Lietuvos apskritys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Išsamiau apie Lietuvos administracinį suskirstymą žiūrėkite čia.
Lietuvos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Lietuvos politinė sistema
ir vyriausybė

dalis

Apskritis (istoriškai dar vadinta pavietu, ujezdu) – Lietuvos istorinis administracinis vienetas, egzistavęs nuo XIV a. Kaip administracinis vienetas su pertraukomis egzistavo iki 2010 m. Dabar Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių, kurios yra tik teritorinis, bet ne administracinis vienetas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDK apskritys (pavietai) XIV-XVIII a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDK apskritys

LDK apskritys ėmė kurtis naikinant dalines ir sritines kunigaikštystes, sudarant vaivadijas, stiprėjant bajorų luomams. Apskritys buvo sudaromos pagal Lenkijos administracinio suskirstymo pavyzdį. Iki 15641566 m. reformų apskritys buvo nestabilus teritorinis vienetas, jų ribos sutapo su valdovo skirta valstybės pareigūno feodaline valda.

Pagal lenkišką apskrities pavadinimą powiat, LDK apskritys vadintos pavietais. Pirmąkart šis terminas minimas 1388 m. Vytauto privilegijoje Bresto žydams, tačiau pavieto statusas dar nebuvo aiškiai suformuluotas, dokumentuose jis vadintas tai apskritimi, tai valsčiumi. 1495 m. jau minima Kauno apskritis, o 1496 m. – Trakų apskritis. XVI a. pradžioje žinomos tokios LDK apskritys:

Per XVI a. 2-ojoje pusėje atliktą administracinę reformą vaivadijose sudarytos tokios apskritys:

XVIII a. Žemaitijoje įkurtos apskritys:

Apskritys buvo stambūs administraciniai vienetai: pačios mažiausios apėmė bent 5000 km². Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 5 apskritys ir 1 seniūnija.

Carinės Rusijos apskritys (ujezdai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva 1867-1914 m.

Padalijus lietuviškas žemes 1795 m. Rusijai atiteko 122.853 km² ploto. Jos buvo suskirstytos į 6 gubernijas:

Didžioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos 17951797 m. ir nuo 1801 metų priklausė Vilniaus gubernijai, o 17971801 m. – Lietuvos gubernijai. Tačiau 1843 metais Lietuva suskirstyta jau į dvi gubernijas – Kauno ir Vilniaus. Be to, pietinė dabartinio Varėnos rajono dalis ir Druskininkų savivaldybė nuo 1801 m. įėjo į Gardino guberniją. Palanga ir Šventoji su apylinkėmis priklausė Kuršo gubernijos Gruobinios apskričiai (17951917 m.). Šios žemės pagal 1921 m. Lietuvos ir Latvijos sienų konvenciją grąžintos Lietuvai.

Gubernijos buvo suskirstytos į apskritis, kurių teritorijos dalinai atitiko senąsias LDK apskritis. Tačiau didalė dalis jų buvo susmulkintos. Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 14 apskričių. Pačios mažiausios (Užnemunėje) savo dydžiais buvo vos didesnės nei 1000 km², o didžiausios (pvz. Vilniaus apskritis) išlaikė senąjį dydį. 18431914 m. lietuviškas apskritis žr. čia (1843 m.) ir čia (1867–1914 m.).

Kuomet 1815 m. Rusijai perėjo Užnemunė (iki tol priklausė Prūsijai), joje sudarytos dvi apskritys – Kalvarijos ir Marijampolės. Jos abidvi priskirtos Augustavo vaivadijai, paskui – Augustavo gubernijai, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijai.

Caro laikais apskritis buvo sudaroma vadovaujantis gyventojų policinės priežiūros, kurią vykdė ispravnikas, ir mokesčių rinkimo kriterijais. Po 1861 m. apskritys suskirstytos į valsčius.

