Nyderlandai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šiame straipsnyje aprašoma europinė Nyderlandų Karalystės dalis. Apie kitas šalies teritorijas žiūrėkite: Aruba, Sint Martenas, Kiurasao ir BES salos.

Koninkrijk der Nederlanden
Nyderlandų vėliava Nyderlandų herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Nyderlandai žemėlapyje
Valstybinė kalba olandų, Fryzijoje – fryzų
Sostinė Amsterdamas
Didžiausias miestas Amsterdamas
Valstybės vadovai Viljemas Aleksandras
Karalius
Mark Rutte
Ministras Pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
41 526 km² (131)
18,41 %
Gyventojų
 – 2012 (apsk.)
 – Tankis
 
16,707 mln. ()
396 žm./km² (24)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2012
625,910 mlrd. ()
29 451,75 ()
Valiuta Euras
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
Jungtinė Nyderlandų Karalystė
Nyderlandų Karalystė
nuo Ispanijos
1579 m. sausio 6 d.
1648 m. sausio 30 d.
1815 m.
1830 m. spalio 4 d.
Valstybinis himnas Nyderlandų himnas
Interneto kodas .nl
Šalies tel. kodas 31

Nyderlandai (ol. Nederland), oficialiai Nyderlandų Karalystė (ol. Koninkrijk der Nederlanden) – federacinė valstybė, sudaryta iš Nyderlandų europinės dalies, esančios vakarų Europoje, prie Šiaurės jūros, besiribojančios su Belgija ir Vokietija, bei Nyderlandų Antilų ir Arubos.

Nyderlandai priklauso Žemųjų šalių regionui (kurį taip pat sudaro Belgija ir Liuksemburgas). Nyderlandai dar priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, jose labai aukštas gyvenimo lygis.

Valstybė yra viena iš šalių, kurios įkūrė Europos Sąjungą. Nyderlandai yra Europos Sąjungos, JTO, OECD, NATO, ESBO ir Europos Tarybos narė. Šalis yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių Europoje. Pragyvenimo lygis joje aukštas. Nyderlandų sostinė yra Amsterdamas, tačiau šalies vyriausybė reziduoja Hagoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų istorija.

Valdant Karoliui V, Šventosios Romos imperijos imperatoriui ir Ispanijos karaliui, kartu su šiuolaikine Belgija regionas įėjo į 17 Nyderlandų provincijų sudėtį. Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį karą 1579 metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę, pagal Utrechto uniją susijungdamos į Jungtines Nyderlandų Provincijas – dabartinių Nyderlandų pagrindą. Pilypas II, Karolio V sūnus, nenorėjo taip lengvai pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės, tad nepriklausomybė buvo pripažinta tik 1648 m.

Nyderlandai 1843 m. žemėlapyje.

Galutinai iškovojusios nepriklausomybę nuo Ispanijos, 1648 m. Jungtinės Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos kolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar 1624 m. olandas Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio Niujorko vietoje.

Po trumpos prancūzų aneksijos Napoleono laikotarpiu, 1815 metais buvo suformuota Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus, Belgiją bei Liuksemburgą. Nyderlandų karalius tapo ir Liuksemburgo didžiuoju kunigaikščiu. Belgija sukilo ir atsiskyrė 1830 metais. Liuksemburgas, nors ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką. 1890 m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė Vilhelmina, Liuksemburgas atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos vokiškosios šakos narys.

XVIIIXIX a. Nyderlandai valdė nemažai kolonijų, kurių svarbiausios buvo Nyderlandų Rytų Indija (dabartinė Indonezija) ir Surinamas. Iš pradžių kolonijas administravo Rytų Indijos kompanija ir Vakarų Indijos kompanija, o 1815 ir 1791 m. šių kompanijų valdas pradėjo tiesiogiai administruoti Nyderlandų vyriausybė.

Viljamas I Oranietis laikomas Nyderlandų įkūrėju.

XIX a. Nyderlandų industrializavimas buvo lėtesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis. Tai daugiausia lėmė unikali vandens kelių infrastruktūra ir priklausomybė nuo vėjo energijos. Pirmajame pasauliniame kare Nyderlandai išlaikė neutralitetą, bet Antrojo pasaulinio karo metu 1940 m. gegužę buvo okupuota nacių Vokietijos ir pilnai išlaisvinta tik 1945 m. Nuo 1941 iki 1945 m. naciai ir jų šalininkai išžudė virš 100 000 Nyderlandų žydų, daugybę Nyderlandų čigonų, homoseksualų ir psichiškai nesveikų bei fizinių trūkumų turėjusių asmenų.

