Afganistanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
دولت اسلامی افغانستان
Dowlat-e Eslami-ye Afghanestan
Afganistano vėliava Afganistano herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Afganistanas žemėlapyje
Valstybinė kalba puštūnų, persų (dari)
Sostinė Kabulas
Didžiausias miestas Kabulas
Valstybės vadovai Hamid Karzai
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
647 500 km² (40)
0 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
34 169 169 (40)
47,96 žm./km² (121)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2017
70 mlrd. $ (109)
572 $ (185)
Valiuta afganis (AFA) (100 pulių)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
PL +4:30 h
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1919 m. rugpjūčio 8 d.
1919 m. rugpjūčio 19 d.
Valstybinis himnas Afganistano himnas
Interneto kodas .af
Šalies tel. kodas +93

Afganistãno Islãmo Respùblika (Afganistanas) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, š. rytuose – su Kinija ir Š. Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu. Šalis užima 652 000 km2 teritoriją, t. y., plotu yra dešimtkart didesnė už Lietuvą. Per didžiąją teritorijos dalį driekasi Hindukušo kalnai, kuriuose būdingos itin šaltos žiemos. Šiaurinę šalies dalį sudaro derlingos lygumos, tuo tarpu pietvakariuose vyrauja dykumos su dažniausiai labai karštomis vasaromis. Šalies didžiausias miestas ir sostinė - Kabulas.

Pirmieji žmonės Afganistano teritorijoje apsigyveno Viduriniojo paleolito laikotarpiu, o šalies geopolitinė padėtis išilgai šilko kelio lėmė ryškią sąveiką su Artimaisiais Rytais ir kitomis Azijos šalimis. Šalyje nuo seno gyveno įvairios tautos. Šalis patyrė nemažai invazijų, tame tarpe Aleksandro Makedoniečio karinį žygį, maurjų, musulmonų arabų, mongolų, britų, sovietų invazijas. Nuo 2001 m. šalyje tęsiasi karas. Afganistano žemėse skirtingais amžiais buvo iškilusios šios didžiosios imperijos: Kušano, Eftalitų, Samanidų, Safaridų imperija, Gaznevidų dinastija, Guridų dinastija, Chaldžių dinastija, Mogolų imperija, Hotako dinastija, Duranių dinastija ir kitos.[1]

Dabartinio Afganistano politinė istorija prasidėjo XVIII a. su Hotakų ir Duranių dinastijomis. Vėlyvajame XIX a. Afganistanas tapo buferine valstybe Didžiajame Žaidime tarp Britų Indijos ir Rusijos imperijos. Diurando linija vadinama tarpvalstybinė siena su Britų Indija buvo nubrėžta 1893 m., tačiau Afganistano pripažinta nebuvo ir lėmė įtemptus santykius su Pakistanu nuo pat jo nepriklausomybės 1947 m. Po trečiojo anglų-afganų karo 1919 m. šalis atsikratė užsienio įtakos ir tapo monarchija, kurią pradžioje valdė Karalius Amanula, vėliau keturiasdešimt metų - Zahiras Ša. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje įvyko keletas valstybinių perversmų, po kurių šalis tapo socialistine, vėliau - TSRS protektoratu. Tai sukėlė sovietų-afganų karą, vykusio tarp TSRS ir sukilėlių, kuris tęsėsi iki pat 1989 m. Iki 1996 m. beveik visą Afganistaną užėmė islamistinis Talibano judėjimas, šalies teritorijoje įkurtas Islamiškasis Afganistano Emyratas, gyvavęs penkerius metus. Talibanas buvo jėga nuverstas NATO vadovaujamos koalicijos, suformuota nauja demokratiškai išrinkta politinė valdžios struktūra.

Afganistanas yra unitarinė prezidentinė islamiškoji respublika, kurioje gyvena apie 35 mln. gyventojų. Gyventojų daugumą sudaro puštūnai, tadžikai, hazarai ir uzbekai. Šalis priklauso Jungtinėms Tautoms, Islamiško bendradarbiavimo organizacijai, 77 šalių grupei, Ekonominio bendradarbiavimo organizacijai bei Neprisijungimo judėjimui. Afganistano ekonomika yra 108-a pagal dydį pasaulyje (BVP lygus 64,08 mlrd. JAV dolerių), tačiau pagal BVP vienam gyventojui rodiklį yra viena skurdžiausių pasaulyje - 167-a iš 186-ų valstybių pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano istorija.
Istorija iki šalies islamizavimo VIII a.: Senovės Persijos istorija (Arija, Baktrija, Arachosija)
Istorija VIII–XIX a.: Chorasano istorija, Puštūnistanas

Afganistanas kaip valstybė su dabartine teritorija susiformavo tik XIX a. kolonijinėms imperijoms pasidalijus Aziją įtakos sferomis ir nubraižius sienas. Iki tol Afganistanas buvo neatskiriama Didžiojo Irano dalis, kurią valdė visos Iraną valdžiusios dinastijos ir imperijos.

Senovėje čia egzistavo tokie Senovės Persijos regionai, kaip Baktrija, Arija, Gandhara ir Drangiana. Vėliau Afganistano teritorija priklausė Achemenidų, Aleksandro Makedoniečio, Seleukidų, Graikų-Baktrų, Partų, Sasanidų, Čingischano ir daugybei kitų valstybių. Vietinė Afganistano monarchija (Diuranių dinastija) susiformavo XVIII a..

XIX a. pateko į D. Britanijos imperijos įtaką, visiškai savarankiška tapo po Pirmojo pasaulinio karo. Paskutinis monarchas buvo nuverstas 1973 m. Netrukus po to 1978 m. pirmasis Afganistano prezidentas buvo žiauriai nužudytas su visa savo šeima sovietų remiamo perversmo metu. Netrukus 1979 m. į Afganistaną įvedus Sovietų Sąjungos karinius dalinius iki 1989 m. vyko ginkluotas pasipriešinimo judėjimas prieš sovietų kariuomenę ir jos kolaborantus. Šią „laisvės kovotojų“ (arba mudžahedų) kovą aktyviai rėmė Pakistanas, JAV bei kitos šalys. Po sovietų kariuomenės išvedimo šalyje kilo pilietinis karas. Iki 1997 m. didžiąją dalį Afganistano (išskyrus tik nedidelę teritoriją šalies šiaurėje) ėmė kontroliuoti Talibano judėjimas, įvedęs šariatą ir labai griežtą islamistinę tvarką. Didžiausią paramą Talibano judėjimui teikė Pakistanas. Iš religinių paskatų 2001 m. buvo sugriautos VI–IV a. pr. m. e. statytos Budos statulos Bamiane, kurias UNESCO buvo paskelbusi pasaulinio paveldo paminklais. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Niujorke, JAV ėmėsi aktyvesnės kovos su terorizmu ir vienu iš šios kovos taikinių tapo Talibano režimas, kuris buvo suteikęs prieglobstį teroristinėms organizacijoms, tarp jų ir Osamai bin Ladenui. Šiais įvykiais prasidėjo tebesitęsiantis Afganistano karas. Talibano režimas buvo nuverstas ir jo kovotojai išstumti iš šalies, nors iki šiol dar kontroliuoja nedideles šalies dalis, daugiausia šalia sienos su Pakistanu. Po to buvo surengti rinkimai, kuriuose laimėjo dabartinis prezidentas Hamidas Karzajus.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano politinė sistema.

Šaliai vadovauja visuotiniuose 2004 m. spalio 9 d. rinkimuose išrinktas prezidentas Hamidas Karzajus. Pirmuosiuose rinkimuose nuo 1969 m. dalyvavo apie 10 mln. šalies gyventojų. Išrinktojo prezidento priešininkai teigė, jog rinkimų rezultatai buvo klastojami. Prezidento sudarytoje vyriausybėje yra Šiaurės aljanso ir kitų regioninių ir etninių grupių atstovai. Į šalį leista sugrįžti buvusiam monarchui Mohamedui Zahirui Šachui, tačiau jo vaidmuo išlieka tik simbolinis. Didelė šalies dalis tebėra kontroliuojama pilietinio karo vadų.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano provincijos.

Afganistanas yra suskirstytas į 34 provincijas arba velajatus, kiekviena provincija dalinama į 360+ rajonų.

  1. Badachšanas (Faizabadas)
  2. Badgis (Kalai Nau)
  3. Baglanas (Puli Chumris)
  4. Balchas (Mazari Šarifas)
  5. Bamianas (Bamianas)
  6. Daikondis (Nilis)
  7. Farahas (Farahas)
  8. Farjabas (Maimana)
  9. Gaznis (Gaznis)
  10. Goras (Čagčaranas)
  11. Helmandas (Laškar Gahas)
  12. Heratas (Heratas)
  13. Džosdžanas (Šibirganas)
  14. Kabulas (Kabulas)
  15. Kandaharas (Kandaharas)
  16. Kapisa (Machmudi Rakis)
  17. Chostas (Chostas)
  1. Konaras (Asadabadas)
  2. Kundūzas (Kundūzas)
  3. Lagmanas (Mihtarlamas)
  4. Logaras (Puli Alamas)
  5. Nangarharas (Džalalabadas)
  6. Nimruzas (Zarandžas)
  7. Nurestanas (Parunas)
  8. Urozganas (Tarin Kotas)
  9. Paktija (Gardezas)
  10. Paktika (Šaranas)
  11. Pandžširas (Bazarakas)
  12. Parvanas (Čarikaras)
  13. Samanganas (Samanganas)
  14. Sari Pulis (Sari Pulis)
  15. Tacharas (Talukanas)
  16. Vardakas (Maidanšahras)
  17. Zabulis (Kalatas)
Afghanistan provinces numbered.png

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano geografija.
Kraštovaizdis Goro provincijoje (vasara)
Lietuvos karys prie Tedženo upės
Žiemą Lietuvos kariuomenės vilkikas traukia vietinį transportą į kalną
Afganistano gyventojų skaičiaus raida 1961-2004 m.
Tradicinis arbatos gėrimas

Afganistanas yra prie jūros priėjimo neturinti kalnų šalis – mažiau nei 10 % jo teritorijos yra žemiau nei 600 m virš jūros lygio. Iš rytų į vakarus driekiasi aukšti Hindukušo kalnai (aukštis iki 7492 m, Nošako k.), toliau vakaruose pereinantys į Paropamizo kalnus. Pietinėje dalyje driekiasi Gaznio-Kandaharo plokščiakalnis, priklausantis Irano kalnynui. Šiaurinėje ir pietvakarinėje dalyje plyti dykumingos lygumos – Baktrijos, Registano, Dašti Margo.

Klimatas subtropinis, žemyninis, sausas. Vidutinė sausio temperatūra nuo 0–8 °C lygumose iki -20 °C kalnuose. Liepą lygumose oras įkaista vidutiniškai iki 24–32 °C, aukštikalnėse laikosi 0–10 °C šiluma. Kritulių per metus iškrenta nuo 200 mm lygumose iki 800 mm kalnuose. Dažnos sausros.

Rytinės Afganistano dalies upės (Kabulas, Konaras) priklauso Indo baseinui, šiaurinės dalies (Piandžas, Amudarja) – Aralo jūros baseinui, centrinės ir vakarinės dalies (Murgabas, Harirudas, Farahrudas, Hilmendas, Hatrudas) – nenuotakiems baseinams. Didelė dalis upių sausuoju metu laiku išdžiūsta. Yra druskingų ežerų.

Būdinga pusdykumių ir dykumų bei sausųjų stepių augmenija (pelynai, druskės, saksaūlai, kulkšnės, kupranugarinės dygliažolės ir kt.), pietinę dalį užima didelės Registano ir Dašti Margo dykumos. Kalnuose yra miškų. Upių slėniuose plyti sukultūrintos oazės (vynuogynai, pasėliai, sodai)[3].

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano ekonomika.

Žemės ūkis yra pagrindinė šalies šaka, nors ariama žemė sudaro tik 10% viso šalies ploto. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, vaisiai, riešutai. Aguonos naudojamos gaminti opiumui iš kurio gaunamas didžiausias pelnas.

Pagrindinė naudingoji iškasena yra gamtinės dujos. Šalyje taip pat randama anglies, vario, lazurito, talko, geležies rūdos, druskos, tačiau šie resursai nėra išplėtoti. Gaminami baldai, trąšos, avalynė, apdirbama medvilnė, žemės ūkio produktai.

Pagrindiniai šalies eksporto produktai yra vaisiai ir riešutai, opiumas, rankomis pagaminti kilimai, brangakmeniai. Importuojami maisto produktai, tekstilė, naftos produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Pakistanas, JAV, Indija.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano demografija.

Pagrindinė religija – islamas (sunitų 80 %, šiitų 19 %). Taip pat yra nedidelės hinduistų ir sikhų bendruomenės.

Afganistano gyventojų etninė sudėtis yra gana marga. Kadangi ilgą laiką nebuvo atlikta sistemingų tyrimų ar gyventojų surašymų, tikslių duomenų apie gyventojų sudėtį pagal etnines grupes nėra. 2005 m. CIA World Factbook pateikiami duomenys tėra apytikriai: puštūnai (afganai) 42 %, tadžikai 27 %, chazarai 9 %, uzbekai 9 %, aimakai 4 %, turkmėnai 3 %, beludžiai 2 %, kiti 4 %.

Pagrindinės kalbos yra persų (dari) ir puštūnų. Taip pat vartojamos ir kitos kalbos – daugiausia uzbekų, turkmėnų, beludžių. Nedidelės sikhų ir indų tautinės mažumos kalba pendžabų kalba.

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Afganistanas užima trečia vietą pasaulyje pagal kūdikių mirtingumą. Net 151,95 kūdikiai iš tūkstančio miršta pirmaisiais savo gyvenimo metais. Taip pat šalis užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal gimstamumą ir aštuntą vietą pagal mirtingumą. Vidutinė gyvenimo trukmė Afganistane yra 44,64 m. – taip pat viena mažiausių pasaulyje. Gyventojų amžiaus struktūra: [4]

  • 0-14 metų: 44,5 %
  • 15-64 metų: 53 %
  • 65 metų ir vyresni: 2,4 % (2009 m. apsk.)

Pasak apytikslių 2000 m. apskaičiavimų, vyrų raštingumas yra 43,1 %, o moterų – 12,6 %.

Didžiausi miestai (2003 m.):

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano kultūra.

Afganistano visuomenė daugiausiai gentinė, su skirtingomis subkultūromis skirtinguose regionuose. Jų istorija siekia bent Achemenidų imperijos laikus V a. pr. m. e. Pietiniuose ir rytiniuose regionuose žmonės gyvena pagal puštūniškus papročius - čia paplitusi puštūnų kultūra. Puštūnai, taip pat beludžiai, yra glaudžiai kultūriškai susiję su Pietų Azija. Kiti afganai yra artimi persų ir tiurkiškoms kultūroms. Kai kurie ne etniniai puštūnai, gyvenantys šalia puštūnų, perėmė puštūnų papročius (tapo puštūnizuoti), kai tuo tarpu kai kurie puštūnai buvo supersinti. Tie, kurie gyveno Pakistane ir Irane pastaruosius trisdešimt metų buvo analogiškai paveikti šių kaimyninių valstybių.

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Griffin, Luke (2002 m. sausio 14 d.). „The Pre-Islamic Period“. Afghanistan Country Study. Illinois Institute of Technology. Suarchyvuotas originalas 3 November 2001. Nuoroda tikrinta 2010 m. spalio 14 d.. 
  2. „Report for Selected Countries and Subjects“. www.imf.org. 
  3. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 42 psl.
  4. https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/af.html

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Afganistanas