Kijevas

Kijevas ukr. Київ

Kijevo centrinėje dalyje – Maidane, paminklas Ukrainos nepriklausomybei (2014 m.)

Kijevas 50°27′00″ š. pl. 30°31′20″ r. ilg. / 50.45000°š. pl. 30.52222°r. ilg. / 50.45000; 30.52222 (Kijevas)Koordinatės: 50°27′00″ š. pl. 30°31′20″ r. ilg. / 50.45000°š. pl. 30.52222°r. ilg. / 50.45000; 30.52222 (Kijevas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Ukraina
Sritis	Kijevo miestas

Įkūrimo data	V a. m.
Magdeburgo teisė nuo	1494 m.
Meras	Vitalijus Kličko

Gyventojų (2018 m.)	2 937 239
Plotas	847 km²
Tankumas (2018 m.)	3 468 žm./km²

Tel. kodas	+380 44
Tinklalapis	[1]
Miesto globėjas (-ai)	Arkangelas Mykolas

Kirčiavimas	Kìjevas

Kijevas (ukr. Київ) – Ukrainos sostinė, valstybinio pavaldumo miestas, taip pat – srities administracinis centras. Tai didžiausias milijoninis miestas, įsikūręs šiaurinėje šalies dalyje prie Dniepro upės, bei septintas pagal dydį Europos žemyno miestas.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal „Būtųjų laikų pasakojimą“ (sen. rus. Повѣсть времѧньныхъ лѣтъ) Kijevo pavadinimas kildinamas iš polianų genties kunigaikščio Kyjaus vardo – vieno iš trijų legendinių brolių, 482 m. įkūrusių Kijevą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modernių laikų piešinys, vaizduojantis 482 m. Kijevo įkūrėjus – Kyjų, Ščeką ir Choryvą

Kijevas yra vienas seniausių Rytų Europos miestų, įkurtas maždaug V amžiuje ankstyvųjų rytų slavų teritorijoje. Vėliau miestas tapo rytų slavų centru, o X–XII amžiuje – Kijevo Rusios politine ir kultūrine sostine. 1238 metais mongolų invazijos visiškai nuniokotas, miestas ilgam prarado svarbą ir liko tik provincijos sostine, valdoma gretimų valstybių – LDK, vėliau Abiejų Tautų Respublikos ir galiausiai – Rusijos. XIX amžiaus pabaigoje Rusijos imperijoje vykstant pramonės revoliucijai, miestas išaugo.

1917 m. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, Kijevas buvo neilgai gyvavusios Ukrainos Liaudies Respublikos sostine. Sovietmečiu tapo svarbiu pramoniniu miestu, o nuo 1934 metų – Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sostine (pakeitė Charkovą). Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo smarkiai sugriautas; po karo miestui suteiktas miesto-didvyrio apdovanojimas.

Kijevas įkurtas prie Dniepro upės

Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos sostinė. 2004 m. lapkritį Nepriklausomybės aikštėje, arba Maidane (Майдан Незалежності), kilo Oranžinė revoliucija – masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus, kurie baigėsi opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos laimėjimu. Po Ruslanos pergalės 2004 metų Eurovizijoje Kijevas tapo Eurovizijos dainų konkurso 2005 m. sostine. Po 12 metų Ukraina vėl nugalėjo Euroviziją. Tuo metu jai atstovavo Jamala ir Kijevas įgavo teisę rengti 2017-ųjų metų Eurovizijos dainų konkursą.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevas – miestas Rytų Europoje, išsidėstęs abiejuose Dniepro upės krantuose.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė metinė temperatūra yra +8° C, vidutinis metinis vėjo greitis yra 2,4 m/s, vidutinis metinis oro drėgnumas yra 75 %.

