Kauno tarptautinis oro uostas
| Tarptautinis Kauno oro uostas | |||
 
| |||
| IATA: KUN - ICAO: EYKA | |||
|---|---|---|---|
| Parametrai | |||
| Aerodromo tipas | civilinis | ||
| Operatorius | LR susisiekimo ministerija | ||
| Miestas | Kaunas | ||
| Aukštis virš jūros lygio | 77 m | ||
| Koordinatės | 54°57′50″ š. pl. 24°05′05″ r. ilg. / 54.96389°š. pl. 24.08472°r. ilg. | ||
| Tinklalapis | www.kaunas-airport.lt, www.kun.lt | ||
| Kilimo ir tūpimo takai | |||
| Kryptis | Matmenys | Danga | |
| ilgis (m) | plotis (m) | ||
| 08/26 | 3250 | 45 | asfaltbetonis |
_forfluga_areo_1.jpg)
Tarptautinis Kauno oro uostas (IATA kodas: KUN, ICAO kodas: EYKA) – civilinis oro uostas, įsikūręs Karmėlavos gyvenvietėje, 13 km į šiaurės rytus nuo Kauno, 8 km nuo Klaipėdos-Vilniaus automagistralės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kauno oro uostas atidarytas 1988 m. liepos 1 d. sovietinei armijai priklausiusioje raketų bazės teritorijoje. Pirmasis statybų etapas truko 5 metus ir kainavo 8 mln. rublių. Tuomet buvo įrengtas 2570 m ilgio kilimo ir tūpimo takas, peronas, laikinas keleivių terminalas ir navigacijos priemonių kompleksas. Padidėjus lėktuvais gabenamų krovinių apimtims, įrengtas degalų sandėlis, takas pailgintas iki 3250 metrų.
Nuo 1988 m. Aeroflot Kauno padalinio lėktuvai Jak-42 ir Jak-40 keleivius skraidino iš Kauno į Charkovą, Kijevą, Maskvą, Odesą, Simferopolį, Šiaulius.1993 m. rugsėjo 6 d. Kauno oro uoste lankėsi popiežius Jonas Paulius II.
1994 m. balandžio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 242 suteiktas Tarptautinio oro uosto statusas.[1]
1996 m. tapo Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) nariu. Nuo 1996 m. dalyvauja asociacijos „Lietuvos oro uostai“ veikloje.
2003 m. rugsėjo 15 d. sutikta Europos krepšinio čempionato nugalėtoja Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.[2]
2005 m. pradėtas įgyvendinti už ES lėšas finansuojamas projektas, kurio metu modernizuota kilimo-tūpimo tako šviesų signalinė sistema.
2007 m. spalio 17 d. pradėta naujo trijų aukštų 7573 m² ploto Šengeno erdvės reikalavimus atitinkančio keleivių terminalo statyba (projekto autorius Gintautas Natkevičius). Objekto statyba baigta 2008 m. kovo 30 d.[3], oficialiai atidarytas gegužės 13 d.[4] Statybos darbus atliko AB „YIT Kausta“. Terminale įdiegtos pažangios keleivių ir bagažo aptarnavimo technologijos, moderni pasienio kontrolės ir aviacinio saugumo patikros įranga. Oro uoste įrengti nauji inžineriniai tinklai, automobilių stovėjimo aikštelės, rekonstruota perono danga.
2009 m. oro uoste nutiestas naujas magistralinis riedėjimo takas ir išplėstas orlaivių peronas, rekonstruota kilimo-tūpimo tako rytinio ir vakarinio galų danga, įrengta moderni šviesų signalinė sistema, atliktas naujas markiravimas, leidžiantis saugiau judėti transporto priemonėms, įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai.[5]
2010 m. gegužės 4 d. atidaryta Airijos žemų kaštų bendrovės Ryanair bazė.[6]
2010 m. lapkričio 5 d. baigtas rekonstruoti oro uosto kilimo-tūpimo takas. Naujos trisluoksnės tako dangos stiprumas buvo apskaičiuotas Boeing 747 lėktuvų, kurių bendroji masė siekia 400 tonų, operacijoms oro uoste. Orlaiviai galės Kauno oro uoste saugiau ir komfortabiliau leistis ar kilti, nauji nuolydžių parametrai, dangos stiprumo rodikliai, markiravimas užtikrins tako darbo efektyvumą.[7]
2017 m. nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. Kauno oro uostas buvo perėmęs daugumą skrydžių iš Vilniaus oro uosto, kai pastarasis buvo laikinai uždarytas dėl kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos. Tuo tikslu oro uoste buvo įrengtas laikinų konstrukcijų terminalas.
