Šalčininkų rajono savivaldybė
| Šalčininkų rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
| |||||||
| Valstybė | |||||||
| Apskritis | |||||||
| Administracinis centras | Šalčininkai | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 13 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Zdzislav Palevič | ||||||
| Gyventojų | 29 846[1] | ||||||
| Plotas | 1 491 km²[2] | ||||||
| Tankumas | 20 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 265 m | ||||||
| Tinklalapis | Salcininkai.lt | ||||||
| Šalčininkų rajono savivaldybėVikiteka | |||||||
Šalčininkų rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje, Dzūkijos etnografiniame regione,[3] pasienyje su Baltarusija. Centras – Šalčininkai.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rytinė rajono dalis yra Ašmenos aukštumoje, pietvakarius užima Eišiškių plynaukštė, o vakarus – Pietryčių lyguma. Aukščiausia vieta (265 m) yra rytuose, ties Katkuškėmis, žemiausia (129 m) – šiaurės vakaruose, prie Merkio. Pro rajoną teka Merkys ir jo intakas Šalčia, taip pat Nemuno intakas Gauja. Telkšo 5 Šalčininkų rajono ežerai, 5 tvenkiniai. Yra Merkio ichtiologinio draustinio dalis, Dieveniškių istorinis regioninis parkas.
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -6 °C, liepos +17,5 °C. Per metus iškrenta ~610 mm kritulių. Vidurinis sniego dangos storis – 30 cm (susidaro apie gruodžio 15 d., ištirpsta apie kovo 13 d.).[4] Miškingumas 43,7 proc., didžiausias miškas yra Rūdninkų giria. Vyrauja pušynai, yra eglynų, beržynų, mišriųjų miškų.
Plentai į Vilnių ir Lydą (Baltarusija), šiaurės pietų kryptimi praeina Vilniaus–Lydos geležinkelis, veikia Šalčininkų muitinės, Eišiškių, Krakūnų, Šalčininkų postai, Stasylų geležinkelio postas.[5]
- Etnografinis kaimas Žižmai
- Šalčininkų centrinė aikštė
| ||||||||||||||||||||
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Šalčininkų rajono savivaldybės istoriniai sąrašai | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš Vilniaus apskrities 34 apylinkių. Iki 1953 m. rajonas priklausė Vilniaus sričiai. 1962 m. gruodžio 8 d. Šalčininkų rajonas prijungtas prie Eišiškių rajono. 1972 m. Eišiškių rajonas pavadintas Šalčininkų rajonu. 1975 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos, 1 apylinkė panaikinta, 4 apylinkės sujungtos į dvi.
1995 m. įsteigta Šalčininkų rajono savivaldybė, pavaldi Vilniaus apskričiai. 2008 m. gruodžio 23 d. savivaldybės tarybos nutarimais nuo 2009 m. sausio 1 d. įsteigtos 110 seniūnaitijų.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 957 | 34 apylinkės | ||
| 1954 m. (Išsamiau) | 17 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) | 972 | 43 668 | 17 apylinkių | 1 miestas (Šalčininkai), 1 miesto tipo gyvenvietė (Baltoji Vokė) |
| 1962 m. | 972 | 17 apylinkių | 1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė | |
| 1972 m. (Išsamiau) | 1507 | 17 apylinkių | 2 miestai (Eišiškės, Šalčininkai), 1 miesto tipo gyvenvietė, 2 miesteliai (Dieveniškės, Jašiūnai), 363 kaimai, 14 kaimų dalių, 79 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 1507 | 44 000 | 16 apylinkių | 2 miestai, 1 miesto tipo gyvenvietė, 2 miesteliai, 363 kaimai, 10 kaimų dalių, 80 viensėdžių, 2 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) | 43 195 | 14 apylinkių | 2 miestai, 1 miesto tipo gyvenvietė, 460 kaimo vietovių | |
| 1986 m. (Išsamiau) | 1507 | 13 apylinkių | 2 miestai, 1 miesto tipo gyvenvietė, 2 miesteliai, 375 kaimai, 68 viensėdžiai | |
| 1989 m. (Išsamiau) | 1505 | 41 347 | 12 apylinkių | 2 miestai, 1 miesto tipo gyvenvietė, 458 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) | 1491 | 39 282 | 13 kaimo seniūnijų | 3 miestai (Baltoji Vokė, Eišiškės, Šalčininkai), 2 miesteliai, 385 kaimai, 57 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės, 6 kaimų dalys [6] |
| 2009 m. (Išsamiau) | 13 seniūnijų ir 110 seniūnaitijų | 3 miestai, 3 miesteliai, 382 kaimai, 56 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės [7] | ||
| 2011 m. (Išsamiau) | 34 544 | 13 seniūnijų | 3 miestai, 2 miesteliai, 383 kaimai, 55 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės [8] | |
| 2016 m. (Išsamiau) | 13 seniūnijų | 3 miestai, 2 miesteliai, 386 kaimai, 57 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės [9] | ||
| 2020 m. (Išsamiau) | 13 seniūnijų | 444 gyvenvietės, tarp jų – 3 miestai, 3 miesteliai, 7 herbinės gyvenvietės [10] | ||
| 2021 m. (Išsamiau) | 30 052 | 13 seniūnijų | 3 miestai, 3 miesteliai, 357 kaimai, 28 viensėdžiai [11] | |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 43 668 | 43 397 | 43 195 | 41 347 | 39 282 | 37 841 | 34 706 | 30 052 | ||
| |||||||||
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]|
2011 m. gyveno 34 544 žmonės:[14]
|
2001 m. gyveno 39 282 žmonės:[15]
|
Religinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Romos katalikai – 86,2 %
- stačiatikiai – 4,1 %
- sentikiai – 0,3 %
- evangelikai liuteronai – 0,2 %
- kiti – 0,3 %
- netikintys/nenurodė – 8,8 %
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybės teritorijoje yra:
- 3 miestai – Baltoji Vokė, Eišiškės ir Šalčininkai;
- 3 miesteliai – Dieveniškės, Jašiūnai ir Turgeliai;
- 450 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Šalčininkai – 6857
- Eišiškės – 2908
- Jašiūnai – 2383
- Baltoji Vokė – 998
- Dieveniškės – 578
- Šalčininkėliai – 550
- Zavišonys – 513
- Kalesninkai – 506
- Rūdninkai – 480
- Turgeliai – 475
| ||||||||||||||
Administracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atstovaujamoji valdžia – Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šalčininkų rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybėje yra 13 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis,[16] gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.[13]
| Seniūnija | Adm. centras | Plotas, km² | Gyventojai | Gyv. tankumas, žm./km² |
|---|---|---|---|---|
| Akmenynė | 62,12 | 652 | 10,5 | |
| Baltoji Vokė | 89,83 | 1 703 | 19 | |
| Butrimonys | 95,58 | 1 483 | 15,5 | |
| Dainava | 54,73 | 680 | 12,4 | |
| Dieveniškės | 165,33 | 1 585 | 9,6 | |
| Eišiškės | 69,47 | 3 805 | 54,8 | |
| Gerviškės | 164,3 | 1 790 | 10,9 | |
| Jašiūnai | 108,14 | 3 545 | 32,8 | |
| Kalesninkai | 99,09 | 1 638 | 16,5 | |
| Pabarė | 242,34 | 1 119 | 4,6 | |
| Poškonys | 85,47 | 566 | 6,6 | |
| Šalčininkai | 137,35 | 9 533 | 69,4 | |
| Turgeliai | 118,87 | 1 953 | 16,4 |
Tarptautinė partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais Šalčininkų rajonas rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Chočas, Lenkija
Polanecas, Lenkija
Kentšynas, Lenkija
Košalinas, Lenkija
Svidnikas, Lenkija
Lovičas, Lenkija
Liubavos Nove Miastas, Lenkija
Plonskas, Lenkija
Starogardas, Lenkija
Volštynas, Lenkija
Ščytnas, Lenkija
Tarnovo Podgurnė, Lenkija
Zgežas, Lenkija
Žninas, Lenkija
Stašuvas, Lenkija
Vachova, Lenkija
Augustavas, Lenkija
Chelmnas, Lenkija
Radomas, Lenkija
Torunė, Lenkija
Dame Šprevaldo apskritis, Vokietija
Lyda, Baltarusija
Varanavas, Baltarusija
Švietimas ir ugdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybėje yra 19 bendrojo lavinimo mokyklų (2026 m. gegužė):[17]
- 15 gimnazijų: Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija, Šalčininkų rajono Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija, Šalčininkų rajono Baltosios Vokės Šilo gimnazija, Šalčininkų rajono Butrimonių Anos Krepštul gimnazija, Šalčininkų rajono Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazija, Šalčininkų rajono Dieveniškių Ryto gimnazija, Šalčininkų rajono Eišiškių gimnazija, Šalčininkų rajono Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija, Šalčininkų rajono Jašiūnų Aušros gimnazija, Šalčininkų rajono Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija, Šalčininkų rajono Kalesninkų Liudviko Narbuto gimnazija, Šalčininkų rajono Turgelių kunigo Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazija, Šalčininkų Santarvės gimnazija, Turgelių Aistuvos gimnazija;
- 4 pagrindinės mokyklos: Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinė mokykla, Šalčininkų mokykla-daugiafunkcis centras, Šalčininkų rajono Jašiūnų pagrindinė mokykla, Šalčininkų rajono Pabarės pagrindinė mokykla.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Adresų registro savivaldybių erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14).
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Šalčininkų rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 151–152
- ↑ Šalčininkų rajonas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-14).
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Lietuvos statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
- ↑ RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
- ↑ Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- 1 2 Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Citavimo klaida: Netinkama
<ref>žymė; vardas "2021sur" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu - ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
- ↑ Adresų registro seniūnijų erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14)
- ↑ Švietimo ir mokslo institucijos. Aikos.smm.lt (tikrinta 2026-05-05).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Savivaldybės svetainė
- Rajono žemėlapis Archyvuota kopija 2020-11-30 iš Wayback Machine projekto.


