Oskaras Koršunovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Oskaras Koršunovas
Gimė 1969 m. kovo 6 d. (52 metai)
Vilnius, LTSR
Veikla režisierius, dramaturgas, scenografas, choreografas, OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas, LMTA pedagogas, festivalio "Sirenos" tarybos vadovas.
Žymūs apdovanojimai

Oskaras Koršunovas (g. 1969 m. kovo 6 d. Vilniuje) – režisierius, dramaturgas, scenografas, choreografas, OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas, LMTA pedagogas, festivalio „Sirenos“ tarybos vadovas, Lietuvos Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19891994 metais studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, kursui vadovavo Jonas Vaitkus. Įgijo teatro režisieriaus bakalauro ir magistro diplomus. Dar būdamas studentas pagrindinėse Lietuvos scenose pristatė oberiutų trilogiją pagal XX amžiaus rusų avangardistų Daniilo Charmso ir Aleksandro Vedenskio kūrybą: „Ten būti čia“, „Senė“, „Labas Sonia Nauji metai“. Jau nuo to meto jaunas režisierius pasižymėjo neįprasta teatrine kalba ir talentu. Per visą savo kūrybos laikotarpį Oskaras Koršunovas padedamas kitų režisierių sukūrė tvirtą ir įvairų repertuarą, kurį apima tiek šiuolaikinė tiek klasikinė dramaturgija. Toks spektaklių įvairumas tapo režisieriaus credo – statyti klasiką kaip šiuolaikinę dramaturgiją.[1] Dabar Oskaras Koršunovas yra vienas svarbiausių ir įtakingiausių Europos teatro režisierių.

Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1990-ųjų iki 1998-ųjų metų dirbo režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabartiniame Lietuvos nacionaliniame dramos teatre).

1998-aisiais, kartu su bendraminčiais įkūrė nepriklausomą Oskaro Koršunovo teatrą, kuris trumpinamas OKT.

1990-aisiais metais, tuomet dar režisūros studentui įteiktas pagrindinis Edinburgo festivalio prizas, kuris tapo simboliška pradžia, kurį atvedė prie svarbiausių tarptautinių apdovanojimų.

2002-aisiais metais tapo Lietuvos Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatu.

2004-aisiais metais kartu su Vilniaus savivaldybe įsteigė Vilniaus tarptautinį teatro festivalį „Sirenos“.

2005-aisiais įkūrė Druskininkų teatro festivalį.

2006-aisiais metais įteiktas teatro visuomenėje prestižiniu laikomas Europos naujosios teatro realybės prizas.

2009-aisiais metais Oskaras Koršunovas tapo Prancūzijos meno ir literatūros kavalieriaus ordino nešiotoju, o dar po metų jam įteiktas Vsevoldo Mejerholdo vardo apdovanojimas.

2015-aisiais metais gavo Švedijos Karališkąjį šiaurinės žvaigždės ordiną.

Režisieriaus nuomone, šiuolaikinis teatras privalo atvaizduoti dabartį, o kartais netgi aplenkti laiką. Remiantis šiais principais, režisierius pastatė šiuos spektaklius: Williamo Shakespeare'o „Vasarvadžio nakties sapnas“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“, Mariuso van Mayenburgo „Ugnies veidas“, Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“, Sofoklio „Odipas karalius“, brolių Presniakovų „Vaidinant auką“ ir kt.[2]

Oskaro Koršunovo teatras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Oskaro Koršunovo teatras.

1998-aisiais metais režisierius Oskaras Koršunovas kartu su aktoriumi Martynu Budraičiu ir kompozitoriumi Gintaru Sodeika įsteigė Oskaro Koršunovo teatrą, kurį nuo 2004-ųjų vadino trumpiniu OKT ir Vilniaus miesto teatru. Pavadinimas kilo iš tuo metu teatro kritikų rašytų straipsnių pavadinimų "Oskaro Koršunovo teatras? „[3]

Jau nuo pat pirmojo sezono OKT įrodė, kad jis yra pajėgus funkcionuoti kaip nepriklausoma ir savarankiška institucija.[4] Oskaro Koršunovo teatro tikslai skyrėsi nuo kitų nepriklausomų grupių, kadangi jis kūrėsi kaip institucija, besilaikanti kryptingos repertuaro politikos ir išpažinti kryptingą ekspermentinės režisūros dvasią.[5]

OKT gyvavo su didele kūrybine iniciatyva, jame atsivėrė ne tik vyresniosios bet ir jaunosios kartos aktoriai – Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas, Airida Gintautaitė, Gytis Ivanauskas, Arūnas Sakalauskas, Dainius Kazlauskas ir kt. Teatro spektaklių scenografe ir bendraautore tapo Jūratė Paulėkaitė, kompozitorius Gintaras Sodeika.[6]

2009-aisiais metais, OKT 10-ies metų sukaktis atnešė teatrui daug naujovių. Po šitiek laiko vis dar neturėjęs savo erdvės, OKT gavo nuolatinę teatro salę, kuri tapo nauju Vilniaus kultūriniu centru. Tais pačiais metais Oskaro Koršunovo teatrui trečią kartą iš eilės suteiktas garbingas Vilniaus miesto teatro vardas.

