Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos

Lietuvos karinės oro pajėgos
Lietuvos karinių oro pajėgų emblema
Veikimo laikas	1919 - 1940, 1992 - dabar
Valstybė	Lietuva
Pavaldus	Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Rūšis	Karinės oro pajėgos
Paskirtis	Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas.
Dydis	Apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų 21 skraidymo aparatas
Būstinė	Gedimino g. 25, LT-44319 Kaunas
Vadovybė
Karinių oro pajėgų vadas	Pulkininkas Antanas Matutis
Karinių oro pajėgų štabo viršininkas	Pulkininkas Raimundas Germanas
Simbolika
Atpažinimo ženklas
Vėliava
Lėktuvai
Atakos lėktuvai	L-39ZA
Daugiafunkciniai sraigtasparniai	Mi-8MTV, AS-365N3+
Transportiniai lėktuvai	C-27J Spartan, Let_L-410_Turbolet,

Lietuvos karinės oro pajėgos (sutr. Lietuvos KOP) – sudedamoji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis. KOP vadas – pulkininkas Antanas Matutis (g. 1976 m.), pareigas eina nuo 2022 m. birželio 28 d. KOP paskirtis – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis oro pajėgomis. 2013 m. pajėgose tarnauja ir dirba apie 1200 žmonių.

Istorija

1919–1940 m.

Paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, 1918 m. vasario 16 d., pirmosios vyriausybės svarbiausias uždavinys buvo suorganizuoti kariuomenę, kuri galėtų atremti iš visų pusių besiveržiančius priešus. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmas įsakymas kuriamai Lietuvos kariuomenei.

1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Tų metų kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas inžinierius Petras Petronis. Trūkstant lietuvių aviacijos specialistų 1919 m. dauguma karo lakūnų buvo samdyti vokiečių kariškiai. Taip pat buvo samdomi specialistai iš Švedijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių.

Lietuvos karo aviacijos lėktuvų eskadrilė ore

1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920–1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921–1928 m. – Aviacija, vėliau – Karo aviacija.

Pirmąjį lėktuvą (Sopwith Struter) Lietuvos kariuomenė 1919 m. vasario 5 d. atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno. 1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje nupirkti ir atgabenti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai LVG C.VI, o birželio mėnesį buvo nupirkti dar 5 tokie lėktuvai. Nepriklausomybės kovų metu daug lėktuvų buvo paimti kaip trofėjai karo lauke, neoficialiai pirkta iš Vokietijos, dalį orlaivių Antantės nurodymu perdavė Vokietijos pajėgos.

Vėliau kariniai orlaiviai įsigyti Čekoslovakijoje (Letov Š-20L "Šmolik"), Italijoje (Ansaldo A.120, SVA.10, Fiat CR.20), Prancūzijoje (Dewoitine D.501, Morrane Saulnier 406L (nespėti pristatyti)), Didžiojoje Britanijoje (Martinsyde F.4 Buzzard, Gloster Gladiator Mk.I, de Havilland DH.89 Dragon Rapide, AVRO 626 "Prefect"), Vokietijoje (Bucker-133 C "Jungmeister", vyko derybos dėl Messerschmitt Bf-109). Karo aviacijos dirbtuvėse 1919–1930 m. buvo statomos nelicencinės vokiškų I Pasaulinio karo laikotarpio lėktuvų kopijos (Albatros B.II, Albatros C.III, Albatros C.XV, Albatros D.III, DFW C.V, Fokker D.VII, Halberstadt C.V, Friedrichshafen G.III, LVG C.VI), surenkami užsienyje įsigyjami orlaiviai (SVA.10), o nuo 1924 m. pradėti gaminti savų konstrukcijų orlaiviai – Jurgio Dobkevičiaus – Dobi ir Antano Gustaičio – ANBO.

R. Marcinkus, J. Liorentas, A. Gustaitis, J. Namikas, J. Mikėnas ir K. Rimkevičius šalia ANBO-IV.

Nuo 1919 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. ir laikotarpiu nuo 1932 iki 1940 m. Kaune veikė Karo aviacijos mokykla. Mokykla rengė įvairius aviacijos specialistus ir karininkus: pilotus, žvalgus, kulkosvaidininkus, mechanikus.