Pažymint Kauno tapimą Europos kultūros sostine, nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. pabaigos oro uostui suteiktas laikinas Fluxus oro uosto pavadinimas.[8]
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1988–1991 m. – Bronius Jurelionis;
- 1991–2005 m. – Rimantas Skridaila;[9]
- 2005–2007 m. – Kęstutis Cucėnas;
- 2007–2012 m. – Arijandas Šliupas;
- nuo 2012 m. – Povilas Ugianskis;
- nuo 2018 m. – Karolis Matulaitis.
Pagrindiniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oro uostas užima 506 ha plotą, kilimo-tūpimo tako ilgis – 3250 m, plotis – 45 m. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – LR Susisiekimo ministerija.[10]
Oro uostas išsidėstęs 77 m virš jūros lygio, be apribojimų veikiantis kilimo ir tūpimo takas orientuotas išilgai vyraujančių vakarų vėjų krypčiai (PCN50/F/B/X/T). Oro uostas turi 4E kategoriją ir II-ą (CAT II) kilimo ir tūpimo tako kategoriją,[11] leidžiančias priimti bet kokio tipo ir masės orlaivius (An-124, Boeing 747), bei atitinka „B“ klasės civilinių aerouostų normų reikalavimus pagal ICAO, kas suteikia galimybes priimti orlaivius esant minimalaus matomumo meteorologinėms sąlygoms. Oro uosto perono plotas 115000 m², įrengta 15 stovėjimo aikštelių lėktuvams.[12]
Oro uosto aktyvaus veikimo zonoje gyvena 1,72 mln. gyventojų, per metus Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti apie 800 tūkst. keleivių ir 110 tūkst. tonų krovinių.[13]
Oro uosto veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ilgą laiką Kauno oro uosto specializacija buvo krovinių aptarnavimas. Reguliarius keleivių pervežimus vykdė tik viena aviakompanija Air Lithuania, kuri per metus aptarnaudavo apie 20 tūkst. keleivių. Mažėjant krovinių srautui, buvo ieškoma būdų, kaip pritraukti ne tik krovinių vežėjus, bet ir tapti patraukliu oro uostu keleiviams. Lietuvos aviacijos rinkoje atradus pigių skrydžių nišą, oro uosto strateginė veikla buvo nukreipta į šio tipo aviakompanijų pritraukimą.
2005 m. rugsėjo 22 d. skrydžius į Londoną pradėjo didžiausia Europoje žemų sąnaudų oro bendrovė Ryanair, gruodžio 1 d. į Varšuvą – Wizz Air. Kauno oro uostas tapo sparčiausiai augančiu Lietuvos oro uostu. 2009 m. vasario 19 d. sutiktas milijoninis Ryanair keleivis.
Statistiniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2009 m. oro uosto užimama rinkos dalis keleivių aptarnavimo srityje sudarė apie 25 proc. Šiuo metu Kauno oro uostas yra antras pagal dydį keleivinis oro uostas Lietuvoje. Kauno oro uostas pastaraisiais metais pirmavo tarp Lietuvos oro uostų pagal aptarnaujamų krovinių skaičių. 2010 m. aptarnauta daugiau nei 4449 tonos krovinių. 2010 m. krovinių skaičius išaugo 110 proc. – per Kauno oro uostą pervežta 2849 tonos krovinių ir 1,6 tūkst. tonų pašto.
