Kijevas

Kijevas ukr. Київ

Kijevas 50°27′00″N 30°31′20″E / 50.45°N 30.52222°E / 50.45; 30.52222 (Kijevas)Koordinatės: 50°27′00″N 30°31′20″E / 50.45°N 30.52222°E / 50.45; 30.52222 (Kijevas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė:	Ukraina
Sritis:	Kijevo miestas

Įkūrimo data:	V a. m.
Magdeburgo teisė nuo:	1494 m.
Meras:	Galina Gerega

Gyventojų (2007 m.):	2 700 000
Plotas:	839 km²
Tankumas (2007 m.):	3 218 žm./km²

Tel. kodas:	+380 44
Tinklalapis:	[1]

Kirčiavimas:	Kìjevas

Kìjevas – Ukrainos sostinė ir didžiausias milijoninis miestas šalies šiaurėje, prie Dniepro upės. Tai yra valstybinio pavaldumo miestas, taip pat – srities administracinis centras.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas įjoja į Kijevą. Leonardo Chodzkos iliustracija knygoje „La Pologne“ (1824 m.)

Prezidentas Valdas Adamkus su kitais vadovais prie apskrito stalo Kijeve Ukrainos Oranžinės revoliucijos metu 2004 m.

Kijevas yra vienas seniausių Rytų Europos miestų, įkurtas maždaug V amžiuje ankstyvųjų rytų slavų teritorijoje. Vėliau miestas tapo rytų slavų centru, o X–XII amžiuje – Kijevo Rusios politine ir kultūrine sostine. 1238 metais mongolų invazijos nuniokotas, miestas ilgam prarado svarbą ir liko tik provincijos sostine, valdoma gretimų valstybių – LDK, vėliau Abiejų Tautų Respublikos, Maskvos, ir galiausiai – Rusijos imperijos. XIX amžiaus pabaigoje Rusijoje vykstant pramonės revoliucijai, miestas išaugo.

1917 m. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, Kijevas buvo neilgai gyvavusios Ukrainos Liaudies Respublikos sostine. Sovietmečiu tapo svarbiu pramoniniu miestu, o nuo 1934 metų – Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sostine (pakeitė Charkovą). Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo smarkiai sugriautas; po karo miestui suteiktas miesto-didvyrio apdovanojimas.

Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos sostinė. 2004 m. lapkritį Nepriklausomybės aikštėje, arba Maidane (Майдан Незалежності), kilo Oranžinė revoliucija – masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus kurie baigėsi opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos laimėjimu. Po Ruslanos pergalės 2004 metų Eurovizijoje Kijevas tapo Eurovizijos dainų konkurso 2005 m. sostine.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas išsidėstęs abiejuose Dniepro upės krantuose.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis.

Vidutinė metinė temperatūra: +8°C
Vidutinis metinis vėjo greitis: 2,4 m/s
Vidutinis metinis oro drėgnumas: 75 %

Kijevo klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Rekordinė aukščiausia °C	11,1 (1991)	17,3 (1990)	22,4 (1990)	29,1 (1950)	33,6 (2007)	35,0 (1885)	39,4 (1936)	39,9 (1898)	33,8 (1898)	29,5 (1893)	23,2 (1926)	14,7 (2008)	39,9 (1898)
Vidutinė aukščiausia °C	-1,5	-0,2	5,0	13,6	20,4	23,6	24,9	24,4	19,2	12,1	4,4	0,4	12,2
Vidutinė temperatūra °C	-4,3	-3,3	1,3	8,9	15,1	18,3	19,5	18,9	13,8	7,9	1,8	-2,0	8,0
Vidutinė žemiausia °C	-7,0	-6,2	-1,8	4,9	10,1	13,4	14,6	14,1	9,5	4,4	-0,6	-4,3	4,3
Rekordinė žemiausia °C	-31,1 (1950)	-32,2 (1929)	-24,9 (1964)	-10,4 (1931)	-2,4 (1900)	2,4 (1930)	5,8 (1904)	3,3 (1966)	-2,9 (1881)	-17,8 (1920)	-21,9 (1890)	-30,0 (1895)	-32,2 (1929)
Krituliai mm	38	37	36	49	53	75	85	56	58	37	51	46	621
Duomenys: Kijevo klimatas^[1] 2009 01 15

Šiuolaikinis miesto centras

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 2001 metų duomenis mieste gyvena 82 % ukrainiečių ir 13 % rusų. 2007 mieste gyveno 2 700 000 gyventojų; tai didžiausias miestas Ukrainoje pagal gyventojų skaičių .

Pagal tautybę 2001 metais gyventojai pasiskirstė:^[2]

Ukrainiečiai – 82,2 %
Rusai – 13,1 %
kiti – 4,7 %

Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2007 m.

1939 m.

1940 m.

1943 m.

1959 m.^sur.

1961 m.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2005 m.

2007 m.

846 724

930 000

180 000

1 104 334

1 174 000

2 144 000

2 587 945

2 611 327

2 660 401

2 700 000

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Kijevas – vienas stambiausių Ukrainos transporto mazgų. Miesto tranporto sistemą sudaro 2 oro uostai, upės uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas).

Oro tranportas[taisyti | redaguoti kodą]

Kijevui priskiriami du oro uostai: skrydžių šalies viduje – Žulianai, ir 29 km nuo miesto į rytus nutolęs Boryspilio tarptautinis oro uostas.