Lietuvos karo aviacija dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius. Nepriklausomybės kovų laikotarpiu daugiausia kovinių skridimų atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius, vėliau tapęs pirmuoju lietuviu lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas leitenantas Vytautas Rauba. Tų pačių metų spalio 4 d., kovoje su lenkais, buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių ekipažu. Lėktuvą pilotavęs Pirmosios eskadrilės vadas leitenantas Juozas Kumpis buvo sunkiai sužeistas, mirė lenkų nelaisvėje.

1940 birželio 15 d. Lietuvos karo aviaciją sudarė: vadovybė ir štabas (Kaune), komendantūra (Kaune; trys aerodromo kuopos, rikiuotės dalis ir ūkio dalis), žvalgybos (I) grupė (vadavietė Kaune), naikintuvų (II) grupė (vadavietė Kaune), bombonešių (III) grupė (vadavietė Zokniuose prie Šiaulių), Karo aviacijos mokykla (Kaune), Tiekimo skyrius (aviacijos dirbtuvės, technikos dalis, užpirkimų dalis ir sandėliai; Kaune) ir karo meteorologijos tarnyba (Kaune). Žvalgybos (I) grupę sudarė: antroji eskadrilė (įkurta 1921 m., lėktuvai ANBO‑41), šeštoji eskadrilė (įkurta 1932 m., lėktuvai ANBO‑41 ir ANBO‑IV) ir aštuntoji eskadrilė (įkurta 1938, lėktuvai ANBO‑IV). Naikintuvų (II) grupę sudarė: pirmoji eskadrilė (įkurta 1920 m., lėktuvai Dewoitine D‑501L), penktoji eskadrilė (įkurta 1932 m., lėktuvai Gloster Gladiator Mk.I) ir septintoji eskadrilė (įkurta 1938 m., lėktuvai FIAT CR.20). Bombonešių (III) grupę sudarė: trečioji eskadrilė (įkurta 1923 m., lėktuvai Ansaldo A.120) ir ketvirtoji eskadrilė (įkurta 1925 m., lėktuvai ANBO‑41). Karo aviacijos mokyklą sudarė Mokomoji eskadrilė (įkurta 1920 m., lėktuvai ANBO‑III, ANBO‑IV, ANBO‑V, ANBO‑51, ANBO‑VI ir kiti).

Lietuvos karo aviacijos lėktuvai Zokniuose 1937 m.

Lietuvos KOP savo sudėtyje taip pat turėjo zenitinius (Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė: 3 baterijos po tris Vickers‑Armstrong 75 mm zenitinius pabūklus, du 40 mm W.Z. 36 Bofors zenitinius pabūklus, automatinių pabūklų kuopa: 3 būriai, ginkluoti 301 automatiniu 20 mm pabūklu Oerlikon 1 II a ir 2 cm Flak 28), sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa: 3 būriai, ginkluoti 924 kulkosvaidžiais MG 08) ir techninius dalinius.

Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Aleksoto aerodrome Kaune, Zokniuose, Pajuostyje, vasaros metu buvo naudojami aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose.

1940 m. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo:

• 123 karininkai;
• 246 liktiniai;
• 924 kareiviai;
• 183 civiliai tarnautojai.

1940 m. rugpjūčio 1 d. sudaryto turto perėmimo žiniaraščio duomenimis, Karo aviacija turėjo 117 orlaivių, 822,5 tūkst. kg benzino, apie 35 t tepalo, aviacijos dirbtuves Aukštojoje Fredoje, Zokniuose, Pajuostyje, 50 atsarginių radijo stočių lėktuvams, 21 komplektą antžeminės radijo įrangos, pervežamas dirbtuves, devynis angarus techninei lėktuvų priežiūrai, 40 automašinų, 13 203 įvairiausių žemėlapių lapus, 10 600 atsarginių dalių motorams, 56 lėktuvų motorus, 90 lėktuvų fotoaparatų, fotokulkosvaidžių komplektų.

