Ruginė duona
Ruginė duona – duona, kurioje ruginiai miltai arba rupiniai[1] sudaro ne mažiau kaip 90 % viso miltų arba rupinių kiekio. Ši duona paprastai būna tamsesnė ir skalsesnė už kvietinę duoną, jos skonis sodresnis.
Tikra ruginė duona yra vienas geriausių B grupės vitaminų, geležies ir magnio šaltinių. Sveikiausia ruginė duona yra tokia, kuri kepama ne su mielėmis, o raugu, mat jis organizmui daug naudingesnis.[2]
Nuo seno lietuviai augino ne kviečius, o rugius. Jiems augti klimatinės sąlygos Lietuvoje yra itin palankios. Žieminiai rugiai – nelepūs, gerai šalčius pakenčiantys javai, geriau už kitus auga nederlingose, lengvose ir sausose smėlio dirvose. Rugių derliai yra pastovesni negu žieminių kviečių.[3]
Tradiciškai kepamos ruginės duonos Lietuvoje pripažintos tautiniu paveldu, o Daujėnų naminė duona tapo šeštuoju lietuvišku saugomu paveldu Europos Sąjungoje.[4]
Viduramžiais ruginė duona buvo pagrindinis maisto gaminys daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Pastaroji duona buvo vartojama Skandinavijos, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rusijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rupiniai – produktas, gaunamas rupiai sumalus grūdus ir pašalinus nedidelį kiekį arba visai nepašalinus sėlenų.
- ↑ „Renkamės duoną. Kuri sveikiausia?“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-08-24.
- ↑ „Duonos kelias: tokia buvo pradžia“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2017-08-24.
- ↑ „Europos Komisija į geografinių nuorodų registrą įtraukė Daujėnų naminę duoną“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-08-24.