Iki 1954 m. spalio 28 d. Surinamas ir teritorijos Antiluose buvo tik Nyderlandų Karalystės kolonijos, tačiau 1954 m. Surinamas ir tik suformuoti Nyderlandų Antilai gavo krašto statusą, Nyderlandų Karalystė tapo federacine valstybe, sudaryta iš šių dviejų teritorijų ir europinės Nyderlandų dalies. 1975 m. Surinamas paliko Nyderlandų Karalystę, tapdamas nepriklausoma valstybe. 1986 m. Aruba atsiskyrė nuo Nyderlandų Antilų ir tapo atskira karalystės dalimi, nuo tada Nyderlandų Karalystė turi du autonominius regionus: Nyderlandų Antilus ir Arubą.

Pokaryje Nyderlandų ekonomika greitai atsigavo, šalis tapo Beniliukso ir Europos ekonominės Bendrijos nare. Nyderlandai tapo ir NATO aljanso nariu, buvo viena iš šešių Europos anglies ir plieno bendriją, kuri išsivystė į Europos Sąjungą, įkūrusių šalių.

Pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių kalboje pavadinimai Nyderlandai, Olandija bei Nyderlandų Karalystė dažniausiai vartojami sinonimiškai, tačiau iš tiesų jie turi šiek tiek skirtingas reikšmes:

  • Nyderlandai – Europinė Nyderlandų karalystės dalis. Išvertus iš olandų kalbos Nederland reiškia Žemas kraštas.
  • Olandija yra istorinis Nyderlandų regionas, apimantis dvi (iš 12) provincijas – Šiaurės Olandiją ir Pietų Olandiją
  • Nyderlandų karalystė apima Nyderlandus, Arubą, Sint Marteną, Kiurasao ir BES salas.

Patys olandai šalį įvardija vienaskaita – Nederland. Kai šis žodis vartojamas daugiskaita – Nederlanden – jis apima ne tik europinę šalies dalį, bet ir visą karalystę (su Antilais ir Aruba).

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų politinė sistema.
Karalius Viljemas Aleksandras

Nyderlandai – konstitucinė monarchija nuo 1815 m., iki tol nuo 1581 iki 1806 m. tai buvo respublika (Jungtinės Nyderlandų Provincijos) (tarp 1806 ir 1815 m. šalis buvo užimta Prancūzijos).

Nuo 2013 m. valstybės vadovas yra karalius Viljemas AleksandrasOrange-Nasau dinastijos. Nyderlandų vyriausybės visada susideda iš koalicijų, todėl nėra ir niekada nebuvo vienos politinės partijos, kuri surinktų pakankamai balsų, kad galėtų suformuoti daugumą parlamente. Formaliai karalienė skiria vyriausybės narius, tačiau praktikoje, paaiškėjus rinkimų rezultatams, formuojama koalicinė vyriausybė (dėl jos derybos gali tęstis kelis mėnesius). Po to ji oficialiai karalienės paskiriama. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas, kuris paprastai būna ir didžiausios partijos koalicijoje vadovas.

Parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų. 150 žemutinių rūmų (Tweede Kamer arba antrieji rūmai) narių renkami kas ketveri metai tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat kas ketveri metai tiesiogiai renkami provincijų parlamentai. Provincijų parlamentų nariai (netiesiogiai) renka mažiau svarbų Senatą (Eerste Kamer arba pirmieji rūmai). Kartu pirmieji ir antrieji rūmai sudaro Staten Generaal, generalinį susirinkimą.

Politologijoje Nyderlandai dažnai laikomi klasikiniu konsociacinės demokratijos pavyzdžiu.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų administracinis suskirstymas.

Nyderlandai skirstomi į 12 administracinių regionų, vadinamų provincijomis, kiekvieną iš jų valdo gubernatorius (olandiškai vadinamas Commissaris van de Koning(in), t. y. karaliaus ar karalienės komisaras).