Pervežtų keleivių skaičiaus pokytis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltijos valstybių oro uostų keleivių skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):
| Šalis | Oro uostas | 2019 | 2018 | 2017 | 2016 | 2015 | 2014 | 2013 | 2012 | 2011 | 2010 | 2009 | 2008 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Latvija
|
Rygos oro uostas | 7 798 394 | 7 056 099 | 6 097 434 | 5 402 545 | 5 162 149 | 4 814 073 | 4 793 045 | 4 767 764 | 5 106 692 | 4 663 647 | 4 066 854 | 3 690 549 |
 Lietuva
|
Vilniaus oro uostas | 5 004 921 | 4 922 949 | 3 761 837 | 3 814 001 | 3 336 084 | 2 942 670 | 2 661 869 | 2 208 096 | 1 712 467 | 1 373 859 | 1 308 632 | 2 048 439 |
 Estija
|
Talino oro uostas | 3 267 910 | 3 007 644 | 2 648 361 | 2 221 615 | 2 166 663 | 2 017 291 | 1 958 801 | 2 206 791 | 1 913 172 | 1 384 831 | 1 346 236 | 1 811 536 |
| Lietuva
|
Kauno oro uostas | 1 160 591 | 1 011 067 | 1 186 074 | 740 448 | 747 284 | 724 314 | 695 509 | 830 268 | 872 618 | 809 732 | 456 698 | 410 165 |
| Lietuva
|
Palangos oro uostas | 338 309 | 316 643 | 297 197 | 232 630 | 145 441 | 132 931 | 127 890 | 128 169 | 111 133 | 102 528 | 104 600 | 101 586 |
Aviakompanijos ir kryptys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Reguliarieji skrydžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aviakompanijų ir jų vykdomų reguliariųjų krypčių sąrašas:[14]
| Aviakompanija | Kryptys |
|---|---|
| LOT Polish Airlines | Varšuva (WAW)[15] |
| Ryanair | Alikantė (ALC), Bolonija (BLQ), Bristolis (BRS), Kopenhaga (CPH), Londonas (LTN), Londonas (STN), Milanas (MXP), Neapolis (NAP), Šanonas (SNN) Vasaros sezonu: Burgasas (BOJ), Edinburgas (EDI), Maljorkos Palma (PMI), Riminis (RMI), Trapanis (TPS), Pafosas (PFO), Žirona (GRO) Žiemos sezonu: Eilatas (VDA) |
| Wizz Air | Olesiundas (AES), Bergenas (BGO), Einhovenas (EIN), Londonas (LTN), Stavangeris (SVG), Turku (TKU) |
Krovinių gabenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Aviakompanija | Kryptys |
|---|---|
| SprintAir | Varšuva (WAW), Ryga (RIX) |
| Transaviabaltika | Minskas (MSQ) |
Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš Kauno oro uosto kursuoja autobusai, kuriais tiesiogiai be persėdimų galima nuvykti į Kauno centrą, Vilnių, Klaipėdą ir kitus miestus.
Į Kauną:
- 29G maršruto autobusas: Kauno oro uostas – Savanorių pr. – Centras – Geležinkelio stotis;
Tarpmiestiniai autobusai:
Prie oro uosto esančioje stotelėje stoja pro Karmėlavą važiuojantys tarpmiestiniai autobusai, važiuojantys į Kauną ir iš Kauno.
Specialieji ekspresai (mikroautobusai):
Į Vilnių:
- Kauno oro uosto ekspresas: Kauno oro uostas – Vilnius (viešbutis „Panorama“) – Kauno oro uostas.
Į Klaipėdą:
- Kauno oro uosto ekspresas: Kauno oro uostas – Klaipėda (prekybos centras „Akropolis“) – Kauno oro uostas.
Į Rygą (Latvija):
- Maršrutinis autobusas „flyBus“: Kauno oro uostas – Panevėžys – Bauskė (Latvija) – Ryga (Latvija).[16]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=245129
- ↑ http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=2858161
- ↑ http://www.yit.lt/16347/16348/56047 Archyvuota kopija 2008-04-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=17008274
- ↑ http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/kauno-oro-uostas-pradejo-ziemos-sezona-papildyta-245185
- ↑ http://www.kaunasair.lt/index.php?lang=lt&page=naujienos&news_id=86[neveikianti nuoroda]
- ↑ Kauno oro uoste baigtas rekonstruoti kilimo-tūpimo takas // Kauno diena, 2011 m. lapkričio 5 d. [1]
- ↑ Kauno oro uostas tampa „Fluxus“ oro uostu, Kauno oro uostas, 2022 05 27
- ↑ http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=6414206
- ↑ Aviacijos pasaulis // 2006 m. kovo 24 d., Nr. 6 (100), 7 psl.
- ↑ Kauno oro uoste lėktuvai galės leistis dar blogesniu oru // Kauno diena, 2012 m. sausio 26 d. [2]
- ↑ http://www.kaunasair.lt/index.php?lang=lt&page=techniniai_duomenys Archyvuota kopija 2011-12-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.kaunasair.lt/index.php?lang=lt&page=bendra_informacija Archyvuota kopija 2011-12-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2017-2018m. žiemos sezono skrydžių tvarkaraštis Archyvuota kopija 2016-03-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kauno oro uosto pergalė: lėktuvai iš Kauno į Varšuvą kils nuolatos Archyvuota kopija 2018-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ FlyBus
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kauno oro uostas
- Kilimo-tūpimo takas Archyvuota kopija 2006-08-30 iš Wayback Machine projekto.
- Autobusų maršruto į Kauną tvarkaraščiai
- Mikroautobusų maršruto į oro uostą tvarkaraščiai
- Autobusų maršruto į Vilnių ir Klaipėdą tvarkaraščiai
- Išvykimas ir atvykimas realiu laiku (angl.)
| |||||||||