Kijevo klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Rekordinė aukščiausia °C	11,1 (1991)	17,3 (1990)	22,4 (1990)	29,1 (1950)	33,6 (2007)	35,0 (1885)	39,4 (1936)	39,9 (1898)	33,8 (1898)	29,5 (1893)	23,2 (1926)	14,7 (2008)	39,9 (1898)
Vidutinė aukščiausia °C	−1,5	−0,2	5,0	13,6	20,4	23,6	24,9	24,4	19,2	12,1	4,4	0,4	12,2
Vidutinė temperatūra °C	−4,3	−3,3	1,3	8,9	15,1	18,3	19,5	18,9	13,8	7,9	1,8	−2,0	8,0
Vidutinė žemiausia °C	−7,0	−6,2	−1,8	4,9	10,1	13,4	14,6	14,1	9,5	4,4	−0,6	−4,3	4,3
Rekordinė žemiausia °C	−31,1 (1950)	−32,2 (1929)	−24,9 (1964)	−10,4 (1931)	−2,4 (1900)	2,4 (1930)	5,8 (1904)	3,3 (1966)	−2,9 (1881)	−17,8 (1920)	−21,9 (1890)	−30,0 (1895)	−32,2 (1929)
Krituliai mm	38	37	36	49	53	75	85	56	58	37	51	46	621
Duomenys: Kijevo klimatas^[1] 2009 01 15

Kijevo panorama nuo Vidubickio vienuolyno ir Griško nacionalinio botanikos sodo (2013 m.)

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. Kijeve buvo atlikta miesto administracinė reforma, kurios metu iš buvusių 14 rajonų buvo suformuota 10 rajonų – iš jų septyni dešiniajame Dniepro upės krante, o trys kairiajame krante. Jų ribos buvo išvestos per svarbiausias miesto gatves bei geležinkelio magistralėmis.

Kijevo dabartinis administracinis padalijimas ir rajonų gyventojų skaičius 2013 m. duomenimis (rajono pavadinimas, įskaitant ukrainietiškai, plotas, gyventojų skaičius ir tankumas):

Kijevo administracinio padalijimo 2011 m. planas:
Dešiniakrantis Kijevas
Ш – Ševčenkos rajonas

Печ – Pečerų rajonas

Под – Podolės rajonas

Сол – Solomiansko rajonas

О – Obolonsko rajonas

Св – Sviatošinsko rajonas

Г – Holosijiovsko rajonas

Kairiakrantis Kijevas
Дес – Desnos rajonas

Дн – Dniepro rajonas

Дар – Darnicio rajonas

Miesto rajonas:	Plotas km²:	Gyventojų skaičius tūkst.:	Gyventojų tankumas km²:
Dešiniakrantis Kijevas:
Ševčenkos (Шевченківський)	25	229,0	8599
Pečerų (Печерський)	27	141,4	7225
Podolės (Подільський)	34	192,2	5640
Solomiansko (Солом’янський)	40	343,8	8485
Obolonsko (Оболонський)	110	315,8	2863
Sviatošinsko (Святошинський)	110	336,0	3274
Holosijiovsko (Голосіївський)	156	232,9	1449
Kairiakrantis Kijevas:
Desnos (Деснянський)	148	359,5	2331
Dniepro (Дніпровський)	67	346,5	5195
Darnicio (Дарницький)	134	316,8	2396
Kijevas:	847,67	2 888 470	3408

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevas – svarbus Ukrainos pramoninis centras. Kijeve yra aviacinis mokslo-techninis kompleksas „Antonov“, kuriame gaminami didžiausi ir galingiausi pasaulyje orlaiviai Antonov An-225.

Ekonominiai rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

N	rodiklis	vienetai	2006
1	Prekių eksportas	mln. JAV dolerių	4398,3
2	Tarp visų Ukrainos sričių	%	11,5
3	Prekių importas	mln. JAV dolerių	17573,0
4	Tarp visų Ukrainos sričių	%	39
5	Eksporto-importo saldo	mln. JAV dolerių	−13174,7
6	Kapitalinės investicijos	mln. grivinų	29946,5
7	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2007-01-01)	1865
8	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2007-01-01)	369,3

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevas – vienas stambiausių Ukrainos transporto mazgų. Miesto tranporto sistemą sudaro 2 oro uostai, upės uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas).

