo.gov.ua / KYIV Current weather Archyvuota kopija 2018-07-31 iš Wayback Machine projekto.
- timeanddate.com / Current Local Time in Kyiv, Ukraine
- xe.com / UAH – Ukrainian Hryvnia / visitkievukraine.com / Currency exchange
|
|