Lietuvos apskritys 1915-1939[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oberosto apskritys 1917 m.
Lietuvos Respublikos apskritys

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuvos teritorija 19151918 m. priklausė Vokietijos imperijai. Lietuvos apskritys sudarė didesniąją Oberosto teritorijos dalį. Vokiečių administracija naikino senąsias Rusijos apskritis (ujezdus) ir jas smulkino, kurdama naujas (kreise). Dauguma senųjų apskričių buvo padalintos į 2-3 dalis. Per keletą metų buvo atliktos kelios administracinės reformos, kurių metu apskritys buvo keletą kartų skaidomos ir jungiamos. 1919 m. pradžioje Lietuvoje buvo 31 apskritis (išsamiau čia).

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, apskritys tapo jos svarbiausiu administraciniu vienetu. Jas formuojant buvo didele dalimi remiamasi Vokietijos atliktu administraciniu suskirstymu, tačiau dalis jų buvo naikinamos ir stambinamos. 1919 m. sausio 16 d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis, suformuojant 20 apskričių. Tarpukariu apskrities statusą taip pat turėjo 5 miestai.

1930 m. buvo 23 apskritys (kartu su 3 Klaipėdos krašto apskritimis, išsamiau čia). Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., Seinų buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Šiaulių – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų. Apskritys suskirstytos į valsčius. Kauno miestas, Klaipėdos miestas, Panevėžio miestas, Šiaulių miestas ir Ukmergės miestas taip pat turėjo atskirų apskričių statusą.[1] Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, akušerę, felčerį, gydytoją.

Po karo Vilniaus kraštas atiteko Lenkijai, ir ten buvo įvesta Lenkijos administracija. Vilniaus vaivadija irgi buvo skirstoma į apskritis, kurios buvo suformuotos vokiškųjų apskričių pagrindu.

Kuomet Klaipėdos kraštas perėjo Lietuvai, ten suformuotos 3 apskritys: Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės. 1939 m. susigrąžinus Vilniaus kraštą, dalis jo apskričių perėjo Lietuvos administracijai. 1940 m. Lietuvoje buvo 23 apskritys.

Sovietinės ir Trečiojo Reicho apskritys (1940-1950 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trečiojo Reicho administracija Rytų Europoje

1941 m. Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Trečiasis Reichas rėmėsi iki tol buvusia administracija, tik grupavo apskritis į didesnes krašto apygardas (Lietuvos teritorijoje tokios buvo 4).

1945 m. karui pasibaigus, galutinai suformuota rytinė Lietuvos siena su Baltarusija. Vėl atgavus Klaipėdos kraštą, prijungtos trys tarpukario apskritys. Ankstyvuoju sovietmečiu apskritys buvo išlaikytos, tačiau netrukus pradėtos smulkinti. 19461947 m. sudaryta 11 naujų apskričių, o 1949 m. – dar 4. Tais metais LSSR iš viso buvo 41 apskritis (išsamiau čia).

1950 m. birželio 20 d. LSSR AT prezidiumo įsaku Lietuvoje įvesta nauja administracinio–teritorinio suskirstymo sistema – apskritys buvo panaikintos, o Lietuva padalinta į 4 sritis:

Vėliau sritys panaikintos ir buvo sudaryti rajonai, kurių skaičius buvo bemaž dvigubai didesnis nei anksčiau buvusių apskričių.

Lietuvos apskritys 1995-2010 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1994 m. liepos 19 d. priimtas įstatymas Nr. I-558 „Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas“. Juo atkurtos apskritys ir Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskričių, kuriose buvo 56 savivaldybės. 1994 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymas Nr. I-707. 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. I-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta funkcijų ir įgaliojimų perdavimo apskričių valdytojams tvarka.

1995-2010 m. apskritys buvo stambiausias Lietuvoje administracinis vienetas. Apskritis sudarė teritorijos, kurios priklauso 7 miestų, 2 kurortų, 43 rajonų ir 8 naujai – 1999 m. pagal savivaldybių reformą sudarytoms savivaldybėms. Savivaldybių teritorijos suskaidytos į seniūnijas. Miestų savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus) apėmė tik vieno miesto (Vilnius – su priemiesčiais) teritoriją. Kurortų savivaldybės (Palangos, Neringos) apėmė po kelias viena šalia kitos išsidėsčiusias kurortines gyvenvietes. Rajonai ir savivaldybės apėmė šalies regionus, sudarytus iš daugelio miestelių ir kaimų.