Viešasis tranportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Autobusai ir troleibusai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Autobusas LAZ A-183 Kijeve

Troleibusas LAZ E183 Kijeve

Kijevo autobusų tinklas įkurtas 1925 m. gruodžio 10 d. Šiandien autobusai kursuoja 86 maršrutais, yra aštuoni autobusų parkai. Daugiausiai naudojamos transporto priemonės: LAZ, Scania, Volvo.

Troleibusų tinklas Kijeve įkurtas, suteikus miestui Ukrainos TSR sostinės statusą, 1934 m. Po II-ojo pasaulinio karo nuolat plečiasi. Šiandien troleibusai kursuoja 46 maršrutais, yra keturi troleibusų parkai. Daugiausiai naudojamos transporto priemonės: LAZ, JUMZ, Kyiv, Škoda.

Tiek autobusų, tiek troleibusų parkas (transporto priemonės) nuolat atnaujinamos.

Tramvajus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greitasis tramvajus

Kijevas buvo pirmas Rusijos imperijos miestas ir vienas iš pirmųjų Europoje, kuriame buvo atidarytas tramvajų tinklas. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m. (linijos ilgis – 1,5 km). 1978 m. mieste buvo įrengta pirmoji TSRS greitojo tramvajaus linija.

2005 metais Kijevo tramvajaus ūkį sudarė 509 vagonai; bendras bėgių ilgis 258,3 km. 2005 m. po Potono tilto rekunstrukcijos tramvajaus tinklas buvo padalintas į du skirtingus – dešiniojo ir kairiojo krantų.

2000 m. Kijeve buvo atidarytas naujas greitojo tramvajaus tinklas, kurį sudaro dvi linijos (bendras ilgis 18,5 km). 2007–2009 m. planuojamas infrastruktūros, transporto priemonių atnaujinimas.

Metropolitenas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kijevo metropolitenas.

Kijevo metropoliteno požeminė stotis ir traukinys

Kijeve išvystyta metropoliteno sistema. Nuo 1960 m. nutiestos 3 linijos (bendras ilgis virš 60 km), kurios turi 45 stoteles. Kasdien metro naudojasi apie 1,7 mln. keleivių. Daug stotelių – kultūriniai ir istoriniai paminklai. Šiuo metu statoma ketvirtoji ir projektuojama penktoji metro linijos.

Funikulierius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Funikulierius

Kijevo funikulierius (keltuvas; ofc. Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas). Pradėtas naudoti 1905 m. gegužę. Kelio ilgis – 222 m, kalno statumas – 18-20°, greitis – 2 m/s, žmonių talpumas vagone – 100.

Kijevas buvo antrasis miestas Rusijos imperijoje, po Odesos, kuriame buvo įrengtas keltuvas.

Automobilių keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per miestą driekiasi ilgiausias europinio tinklo kelias – E40 (Kalė-Rideris); taip pat Kijevas sujungtas su kitais miestais greitkeliais: M01,M05 E95 (su Odesa, Sankt Peterburgu), M07 E373 (Kijevas-Liublinas).

Geležinkelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevas – svarbus geležinkelio mazgas. Centrinė miesto geležinkelio stotis – „Kijevo Keleivinė“ (Київ-Пасажирський). Mieste yra Ukrainos Pietvakarių geležinkelio valdyba.

Iš Kijevo driekiasi geležinkeliai 5 kryptimis; planuojamas Kijevo aplinkkelio statymas, kuris sujungtų galines metro stoteles.

Oro tranportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevo Žuljanų tarptautinis oro uostas (2013 m.)

Kijevui priskiriami du oro uostai: Kijevo Žuljanų tarptautinis oro uostas, ir 29 km nuo miesto į rytus nutolęs Boryspilio tarptautinis oro uostas.

