Kijevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kijevas
ukr. Київ
   COA of Kyiv Kurovskyi.svg      Flag of Kyiv Kurovskyi.svg   
Монумент Незалежності України Майдан.jpg
Kijevo centrinėje dalyje – Maidane, paminklas Ukrainos nepriklausomybei (2014 m.)

Kijevas
50°27′00″ š. pl. 30°31′20″ r. ilg. / 50.45000°š. pl. 30.52222°r. ilg. / 50.45000; 30.52222 (Kijevas)Koordinatės: 50°27′00″ š. pl. 30°31′20″ r. ilg. / 50.45000°š. pl. 30.52222°r. ilg. / 50.45000; 30.52222 (Kijevas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Kijevo miestas
Įkūrimo data: V a. m.
Magdeburgo teisė nuo: 1494 m.
Meras: Vitalijus Kličko
Gyventojų (2018 m.): 2 937 239
Plotas: 847 km²
Tankumas (2018 m.): 3 468 žm./km²
Tel. kodas: +380 44
Tinklalapis: [1]
Kirčiavimas: Kìjevas

Kijevas (ukr. Київ) – Ukrainos sostinė, valstybinio pavaldumo miestas, taip pat – srities administracinis centras. Tai didžiausias milijoninis miestas, įsikūręs šiaurinėje šalies dalyje prie Dniepro upės, bei septintas pagal dydį Europos žemyno miestas.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remiantis „Pasakojimas apie praeities metus“ (sen. rus. Повѣсть времѧньныхъ лѣтъ, ukr. Повість временних літ) metraščiu, Kijevo pavadinimas kildinamas iš polianų genties kunigaikščio Kyjaus vardo – vieno iš trijų legendinių brolių, 482 m. įkūrusių Kijevą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modernių laikų piešinys, vaizduojantis 482 m. Kijevo įkūrėjus – Kyjų, Ščeką ir Choryvą
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas įjoja į Kijevą. Leonardo Chodzkos iliustracija knygoje „La Pologne“ (1824 m.)

Kijevas yra vienas seniausių Rytų Europos miestų, įkurtas maždaug V amžiuje ankstyvųjų rytų slavų teritorijoje. Vėliau miestas tapo rytų slavų centru, o X–XII amžiuje – Kijevo Rusios politine ir kultūrine sostine. 1238 metais mongolų invazijos visiškai nuniokotas, miestas ilgam prarado svarbą ir liko tik provincijos sostine, valdoma gretimų valstybių – LDK, vėliau Abiejų Tautų Respublikos, Maskvos, ir galiausiai – Rusijos imperijos. XIX amžiaus pabaigoje Rusijoje vykstant pramonės revoliucijai, miestas išaugo.

1917 m. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, Kijevas buvo neilgai gyvavusios Ukrainos Liaudies Respublikos sostine. Sovietmečiu tapo svarbiu pramoniniu miestu, o nuo 1934 metų – Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sostine (pakeitė Charkovą). Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo smarkiai sugriautas; po karo miestui suteiktas miesto-didvyrio apdovanojimas.

Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos sostinė. 2004 m. lapkritį Nepriklausomybės aikštėje, arba Maidane (Майдан Незалежності), kilo Oranžinė revoliucija – masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus kurie baigėsi opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos laimėjimu. Po Ruslanos pergalės 2004 metų Eurovizijoje Kijevas tapo Eurovizijos dainų konkurso 2005 m. sostine. Po 12 metų Ukraina vėl nugalėjo Euroviziją. Tuo metu jai atstovavo Jamala ir Kijevas įgavo teisę rengti 2017-ųjų metų Eurovizijos dainų konkursą.

Kijevo priklausomybė Ukrainai ir kitoms valstybėms:

Pagrindinis straipsnis – Kijevo Rusia.
Alex K Kievan Rus..svg Kijevo Rusia 882–1363
Herb Lytwa (Alex K).svg Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1363–1569
Chorągiew królewska króla Zygmunta III Wazy.svg Abiejų Tautų Respublika 1569–1649
Flag of the Cossack Hetmanat.svg Kazokų hetmonatas 1649–1667
Flag of Russia.svg Rusijos imperija 1667–1917
Ukraina Ukrainos Liaudies Respublika 1917–1921
Sovietų SąjungaTSRS (Ukrainos TSR) 1921–1991
Ukraina Ukraina, nuo 1991 m. ir iki šių dienų.


Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevas įkūrtas prie Dniepro upės

Kijevas – miestas Rytų Europoje, išsidėstęs abiejuose Dniepro upės krantuose.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis.

  • Vidutinė metinė temperatūra: +8°C
  • Vidutinis metinis vėjo greitis: 2,4 m/s
  • Vidutinis metinis oro drėgnumas: 75 %
Nuvola apps kweather.svg Kijevo klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 11,1 (1991) 17,3 (1990) 22,4 (1990) 29,1 (1950) 33,6 (2007) 35,0 (1885) 39,4 (1936) 39,9 (1898) 33,8 (1898) 29,5 (1893) 23,2 (1926) 14,7 (2008) 39,9 (1898)
Vidutinė aukščiausia °C -1,5 -0,2 5,0 13,6 20,4 23,6 24,9 24,4 19,2 12,1 4,4 0,4 12,2
Vidutinė temperatūra °C -4,3 -3,3 1,3 8,9 15,1 18,3 19,5 18,9 13,8 7,9 1,8 -2,0 8,0
Vidutinė žemiausia °C -7,0 -6,2 -1,8 4,9 10,1 13,4 14,6 14,1 9,5 4,4 -0,6 -4,3 4,3
Rekordinė žemiausia °C -31,1 (1950) -32,2 (1929) -24,9 (1964) -10,4 (1931) -2,4 (1900) 2,4 (1930) 5,8 (1904) 3,3 (1966) -2,9 (1881) -17,8 (1920) -21,9 (1890) -30,0 (1895) -32,2 (1929)
Krituliai mm 38 37 36 49 53 75 85 56 58 37 51 46 621
Duomenys: Kijevo klimatas[1] 2009 01 15

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. Kijeve buvo atlikta miesto administracinė reforma, kurios metu iš buvusių 14 rajonų buvo suformuota 10 rajonų – iš jų septyni dešiniajame Dniepro upės krante, o trys kairiajame krante. Jų ribos buvo išvestos per svarbiausias miesto gatves bei geležinkelio magistralėmis.

Kijevo dabartinis administracinis padalijimas ir rajonų gyventojų skaičius 2013 m. duomenimis (rajono pavadinimas, įskaitant ukrainietiškai, plotas, gyventojų skaičius ir tankumas):

Kijevo administracinio padalijimo 2011 m. planas:
Dešiniakrantis Kijevas
Ш – Ševčenkos rajonas COA Shevchenkivskyi, Kyiv, Ukraine UHT.svg
Печ – Pečiorų rajonas COA Pecherskyi, Kyiv, Ukraine UHT.svg
Под – Podolės rajonas COA of Podil Raion Big.svg
Сол – Solomianskio rajonas COA Solomianskyi, Kyiv, Ukraine UHT.svg
О – Obolonskio rajonas COA Obolonskyi, Kyiv, Ukraine.svg
Св – Sviatošinskio rajonas COA Sviatoshynskyi, Kyiv, Ukraine UHT.svg
Г – Golosivskio rajonas COA of Holosiiv Raion UHT.svg
Kairiakrantis Kijevas
Дес – Desnos rajonas Coat of Arms of Desna Raion UHT.svg
Дн – Dniepro rajonas COA Dniprovskyi Kyiv Ukraine.svg
Дар – Darnicio rajonas COA of Darnytsia Raion UHT.svg
Miesto rajonas: Plotas km²: Gyventojų skaičius tūkst.: Gyventojų tankumas km²:
Dešiniakrantis Kijevas:
Ševčenkos (Шевченківський) 25 229,0 8599
Pečiorų (Печерський) 27 141,4 7225
Podolės (Подільський) 34 192,2 5640
Solomianskio (Солом’янський) 40 343,8 8485
Obolonskio (Оболонський) 110 315,8 2863
Sviatošinskio (Святошинський) 110 336,0 3274
Golosivskio (Голосіївський) 156 232,9 1449
Kairiakrantis Kijevas:
Desnos (Деснянський) 148 359,5 2331
Dniepro (Дніпровський) 67 346,5 5195
Darnicio (Дарницький) 134 316,8 2396
Kijevas: 847,67 2 888 470 3408