Nyderlandų administracinis suskirstymas (raudoni taškai žymi provincijų centrus).
Provincija Olandiškai Padėtis šalies mastu Adm. centras
Drentė Drenthe šiaurės rytuose, į pietus nuo Groningeno Asenas
Flevolandas Flevoland šalies centre, Eiselmerio polderių regione Lelistadas
Fryzija Friesland šalies šiaurėje Leuvardenas
Gelderlandas Gelderland šalies centro rytuose, į pietus nuo Overeiselio Arnhemas
Groningenas Groningen šalies šiaurės rytuose Groningenas
Limburgas Limburg šalies pietryčiuose Mastrichtas
Overeiselis Overijssel šalies rytuose, į pietus nuo Drentės Zvolė
Pietų Olandija Zuid-Holland šalies centro vakaruose, į pietus nuo Šiaurės Olandijos Haga
Šiaurės Brabantas Noord-Brabant šalies pietuose Hertogenbosas
Šiaurės Olandija Noord-Holland šalies šiaurės vakaruose Harlemas
Utrechtas Utrecht šalies centre Utrechtas
Zelandija Zeeland šalies pietvakariuose Midelburgas

Visos provincijos dalijamos į bendruomenes (municipalitetus, olandiškai gemeenten), jų iš viso yra 467.

Šalis taip pat dalijama į specialius rajonus vandens klausimais, valdomus „vandens valdybos“ (olandiškai waterschap arba hoogheemraadschap), kiekvienas jų turi įgaliojimus valdyti vandens ūkį. 2004 m. sausio 1 d. buvo 37 tokie rajonai. Šie dariniai pirmą kartą buvo sukurti dar 1196 metais.

Savivaldą turinčios užjūrio teritorijos, priklausančios Nyderlandams:

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų geografija.
Pakrančių maršos

Nyderlandai yra šalis Vakarų Europoje. Kartu su Belgija ir Liuksemburgu tai viena iš „Žemųjų šalių“. Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Amsterdamas. Nyderlandai rytuose ribojasi su Vokietija (577 km), pietuose su Belgija (450 km). Už Europos ribų Nyderlandai (Nyderlandų Antilai) dar ribojasi su Prancūzija (San Martenas) Karibų saloje San Martene (10 km).

Nyderlandai yra žemumų kraštas prie Šiaurės jūros. Kranto linijos ilgis apie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vakarų į rytus 260 km. Kranto linija labai vingiuota, gausu žemų, smėlingų salų, pusiasalių, užutėkių, estuarijų. Pagal šiaurinį šalies krantą driekiasi Vakarų Fryzų salos. Į šalies centrą įsiterpia Eiselmerio įlanka, kuri vėliau užtvenkta, paversta ežeru, užpildyta polderiais. Daugiau nei 50 proc. Nyderlandų teritorijos yra žemiau jūros lygio. Lygumos nuo potvynių yra apsaugotos pylimais ir dambomis, kurių bendras ilgis siekia apie 3000 km. Vidutinis šalies aukštis – 10 m virš jūros lygio. Aukščiausias Nyderlandų taškas yra Valserbergo kalva (322,7 m), esanti greta sienos su Vokietija ir Belgija, kur įsiterpia Ardėnų kalnų pakraštys. Aukščiausias Nyderlandų karalystės taškas – Scenery kalnas (877 m), esantis Nyderlandų Antilų Sabos saloje.

Šalies paviršius išraižytas Reino (skaidosi į Valą, Leką, Eiselę), Maso ir Šeldės upių deltų. Visos jos vandeningos, intensyviai laivuojamos. Be to, Nyderlanduose įrengtas labai tankus laivybinių ir nutekamųjų kanalų tinklas. Šiaurinėje šalies dalyje upių mažiau.

Beveik visi šalies kraštovaizdžiai sukultūrinti – paversti dirbamais laukais, ganyklomis, šiltnamių plantacijomis, gyvenvietėmis. Miškai dengia tik ~8 % šalies ploto, dauguma jų – sodinti. Jūros pakrantėje, salose yra išlikę viržynų, maršų augmenijos sąžalynų. Yra pakrantės kopų ruožai. Laukinės gyvūnijos išlikę labai nedaug: yra lapių, elnių, šernų, pakrančių pelkynuose yra nemažai paukščių. Šalies gamta saugoma 20-yje nacionalinių parkų.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai pučia pietvakarių vėjas, todėl klimatas jūrinis su vėsiomis vasaromis ir nešaltomis žiemomis. Ypač šalies vakaruose (Šiaurės jūros pakrantė) klimatas yra stipriau veikiamas Atlanto vandenyno. Toliau į rytus, prie sienos su Vokietija, vandenyno įtaka mažėja, žiemos šaltesnės, o vasaros šiltesnės. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra 1–3 °C, liepos mėnesio temperatūra 16–17 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 650–750 mm. Sniegas iškrenta retai, užėjus Sibiro anticiklonui.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų ekonomika.
Roterdamo uostas yra didžiausias Europos jūrų uostas

Daug anksčiau nei kitos Europos šalys Nyderlandai rūpinosi stabiliu šalies biudžetu ir sėkmingai kovojo prieš stagnaciją darbo rinkoje. Nyderlandai visada vaidino svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje. Žvejyba, bankininkystė, žemės ūkis ir laivyba buvo ir yra svarbiausios sritys Nyderlandų ekonomikoje. Iki 1940-ųjų Nyderlandų prekyba labiausiai vyko Nyderlandų Rytų Indijoje (dabartinė Indonezija), tačiau po Indonezijos nepriklausomybės paskelbimo persiorientavo į Europos rinką. Nyderlanduose gerai veikia liberali ekonominė sistema. Nuo 1980-ųjų vyriausybė nebe taip intensyviai kišasi į verslą. Su profesinių sąjungų sutikimu darbdaviai ir valstybė nustatė darbo užmokestį. Bedarbių procentas – 2,8 %.

Svarbiausios Nyderlandų pramonės šakos: maisto pramonė (Unilever, Heineken), chemijos pramonė (Akzo-Nobel, DSM), naftos perdirbimas (Shell), elektros įrangos gamyba (Philips, TomTom, Océ) ir sunkvežimių gamyba (Daf). Paslaugų sektorius ypač svarbus. Tarptautiniai Roterdamo ir Amsterdamo uostai yra vieni svarbiausių ir didžiausių uostų Europoje. Šalį kasmet aplanko keli milijonai turistų. Labiausiai turistų lankomi yra vėjo malūnai, gėlių laukai ir miestai, ypač pamėgtas Amsterdamas. Kiekvienais metais šalį aplanko virš trijų milijonų turistų.

Fermos Nyderlanduose

Žemės ūkis gerai išvystytas, pasižymi dideliu produktyvumu: grūdų, daržovių, vaisių ir gėlių auginimas yra svarbios žemės ūkio šakos. Vienas svarbiausių eksporto produktų yra sūris. Žemės ūkio sektoriuje dirba tik 2 % dirbančiųjų, tačiau šalis – svarbi eksportuotoja. Po JAV ir Prancūzijos Nyderlandai yra trečia šalis pasaulyje pagal žemės ūkio produktų eksportą.

2012 m. Nyderlandų BVP siekė 625,901 mlrd. eurų ir augo 1,5 % per metus[1].

Svarbiausia šalies prekybos partnerė yra Vokietija, tačiau ir kitos Europos Sąjungos šalys, JAV yra svarbūs prekybos partneriai. Nyderlandai daugiausia eksportuoja maisto produktus, gėles, įrangą, cheminius produktus ir gamtines dujas. Daugiausiai importuojami vaisiai, grūdai, nafta ir automobiliai.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų demografija.
Nyderlandų gyventojų skaičiaus kaita 1900–2000 m. (gyventojų skaičius pateikiamas milijonais)

Nuo 1900 m. iki 1950 m. šalies populiacija beveik padvigubėjo, paaugdama nuo 5,1 iki 10 milijonų. Nuo 1950 m. iki 2009 m. šalies gyventojų skaičius išaugo iki 16,5 milijono, bet augimo sparta sumažėjo[2]. Pasak 2008 m. apskaičiavimų, augimo greitis dabar siekia 0,412 %[3]. Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė Nyderlanduose yra aukšta: 82 metai naujagimėms mergaitėms ir 77 berniukams (2007 m.)

Olandai yra viena iš aukščiausių tautų pasaulyje: vidutinis suaugusio vyro ūgis yra 1 m 85 cm, o suaugusios moters – 1 m 68 cm[4] Žmonės pietuose yra vidutiniškai 2 cm žemesni nei šiaurėje.[5] Taip pat Nyderlandai yra dvidešimt ketvirta tankiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje ir tankiausiai apgyvendinta iš daugiau nei 1 milijoną gyventojų turinčių Europos šalių. Gyventojų tankumas yra 395 žmonės kvadratiniame kilometre arba, jei skaičiuotume tik sausumos plotą, 484 žmonės kvadratiniame kilometre.

Šv. Martyno katedra Utrechte

2012 m. liepą nedarbas Nyderlanduose siekė 6,5 %. 2003−2012 m. šalyje darbo neturėjo vidutiniškai 5,360 % darbingų žmonių, 2005 m. vasarį šis rodiklis šoktelėjo iki 7 %, o 2008 m. rugpjūtį nukrito iki 3,4 %[6].

Etninė sudėtis (2005 m. apskaičiavimai)[7]:

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai)[3] :

  • 0–14 metų: 17,4 % (1 485 873 berniukų ir 1 416 999 mergaičių),
  • 15–64 metų: 67,7 % (5 720 387 vyrų ir 5 604 014 moterų),
  • virš 65 metų: 14,9 % (1 070 496 vyrų ir 1 418 230 moterų).

Kalbos[taisyti | redaguoti kodą]

Oficiali kalba yra olandų. Ja kalba dauguma šalies gyventojų, išskyrus kai kurias imigrantų grupes. Šiaurėje esančioje Fryzijos provincijoje oficiali ir Fryzų kalba, nors esama kai kurių apribojimų. Be to, pasak 2005 m. apklausos, 87 % Nyderlandų gyventojų gali susikalbėti angliškai, 70 % – vokiškai ir 11 % – prancūziškai.[8]

Religijos[taisyti | redaguoti kodą]

Pasiskirstymas pagal religiją (2006 m.)[3]:

Pasak 2005 m. apklausos, 34 % Nyderlandų gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 37 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 27 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis Nyderlandai yra viena iš mažiausiai tikinčių Europos sąjungos valstybių. [9]

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Nyderlandų miestai.

Didžiausias šalies miestas yra Amsterdamas, kuriame gyvena apie 762 057 (2009 m.) žmonių. Dar vienas miestas, viršijantis pusę milijono gyventojų, yra Roterdamas. 6 didžiausi Nyderlandų miestai, turintys daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, 2008 m.:

Didžiausi miestai
Vieta Miestas Provincija Gyventojų skaičius

Netherlands
Gyventojų tankumas

1 Amsterdamas Šiaurės Olandija 747 093
2 Roterdamas Pietų Olandija 582 951
3 Haga Pietų Olandija 475 681
4 Utrechtas Utrechtas 294 737
5 Eindhovenas Šiaurės Brabantas 210 333
6 Tilburgas Šiaurės Brabantas 202 091
2008 apskaičiavimai[10][11]



Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų kultūra.

Tapyba ir menas[taisyti | redaguoti kodą]

Vincentas van Gogas Saulėgrąžos

Daug pasaulyje žinomų dailininkų buvo olandai. Vienas garsiausių viduramžių menininkų buvo Hieronymus Bosch. XVII a., vadinamais aukso laikais, kūrė tokie menininkai, kaip Rembrantas, Janas Vermejeris, Fransas Halsas, Carel Fabritius, Gerard Dou, Paulus Potter, Jakobas van Reisdalis ir Janas Stenas. Žymūs vėlesnių laikų dailininkai buvo Vincentas van Gogas ir Pitas Mondrianas. Maurits Cornelis Escher ir Otto Heinrich Treumann buvo garsūs grafikai.

Muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausi Nyderlandų kompozitoriai apie 1800 m. buvo Johann Wilhelm Wilms ir Carolus Antonius Fodor, orientavęsi į Vienos klasiką. XIX a. ilgą laiką muzikinį vystymąsi veikė vokiečių romantizmas, tai perteikia Richard Hol. Bernard Zweers pirmasis pamėgino sukurti tautinę Nyderlandų muziką. Juo pasekė Julius Röntgen ir Alphons Diepenbrock, turėję įtakos ir tarptautinei muzikai. Svarbūs XX a. kompozitoriai yra Willem Pijper, Matthijs Vermeulen, Louis Andriessen, Otto Ketting, Ton de Leeuw, Theo Loevendie, Misha Mengelberg, Tristan Keuris ir Klaas de Vries.

Kasmet Hagoje vykstantis džiazo festivalis „North Sea Jazz Festival“ laikomas vienu svarbiausių džiazo renginių pasaulyje. Tarptautiniu mastu žinomi Nyderlandų atlikėjai ir grupės: Herman van Veen, Robert Long, Nits, Candy Dulfer, Anouk Teeuwe, Ellen ten Damme, Tiesto, Armin van Buuren ir grupė Within Temptation. Hardcore Techno ir Gabber atsirado Roterdame. Trance muzika į šalį atkeliavo iš Vokietijos. Paskutiniais metais taip pat populiarėja Jumpstyle, Hardstyle ir Speedcore.

1958 m. Hilversume, 1970 m. Amsterdame ir 1976 bei 1980 m. Hagoje įvyko Eurovizijos Dainų Konkursas. Nyderlandai 4 kartus laimėjo šį konkursą (1957, 1959, 1969, 1975 m.).

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Rijksmuseum Amsterdame. Vienas iš prestižiškiausių meno muziejų pasaulyje

Nyderlandų architektai turėjo žymios įtakos XX a. architektūrai. Žymūs architektai yra Hendrik Petrus Berlage, Robert van ’t Hoff, Jacobus Johannes Pieter Oud, Gerrit Rietveld. Vadinamoji Amsterdamo mokykla smarkiai paveikė ekspresionizmo architektūrą. Vienas žymiausių mokyklos atstovų – Michel de Klerk.

Aldo van Eyck ir Herman Hertzberger, kūrę po Antrojo pasaulinio karo, yra garsūs struktūralizmo atstovai.

Iš šių laikų architektų geriausiai žinomas Rem Koolhaas su savo biuru Office for Metropolitan Architecture. Nyderlandų architektūra nuo 9-ojo XX a. dešimtmečio daro nuolatinę įtaką pasaulinės architektūros vystimuisi.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nyderlandų klestėjimo laikais, dar vadinamais „Aukso amžiumi“ (ol. De Gouden Eeuw), klestėjo ne tik tapyba, bet ir literatūra. Žymiausi atstovai – Joost van den Vondel ir Pieter Corneliszoon Hooft.

Vokiečių okupacijos metu (19401945 m.) Ana Frank Amsterdame parašė visame pasaulyje žinomą dienoraštį.

Trimis žinomiausiais XX a. autoritetais laikomi Harry Mulisch, Willem Frederik Hermans ir Gerard Reve. Taip pat garsūs rašytojai Cees Nooteboom, Jan Wolkers ir Hella Haasse.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

2000 m. Nyderlanduose ir Belgijoje vyko XI Europos futbolo čempionatas. Tai buvo pirmosios Europos futbolo pirmenybės, vykusios ne vienoje, o dviejose šalyse.

Nyderlandai 3 kartus užėmė antrą vietą Pasaulio futbolo čempionate (1974, 1978 ir 2010 m.). 1988 m. Nyderlandai laimėjo Europos futbolo čempionatą, finale 2:0 įveikę Sovietų Sąjungą.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Economy Watch Economic Indicators for Netherlands 2012. (Nuoroda tikrinta 2012-09-05)
  2. CBS Statline – Population; history. Statistics Netherlands. (Nuoroda tikrinta 2009-03-08).
  3. 3,0 3,1 3,2 https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/nl.html#People CIA pasaulio faktų knyga
  4. "Dataset 'Nederlandse volwassenen', Populatie 'DINED 2004 (20-30 jaar)' (Dutch)." TU Delft. Nuoroda tikrinta 2008-02-04.
  5. "Reported health and lifestyle." Centraal Bureau voor de Statistiek. Nuoroda tikrinta 2007-08-28.
  6. Trading Economics. Netherlands Unemployment Rate. (Nuoroda tikrinta 2012-09-05)
  7. Garssen, Joop, Han Nicolaas and Arno Sprangers (2005). "Demografie van de allochtonen in Nederland (Dutch)." (PDF) Centraal Bureau voor de Statistiek.
  8. (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
  9. "Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - page 11." (PDF) Nuoroda tikrinta 2007-05-05.
  10. Population data for whole municipalities as of 2008.
  11. Statline. Statistics Netherlands. Retrieved on 2009-02-23.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Nyderlandai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Nyderlandai

Bendros nuorodos apie Nyderlandus:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai:


Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.