SSRS aneksavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos kariuomenė buvo reorganizuota į DVRA 29-ąjį Šaulių teritorinį korpusą, o rugsėjo 7 d. Lietuvos Karo aviacija buvo reorganizuota į šio korpuso dalinį – Tautinę eskadrilę. Į ją perkelta apie 20 lėktuvų (ANBO-41, vienas Gloster Gladiator, trys Bucker Bu-133) ir 54 Karo aviacijos karininkai, ne vien lakūnai. Kita technika, kuri buvo dislokuota Kaune, 8-osios sovietų aviadivizijos vado įsakymu perduota 213-ąjai SSRS KOP aviabazei, Panevėžio – 13-ajai SSRS KOP aviabazei, Karo aviacijos dirbtuvės buvo reorganizuotos į DVRA 55-ąsias aviacijos remonto dirbtuves, vėliau – į SSRS Aviacijos pramonės liaudies komisariato gamyklą Nr. 365. Tų pačių metų spalio 23 d. Krašto apsaugos ministerijos vyriausios likvidacinės komisijos pirmininko įsakymu Nr. 33 Karo aviacija buvo oficialiai išformuota.

Nuo 1992 m.

1992 m. sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba (viršininkas – pulkininkas leitenantas Z. Vegelevičius ir Edvinas Bagdonavičius). Nuo 1992 m. balandžio 27 d., naudojant Vilniaus aerouosto radiotechnines priemones, pradėta stebėti valstybės oro erdvė.

KOP mokomieji atakos lėktuvai L-39C

1993 m. atskraidinti Kirgizijoje nupirkti 4 reaktyviniai mokomieji lengvieji atakos lėktuvai L-39C. 1993 m. Pajuosčio aerodrome pradėta formuoti Antroji aviacijos bazė. 2000 m. Švedijoje įsigyti priešlėktuvinės artilerijos kompleksai L70.

Sukurta oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, į kurią įeina Vilniaus, Klaipėdos, Kauno civiliniai radarai ir radiolokacinių postų radarai, aktyviosios karo aviacijos priemonės.

2003 m. kovo 26 d. Baltijos jūroje sudužo Lietuvos KOP sraigtasparnis Mi-8T. Katastrofoje žuvo majoras Alvidas Brazlauskas ir borto technikas viršila Edmantas Vizbaras.

2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, Zoknių aerodrome dislokuojami besikeičiantys NATO šalių naikintuvai, vykdantys oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje (žr. Baltijos oro policija). Tais pačiais metais oro erdvės stebėjimui įsigyti vokiški trimačiai vidutinio nuotolio radarai TRML-3D.

2004 m. kovo 29 d. Zoknių aerodrome pradėjo budėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų oro erdvėje oro policijos funkcijas vykdančios rotacijos būdu besikeičiančios NATO valstybių pajėgos.

2004 m. balandžio 7 d. BALTNET sistema sujungta su NATO integruota oro erdvės gynybos sistema (NATINADS).

2004 m. rugpjūčio 4–8 d. Lietuvoje pirmą kartą surengtos tarptautinės karinių oro pajėgų pratybos (Baltic Bikini 04).

2004 m. spalio 1 d. pradėjo veiklą KOP Ginkluotės ir remonto depas. Sujungus KOP Pirmąją ir antrąją Aviacijos bazes, sudaryta KOP Aviacijos bazė.

2005 m. rugpjūčio 1 d. Karinėms oro pajėgoms paskirtas pirmasis karo kapelionas kpt. dr. Viginijus Veilentas.

2008 m. gruodžio 12 d. į Lietuvą atskraidintas antrasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Algirdas“.

2009 m. spalio 1 d. KOP perėmė KASP Aviacijos rinktinės teises, pareigas bei turtą;

2009 m. spalio 12 d. į Lietuvą atskraidintas trečiasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Vytautas“.

2011 m. vasario 9 d. į Afganistaną išvyko pirmoji LK KOP Oro pajėgų mokymo grupė, vadovaujama plk. ltn. Dainiaus Guzo.

Struktūra

Aviacijos bazės kilimo-tūpimo takas

Lietuvos karinis sraigtasparnis Mi-8 tupia JAV laive USS Mount Whitney, 2010 m.

Lietuvos karines oro pajėgas sudaro:

• Aviacijos bazė;
• Oro gynybos batalionas;
• Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
• Ginkluotės ir technikos remonto depas.

Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos formuojamos iš profesinės karo tarnybos, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių ir civilių tarnautojų.