Geležinkelis[taisyti | redaguoti kodą]

Kijevas – svarbus geležinkelio mazgas. Centrinė miesto geležinkelio stotis – „Kijevas-Keleivinis“ (Київ-Пасажирський). Mieste yra pagrindinė Pietų-Vakarų geležinkelio valdymo būstinė.

Iš Kijevo driekasi geležinkeliai 5 kryptimis; planuojamas Kijevo aplinkelio statymas, kuris sujungtų galines metro stoteles.

Vandens tranportas[taisyti | redaguoti kodą]

Kijevo upės uostas ant Dniepro buvo pastatytas 1897 m. Sovietmečiu buvo vykdomi tiek krovininiai pervežimai, tiek ir keleiviniai (priemiesčių ir tolimojo susisiekimo), tačiau dabar tokiems pervežimams tapus nerentabiliems, vykdomi tik turistinės ir pramoginės kelionės upe.

Viešasis tranportas[taisyti | redaguoti kodą]

Autobusai ir troleibusai[taisyti | redaguoti kodą]

Troleibusas LAZ E183 Kijeve

Kijevo autobusų tinklas įkurtas 1925 m. gruodžio 10 d. Šiandien autobusai kursuoja 86 maršrutais, yra aštuoni autobusų parkai. Daugiausiai naudojamos transporto priemonės: LAZ, Scania, Volvo.

Troleibusų tinklas Kijeve įkurtas, suteikus miestui Ukrainos TSR sostinės statusą, 1934 m. Po II-ojo pasaulinio karo nuolat plečiasi. Šiandien autobusai kursuoja 46 maršrutais, yra keturi troleibusų parkai. Pagrinde naudojamos transporto priemonės: LAZ, JUMZ, Kyiv, Škoda.

Tiek autobusų tiek troleibusų parkas (transporto priemonės) nuolat atnaujinamos.

Tramvajus[taisyti | redaguoti kodą]

Greitasis tramvajus

Funikulierius

Kijevas buvo pirmas Rusijos imperijos miestas ir vienas iš pirmųjų Europoje, kuriame buvo atidarytas tramvajų tinklas. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m. (linijos ilgis – 1,5 km). 1978 m. mieste buvo įrengta pirmoji TSRS greitojo tramvajo linija.

2005 metais Kijevo tramvajaus ūkį sudarė 509 vagonai; bendras bėgių ilgis 258,3 km. 2005 m. po Potono tilto rekunstrukcijos tramvajaus tinklas buvo padalintas į du skirtingus – dėšiniojo ir kairiojo krantų.

2000 m. Kijeve buvo atidarytas nauajs greitojo tramvajaus tinklas, kurį sudaro dvi linijos (bendras ilgis 18,5 km). 2007–2009 m. planuojamas tinklo, transporto priemonių atnaujinimas.

Metropolitenas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kijevo metropolitenas.

Kijeve išvystyta metropoliteno sistema. Nuo 1960 m. pastatyvos 3 linijos bendru ilgiu virš 60 km, kurios turi 45 stoteles. Kasdien metro naudojasi apie 1,7 mln. keleivių. Daug stotelių – kultūriniai ir istoriniai paminklai. Šiuo metu statoma ketvirtoji ir projektuojama penktoji metro linijos.

Funikulierius[taisyti | redaguoti kodą]

Kijevo funikulierius (keltuvas; ofc. Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas). Pradėtas naudoti 1905 m. gegužę. Kelio ilgis – 222 m, kalno statumas – 18-20°, greitis – 2 m/s žmonių talpumas vagone – 100.

Tai tapo antrasis miestas Rusijos imperijoje, po Odesos, kuriame buvo įrengtas keltuvas.

Automobilių keliai[taisyti | redaguoti kodą]

Per miestą driekasi ilgiausias europinio tinklo kelias – E40 (Kalė-Rideris); taip pat Kijevas sujungtas su kitais miestais greitkeliais: M01,M05 E95 (su Odesa, Sankt Peterburgu), M07 E373 (Kijevas-Liublinas),

Švietimas ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Taraso Ševčenkos universitetas

Kijeve yra 18 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Konservatorija, Mohylos akademija, Nacionalinis statybos ir architektūros universitetas), daugybė licėjų, gimnazijų, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.

Mieste yra 27 muziejai ir 25 teatrai bei teatro studijos. Iš lankomų objektų pažymėtini šie kultūros paminklai:

Aukso vartai (Золоті ворота),
šv. Sofijos soboras,
Kijevo Pečersko Lavros vienuolynas – gynybinis kompleksas (XI-XVIII a.).

Kijeve yra du botanikos parkai. Kijevas – žalias miestas, garsėjantis kaštonais.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste įsikūrę krepšinio klubas BC Kyiv bei ledo ritulio HC Sokil Kyiv. Kijeve yra pastatytas Olimpinis stadionas galintis talpinti 83 450; pagal programą būtent šiame stadione vyko Euro 2012 finalinės rungtynės.

Žymiausi futbolo klubai:

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Kijevas – svarbus Ukrainos pramoninis centras.

Ekonominiai rodikliai[taisyti | redaguoti kodą]

N	rodiklis	vienetai	2006
1	Prekių eksportas	mln. JAV dolerių	4398,3
2	Tarp visų Ukrainos sričių	%	11,5
3	Prekių importas	mln. JAV dolerių	17573,0
4	Tarp visų Ukrainos sričių	%	39
5	Eksporto-importo saldo	mln. JAV dolerių	−13174,7
6	Kapitalinės investicijos	mln. grivinų	29946,5
7	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2007-01-01)	1865
8	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2007-01-01)	369,3