Kiekviena apskritis turėjo Vyriausybės paskirtą viršininką, kurio administracijos pagrindinis uždavinys buvo užtikrinti, kad apskrities teritorijoje būtų laikomasi Konstitucijos bei įstatymų. Apskritys buvo pavaldžios valstybės administracijai. 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijos buvo panaikintos.[2]

Herb. Apskritis Adm. centras Gyv. mieste Gyv. kaimuose Plotas (km²) Gyventojų 2020 m.
Alytaus apskritis Alytus 84542 72498 5425 134055
Kauno apskritis Kaunas 483560 190146 8060 562891
Klaipėdos apskritis Klaipėda 274978 103865 5209 320014
Marijampolės apskritis Marijampolė 89938 91281 4463 136657
Panevėžio apskritis Panevėžys 167723 116512 7881 211162
Šiaulių apskritis Šiauliai 215021 134855 8540 261429
Tauragės apskritis Tauragė 52336 75042 4411 91802
Telšių apskritis Telšiai 102258 71125 4350 130629
Utenos apskritis Utena 96461 76119 7201 124965
Vilniaus apskritis Vilnius 663969 184128 9760 820725


Apskrities pavadinimas Teritorija (km²) Gyventojai (tūkst.) Savivaldybės Seniūnijų sk.
Alytaus

5425 187,7 Alytaus miestas


Alytaus rajonas
Druskininkų savivaldybė
Lazdijų rajonas
Varėnos rajonas

0


11
2
11
8

Kauno

8060 701,5 Kauno miestas


Birštono savivaldybė
Jonavos rajonas
Kaišiadorių rajonas
Kauno rajonas
Kėdainių rajonas
Prienų rajonas
Raseinių rajonas

11


1
9
11
25
11
9
12

Klaipėdos

5209 385,7 Klaipėdos miestas


Klaipėdos rajonas
Kretingos rajonas
Neringos miestas
Palangos miestas
Skuodo rajonas
Šilutės rajonas

1


11
8
2
1
9
11

Marijampolės

4462 188,6 Marijampolės savivaldybė


Kalvarijos savivaldybė
Kazlų Rūdos savivaldybė
Šakių rajonas
Vilkaviškio rajonas

9


4
4
14
12

Panevėžio

7880 299,9 Panevėžio miestas


Biržų rajonas
Kupiškio rajonas
Panevėžio rajonas
Pasvalio rajonas
Rokiškio rajonas

0


8
6
11
11
10

Šiaulių

8540 370,0 Šiaulių miestas


Akmenės rajonas
Joniškio rajonas
Kelmės rajonas
Pakruojo rajonas
Radviliškio rajonas
Šiaulių rajonas

2


6
10
11
8
13
10

Tauragės

4411 134,2 Tauragės rajonas


Jurbarko rajonas
Pagėgių savivaldybė
Šilalės rajonas

8


11
5
14

Telšių

4305 179,8 Telšių rajonas


Mažeikių rajonas
Plungės rajonas
Rietavo savivaldybė

11


9
11
5

Utenos

7201 185,9 Utenos rajonas


Anykščių rajonas
Ignalinos rajonas
Molėtų rajonas
Visagino miestas
Zarasų rajonas

10


10
12
11
-
10

Vilniaus

9759 850,0 Vilniaus miestas


Elektrėnų savivaldybė
Šalčininkų rajonas
Širvintų rajonas
Švenčionių rajonas
Trakų rajonas
Ukmergės rajonas
Vilniaus rajonas

21


8
13
8
14
8
12
23

Teisinis statusas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos apskritis buvo Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizavo Vyriausybė. Apskrities valdymas buvo sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustatė ir keitė, pavadinimą jam suteikdavo ir keisdavo Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu.

Apskrities viršininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrities viršininko uždaviniai buvo:

  • įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
  • koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;
  • numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.

Apskrities viršininkas bendradarbiavo su savivaldybių valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis, koordinavo bendras apskrities savivaldybių programas, bet savivaldybės jam nebuvo pavaldžios. Šiems tikslamas apskrities viršininkas inicijuodavo regiono plėtros tarybos sudarymą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apskritys. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 866 psl.
  2. www.delfi.lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Lietuvos apskritis