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kairiajame Dniepro upės krante esantys Kijevo gyvenamieji rajonai (2010 m.)
Pozniakų parkas ir Kijevo gyvenamieji kvartalai (2012 m.)
Aukso vartų skveras

Miesto gyventojų raida

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp IX a. ir 2018 m.
IX a. XII a. 1552 m. 1770 m. 1771 m. 1806 m. 1811 m. 1840 m. 1863 m. 1865 m.
50 000 100 000 6 000 20 000 17 000 27 200 23 300 44 700 68 400 71 365
1874 m. 1897 m.sur. 1913 m.sur. 1919 m. 1923 m. 1926 m.sur. 1931 m. 1933 m. 1937 m. 1939 m.
116 774 247 723 595 000 544 369 422 975 512 088 586 000 608 000 775 850 846 724
1940 m. 1943 m. 1959 m.sur. 1961 m. 1964 m. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1981 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
930 000 180 000 1 104 334 1 174 000 1 292 000 1 631 908 2 144 000 2 248 000 2 587 945 2 611 327
2005 m. 2007 m. 2008 m. 2014 m. 2018 m. - - - - -
2 660 401 2 700 000 2 740 233 2 868 702 2 937 239 - - - - -


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevo gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes 2001 m. (skaičius, procentas):[2]

  1. Ukrainiečiai: 2 110 767 – 82,24%
  2. Rusai: 337 323 – 13,14%
  3. Žydai: 17 962 – 0,70%
  4. Baltarusiai: 16 549 – 0,64%
  5. Lenkai: 6 924 – 0,27%
  6. Armėnai: 4 935 – 0,19%
  7. Azerbaidžaniečiai: 2 567 – 0,10%
  8. Totoriai: 2 451 – 0,10%
  9. Gruzinai: 2 352 – 0,09%
  10. Moldavai: 1 927 – 0,08%
  11. Bulgarai: 1 524 – 0,06%
  12. Arabai: 1 426 – 0,06%
  13. Vokiečiai: 1 123 – 0,04%
  14. Graikai: 901 0,04%
  15. Uzbekai: 688 – 0,03%
  16. Kinai: 505 – 0,02%
  • Kitos tautybės: 11 134 – 0,43%
  • Tautybė nenurodyta: 45 895 – 1,79%

Rytų Baltijos kilmės tautų skaičius Kijeve, 2001 m.: 406 lietuviai, 369 latviai, 194 estai, 141 karelas, 55 lyviai, 51 suomis, 12 vepsų, 1 ižoras.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevas – svarbus Ukrainos pramoninis centras. Kijeve yra aviacinis mokslo-techninis kompleksas „Antonov“, kuriame gaminami didžiausi ir galingiausi pasaulyje orlaiviai Antonov An-225.

Ekonominiai rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 4398,3
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 11,5
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 17573,0
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 39
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių −13174,7
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 29946,5
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1865
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 369,3

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevas – vienas stambiausių Ukrainos transporto mazgų. Miesto tranporto sistemą sudaro 2 oro uostai, upės uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas).

Viešasis tranportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Autobusai ir troleibusai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Autobusas LAZ A-183 Kijeve
Troleibusas LAZ E183 Kijeve

Kijevo autobusų tinklas įkurtas 1925 m. gruodžio 10 d. Šiandien autobusai kursuoja 86 maršrutais, yra aštuoni autobusų parkai. Daugiausiai naudojamos transporto priemonės: LAZ, Scania, Volvo.

Troleibusų tinklas Kijeve įkurtas, suteikus miestui Ukrainos TSR sostinės statusą, 1934 m. Po II-ojo pasaulinio karo nuolat plečiasi. Šiandien autobusai kursuoja 46 maršrutais, yra keturi troleibusų parkai. Pagrinde naudojamos transporto priemonės: LAZ, JUMZ, Kyiv, Škoda.

Tiek autobusų tiek troleibusų parkas (transporto priemonės) nuolat atnaujinamos.

Tramvajus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greitasis tramvajus

Kijevas buvo pirmas Rusijos imperijos miestas ir vienas iš pirmųjų Europoje, kuriame buvo atidarytas tramvajų tinklas. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m. (linijos ilgis – 1,5 km). 1978 m. mieste buvo įrengta pirmoji TSRS greitojo tramvajo linija.

2005 metais Kijevo tramvajaus ūkį sudarė 509 vagonai; bendras bėgių ilgis 258,3 km. 2005 m. po Potono tilto rekunstrukcijos tramvajaus tinklas buvo padalintas į du skirtingus – dėšiniojo ir kairiojo krantų.

2000 m. Kijeve buvo atidarytas nauajs greitojo tramvajaus tinklas, kurį sudaro dvi linijos (bendras ilgis 18,5 km). 2007–2009 m. planuojamas tinklo, transporto priemonių atnaujinimas.

Metropolitenas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kijevo metropolitenas.
Kijevo metropoliteno požeminė stotis ir traukinys

Kijeve išvystyta metropoliteno sistema. Nuo 1960 m. pastatyvos 3 linijos bendru ilgiu virš 60 km, kurios turi 45 stoteles. Kasdien metro naudojasi apie 1,7 mln. keleivių. Daug stotelių – kultūriniai ir istoriniai paminklai. Šiuo metu statoma ketvirtoji ir projektuojama penktoji metro linijos.

Funikulierius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Funikulierius

Kijevo funikulierius (keltuvas; ofc. Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas). Pradėtas naudoti 1905 m. gegužę. Kelio ilgis – 222 m, kalno statumas – 18-20°, greitis – 2 m/s žmonių talpumas vagone – 100.

Tai tapo antrasis miestas Rusijos imperijoje, po Odesos, kuriame buvo įrengtas keltuvas.

Automobilių keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per miestą driekasi ilgiausias europinio tinklo kelias – E40 (Kalė-Rideris); taip pat Kijevas sujungtas su kitais miestais greitkeliais: M01,M05E95 (su Odesa, Sankt Peterburgu), M07E373 (Kijevas-Liublinas).

Geležinkelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevas – svarbus geležinkelio mazgas. Centrinė miesto geležinkelio stotis – „Kijevas-Keleivinis“ (Київ-Пасажирський). Mieste yra pagrindinė Pietų-Vakarų geležinkelio valdymo būstinė.

Iš Kijevo driekasi geležinkeliai 5 kryptimis; planuojamas Kijevo aplinkelio statymas, kuris sujungtų galines metro stoteles.

Oro tranportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevui priskiriami du oro uostai: Kijevo Žulijanų tarptautinis oro uostas, ir 29 km nuo miesto į rytus nutolęs Boryspilio tarptautinis oro uostas.

Vandens tranportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upės transportas

Kijevo upės uostas ant Dniepro buvo pastatytas 1897 m. Sovietmečiu buvo vykdomi tiek krovininiai pervežimai, tiek ir keleiviniai (priemiesčių ir tolimojo susisiekimo), tačiau dabar tokiems pervežimams tapus nerentabiliems, vykdomi tik turistinės ir pramoginės kelionės upe.

Švietimas ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijeve yra 18 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Konservatorija, Mohylos akademija, Nacionalinis statybos ir architektūros universitetas), daugybė licėjų, gimnazijų, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.

Mieste yra 27 muziejai ir 25 teatrai bei teatro studijos. Iš lankomų objektų pažymėtini šie kultūros paminklai:

Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevas – žalias miestas, garsėjantis kaštonais. Kijeve yra du botanikos parkai.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste įsikūrę krepšinio klubas BC Kyiv bei ledo ritulio HC Sokil Kyiv. Kijeve yra pastatytas Olimpinis stadionas galintis talpinti 83 450; pagal programą būtent šiame stadione vyko Euro 2012 finalinės rungtynės.

Žymiausi futbolo klubai:

Nuotraukų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kijevas yra užmezgęs partnerystės ryšius su šiais miestais:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kijevo klimatas“ (Russian). Nuoroda tikrinta 2009-01-15. 
  2. pop-stat.mashke.org / Національний склад регіонів України за даними перепису 2001 р.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kijevas
Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.