Vandens tranportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upių transportas

Kijevo upių uostas ant Dniepro buvo pastatytas 1897 m. Sovietmečiu buvo vykdomi tiek krovininiai pervežimai, tiek ir keleiviniai (priemiesčių ir tolimojo susisiekimo), tačiau dabar tokiems pervežimams tapus nerentabiliems, rengiamos tik turistinės ir pramoginės kelionės upe.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kairiajame Dniepro upės krante esantys Kijevo gyvenamieji rajonai (2010 m.)

Pozniakų parkas ir Kijevo gyvenamieji kvartalai (2012 m.)

Aukso vartų skveras

Demografinė raida tarp IX a. ir 2018 m.

IX a.

XII a.

1552 m.

1770 m.

1771 m.

1806 m.

1811 m.

1840 m.

1863 m.

1865 m.

50 000

100 000

6 000

20 000

17 000

27 200

23 300

44 700

68 400

71 365

1874 m.

1897 m.^sur.

1913 m.^sur.

1919 m.

1923 m.

1926 m.^sur.

1931 m.

1933 m.

1937 m.

1939 m.

116 774

247 723

595 000

544 369

422 975

512 088

586 000

608 000

775 850

846 724

1940 m.

1943 m.

1959 m.^sur.

1961 m.

1964 m.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1981 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

930 000

180 000

1 104 334

1 174 000

1 292 000

1 631 908

2 144 000

2 248 000

2 587 945

2 611 327

2005 m.

2007 m.

2008 m.

2014 m.

2018 m.

-

2 660 401

2 700 000

2 740 233

2 868 702

2 937 239

-

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevo gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes 2001 m. (skaičius, procentas):^[2]

Ukrainiečiai: 2 110 767 – 82,24%
Rusai: 337 323 – 13,14%
Žydai: 17 962 – 0,70%
Baltarusiai: 16 549 – 0,64%
Lenkai: 6 924 – 0,27%
Armėnai: 4 935 – 0,19%

Azerbaidžaniečiai: 2 567 – 0,10%
Totoriai: 2 451 – 0,10%
Gruzinai: 2 352 – 0,09%
Moldavai: 1 927 – 0,08%
Bulgarai: 1 524 – 0,06%

Arabai: 1 426 – 0,06%
Vokiečiai: 1 123 – 0,04%
Graikai: 901 0,04%
Uzbekai: 688 – 0,03%
Kinai: 505 – 0,02%

Kitos tautybės: 11 134 – 0,43%
Tautybė nenurodyta: 45 895 – 1,79%

Rytų Baltijos kilmės tautų skaičius Kijeve, 2001 m.: 406 lietuviai, 369 latviai, 194 estai, 141 karelas, 55 lyviai, 51 suomis, 12 vepsų, 1 ižoras.

Švietimas ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijeve yra 18 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Konservatorija, Mohylos akademija, Nacionalinis statybos ir architektūros universitetas), daugybė licėjų, gimnazijų, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.

Mieste yra 27 muziejai ir 25 teatrai bei teatro studijos. Iš lankomų objektų pažymėtini šie kultūros paminklai:

Aukso vartai (Золоті ворота),
Sofijos soboras,
Kijevo Pečorų lauros vienuolynas – gynybinis kompleksas (XI-XVIII a.).

Taraso Ševčenkos universitetas
Kijevo Mohylos akademija
Kijevo politehnikos institutas (2014 m.)
Kijevo konservatorija
Ukrainos nacionalinis istorijos muziejus

Žalieji plotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevas – žalias miestas, garsėjantis kaštonais. Mieste yra du botanikos parkai, centre įsikūręs Kijevo zoologijos sodas.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste įsikūrę krepšinio klubas BC Kyiv bei ledo ritulio klubas HC Sokil Kyiv. Kijeve yra pastatytas Olimpinis stadionas, galintis talpinti 83 450; šiame stadione vyko Euro 2012 finalinės rungtynės.

Žymiausi futbolo klubai: