UNESCO

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
UNESCO vėliava

UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta Jungtinėse Tautose 1945 metais, siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse. UNESCO finansuoja Tarptautinę Mokslo Tarybą.

UNESCO priklauso daugiau nei 200 valstybių. Būstinė įsikūrusi Paryžiuje (Prancūzija), o mokslines, mokymo, kultūros programas bei mainus vykdo 60 vietinių biurų visame pasaulyje. Tarp UNESCO remiamų projektų yra tarptautinės mokslinės programos; raštingumo didinimo, techninės pagalbos ir mokytojų tobulinimo programos; regioninės ir kultūros istorijos projektai; tarptautiniai bendradarbiavimo susitarimai siekiant išsaugoti pasaulio kultūrinį ir gamtinį palikimą ir saugoti žmogaus teises.

Istorija[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Kultūros paveldo samprata klostėsi šimtmečius. Ilgą laiką kultūros paveldu laikyti pavieniai architektūros, dailės, archeologijos ir istorijos paminklai. Nuo XX a. antrosios pusės kultūros paveldą imta traktuoti kaip kultūrinės ir gamtinės aplinkos visumą. XX a. pabaigoje įsigalėjo kultūrinio kraštovaizdžio sąvoka.

1972 m. UNESCO priimtoje Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje skelbiama, kad kiekvienos tautos paveldas yra visų tautų paveldas, kurį būtina pažinti ir saugoti. Konvenciją ratifikavo ar prie jos prisijungė 193 valstybės (Lietuva1992 m., Latvija ir Estija1995 m.). Reikšmingiausius kultūros paveldo objektus Pasaulio paveldo komitetas skelbia pasaulio paveldo paminklais. Pasaulio paveldo sąraše yra 644 kultūros bei 24 kultūros ir gamtos objektai.

Nuo XXI a. pradžios pagal Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, priimtą 2000 m. tautų nematerialusis paveldas skelbiamas žmonijos kultūros paveldu. Lietuva konvenciją ratifikavo 2004 m.

Paveldas[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Svarbi UNESCO misija – palaikyti pasaulio paveldo sąrašą. Šiame sąraše įtrauktos svarbios istorinės ar gamtinės vietos, kurių išsaugojimas yra svarbus visam pasauliui.

Materialusis kultūros paveldas[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Materialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją yra:

  • Paminklai:
  • Ansambliai – izoliuotos arba susietos statinių grupės, kurių architektūra yra susijusi su kraštovaizdžiu
  • Įžymios vietovės – žmonių ir gamtos kūriniai

Nematerialusis kultūros paveldas[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Nematerialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją – tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, raiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūrinės erdvės, tam tikrų bendruomenių pripažintos kaip kultūros paveldo dalis. Jis svarbus bendruomenės ar grupės tapatybės ir tęstinumo požiūriu, rodo kultūrų įvairovę.

Nematerialusis kultūros paveldas daugiausia reiškiasi per žodinės kūrybos tradicijas ir raiškos formas (kalba, scenos menas, papročiai, apeigos ir šventiniai renginiai), taip pat per su gamta ir visata susijusias mokslo sritis bei tradicinius amatus.[1]

Prieštaringa veikla[taisyti | redaguoti vikitekstą]

UNESCO veikla savo laiku buvo vertinama prieštaringai. 1970-aisiais ir 1980-aisiais kai kurios Vakarų valstybės, ypatingai JAV ir Jungtinė Karalystė, manė, kad komunistinės ir Trečiojo Pasaulio šalys naudoja organizaciją išpuoliams prieš Vakarus. UNESCO parengtą planą „Naujoji pasaulio informacinė tvarka“, kuris buvo skirtas sustabdyti sąmoningą melą ir klaidingą informaciją, skleidžiamą apie Trečiojo pasaulio šalis, Vakarai atmetė ir įvertino kaip Trečiojo pasaulio ir komunistinių diktatūrų bandymą sugriauti spaudos laisvę. JAV pasitraukė iš organizacijos 1984 m., o Jungtinė Karalystė 1985 m.

Lietuvos paveldas[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta kryždirbystei (2008 m.)

Lietuva į UNESCO įstojo 1991 m. spalio 7 dieną. Lietuvoje pasaulio kultūros paveldu pripažinta:

Žmonijos žodinio ir nematerialiojo kultūros paveldo šedevru paskelbta:


Nuorodos[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka

  1. Diana Varnaitė. UNESCO. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 243 psl.