Iki šiandienos OKT nesiliauja keistis, tobulėti ir kurti žiūrovo vaizduotėje architektoninę viziją.[7]

Kūrybos bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oskaro Koršunovo kūryba susiformuoja 1990 metais su pirmu spektakliu „Ten būti čia“. Spektaklyje vyravo scenininis minimalizmas ir čapliniškas aktorių įvaizdis.[8] Režisieriaus kūryboje vyraujantis tragizmas, žiaurumas susimaišo su komedija. Oskaro Koršunovo pasirinktas komedijos stilius atsispindi beveik visuose jo pastatytuose spektakliuose. Tačiau autoriaus spektaklių temos kinta: 1990-aisiais metais rašo apie žmogaus sumišimą, pasaulio ir vertybių pasikeitimą. Iki 1994-ųjų metų sukurti spektakliai pagal Charmso ir Vedenskio kūrinius suformavo naują sceninės dramaturgijos strategiją bei metodus. Pagal pastarųjų autorių kūrybą spektakliai buvo sunkiai aprašomi, interpretuojami, reikalaujantys istorinio konteksto.[9]

2015-aisiais metais kuriamų spektaklių siužetai atsigręžia į praeitį. Nagrinėja šiuolaikinės visuomenės problemas atsiradusias per visus 25-kerius metus. Keičiasi scenografijos stiliai. Oskaro Koršunovo spektakliai išsiskiria modernumu ir netradiciniu pastatymu.

Oskaras Koršunovas režisavo kitų autorių parašytus kūrinius. Dažniausiai statė spektaklius pagal Daniil Charms, William Shakespeare, yra režisavęs kelias operas. Jis pasirinkdavo tiek klasikinius, tiek šiuolaikinius kūrinius. Jo spektakliuose susipina praeitis su dabartimi.

Gastrolės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gastrolių mastą tarptautiniuose festivaliuose ir užsienio teatruose galima nustatyti taip: Pietų Korėja, Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Argentina, Kinija, Japonija ir beveik visos Europos šalys. Kasmet režisierius su savo teatru rengia pasirodymus ir projektus daugiau nei dešimtyje įvairių scenų skirtingose pasaulio šalyse. Iš tokios aktyvios veiklos, atsiranda OKT motto: tik būdami „ten“ galime išlikti ir „čia“.[10] O. Koršunovas į gastroles pradėjo vykti 1990 m. ir pradžioje per metus aplankydavo apie tris šalis, su kiekvienais metais skaičius augo, o 2004 m. pasiekė didžiausią skaičių, aplankė ne tik daugybę Europos šalių, bet ir Venesuelą, Jungtines Amerikos Valstijas, bei Rusiją. Tais metais Prancūzijoje buvo suvaidinta net 20 spektaklių. Kiti turtingiausi gastrolėmis metai buvo: 2003 m., 2005 m., 2009 m., 2012 m. [11]

Visos Oskaro Koršunovo gastrolės.

Pastatytos pjesės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Oskaro Koršunovo pastatytos pjesės.

Nuo 1990-ųjų metų Lietuvos ir užsienio teatruose pastatė apie 40 spektaklių, dalyvavo virš 100 festivaliuose.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Fringe Feast“ (1990) ir „Herold Angel“ (1995) prizai Edinburgo tarptautiniame teatro festivalyje
  • Torūnės festivalio „Kontakt“ specialūs prizai (1991, 1998)
  • Lietuvos teatro sąjungos specialus prizas už „Labas Sonia Nauji Metai“ (1994, neįteiktas)
  • Europos teatrų sąjungos prizas už „Naująją teatro realybę“ (2002)
  • Zalcburgo festivalio Montblanc‘ prizas „Young Directors Project Award“ (2002)
  • Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2002)
  • Normandijos festivalio „Teatras regione“ geriausio rež. apdovanojimas (2003)
  • Sarajevo festivalio MESS publikos prizas (2001) ir kritikų prizas „Auksinė išlaisvinimo kaukė“ (2003)
  • Belgrado festivalio BITEF pagrindinis prizas (2004)
  • Lietuviški: „Kristoforas“ (1995, 2000), „Stiklinė pakalnutė“ (2004, 2006), „Auksinis scenos kryžius“ (2004) už geriausius sezonų spektaklius, Vilniaus miesto Šv. Kristoforas už nuopelnus kultūrai.
  • Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino kavalierius
  • „Hamletas“ pripažintas geriausiu spektakliu dramaturgijos nominacijoje (Kroatija, 2009)
  • Tapo LTV šviesuoliu nominacijoje „Kultūra“ – „Už Lietuvos kultūros nešimą į pasaulį“ (2007)
  • Vilniaus miesto mero padėka (2008)
  • Prancūzijos meno ir literatūros ordino kavalieriaus titulas (2009).
  • 2011 m. Auksinis scenos kryžius už spektaklio „Išvarymas“ režisūrą.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/  Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2016-05-18.
  2. http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/  Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2016-05-18
  3. http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/  Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2016-05-18
  4. Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras,  „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p. 323
  5. Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras,  „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p. 324
  6. R. Vasinauskaitė, Lietuvos teatras Trumpa istorija „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2009 p.202
  7. http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/ Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2015-05-18.
  8. Rasa Vasinauskaitė The theatre of Oskaras Koršunovas, Baltos lankos, 2002, 10 p.
  9. Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras, „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p 124.
  10. http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/  Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2016-05-18.
  11. http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/ OKT, Oskaras Koršunovas, žiūrėta 2016-05-26

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]