Karinė technika ir ginkluotė

Skraidymo aparatai

Modelis	Nuotrauka	Kilmės šalis	Tipas	Versija	Skaičius	Pastabos
Transporto lėktuvai
Alenia C-27J „Spartan“		Italija	Vidutinio dydžio taktinis transportinis	C-27J	3	Naujos kartos lėktuvai su moderniausia avionika. Gali skraidinti iki 62 karių arba 10 tonų krovinių (taip pat ir karinę techniką).
Let L-410 „Turbolet“		Čekija	Artimojo nuotolio lengvasis transportinis	L-410UVP	2	Naudojami desantininkų treniruotėms ir oro taikiniams tempti priešlėktuvinės gynybos sistemos pratybų metu.
Cessna 172		Jungtinės Amerikos Valstijos	civilinis orlaivis	RG Cutlass	1	Orlaivį naudoja SOP
Sraigtasparniai
Mil Mi-8 „Hip“		TSRS	Daugiafunkcinis sraigtasparnis	Mi-8MTV-1	2	Mi-8MTV-1 (Mi17) transportavimui, taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Atlikta modernizacija (atnaujinta avionika, varikliai, praplėsti kuro bakai).
Eurocopter AS365 Dauphin		Prancūzija	Daugiafunkcinis sraigtasparnis	AS365N3+	3	Paieškos ir gelbėjimo reikmėms
Sikorsky UH-60 Black Hawk		Jungtinės Amerikos Valstijos	Daugiafunkcinis sraigtasparnis	MH-60	0 (4)	Transportavimui / Paieškos ir gelbėjimo reikmėms. Taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais.
Bepiločiai orlaiviai
ScanEagle		Jungtinės Amerikos Valstijos	žvalgybinis dronas		n/d	Karinės oro pajėgos naudoja nuo 2013 m. Kiekiai ir modifikacijos – neskelbtini

Nebenaudojami (nurašyti) skraidymo aparatai

Lietuvos KOP Antonov An-26 (2007 m.)

• 23 x Antonov An-2 „Colt“
• 1 x Antonov An-24 „Coke“  – eksponuojamas Aviacijos muziejuje
• 3 x Antonov An-26 „Curl“  – pakeisti naujai nupirktais C-27J „Spartan“
• 6 x Jakovlev Jak-52
• 2 x Aero L-39C „Albatros“  – vienas visiškai nurašytas, kitas perduotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutui
• 5 x Mil Mi-2 „Hoplite“
• 4 x PZL-104 Wilga
• 1 x Jak 18T
• 1 x L39ZA  Čekija – vienas sudužo per pratybas 2011 m. rugpjūčio 30 d. netoli Šiaulių
• 1 x Mi-8PS – padidinto komforto komandinis sraigtasparnis, svarbių asmenų transportavimui
• 5 x Mi-8T – vienas SAR operacijų sraigtasparnis, sudužo per incidentą.

• 1 x Mi-8MTV-1 – SAR operacijų sraigtasparnis.

Priešlėktuvinė ginkluotė (Oro gynybos batalionas)

Pavadinimas	Atvaizdas	Kilmės šalis	Rūšis	Kiekis	Pastabos
FIM-92 Stinger		Jungtinės Amerikos Valstijos	Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas	8	Įsigyta 2007 m. „Dual Mount Stinger“ modifikacijos kartu su 9 treniruokliais, 2 MPQ-64 Sentinel radarais, taktiniais operacijų centrais, kompleksų transportavimui skirtais Humvee visureigiais ir apie 60 raketų.
Grom		Lenkija	Nešiojama raketinė sistema	80
NASAMS		Norvegija	Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema	Dvi baterijos
RBS-70		Švedija	Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas	21	Įsigyta 2004 m. iš Norvegijos, kartu su 5 treniruokliais, 5 Giraffe Mk-IV radarais ir apie 210 Mk1 kovinių raketų. Modernizuojama į RBS-70 NG (New Generation) versiją.
Bofors 40 mm L/70		Švedija	Zenitinė patranka	36	Radarais valdoma versija (naudojami ugnies valdymo radarai FCR-790 ir apžvalgos radarai PS-70). Dalis šių zenitinių patrankų sumontuota laivuose.

Taip pat skaitykite

• Baltijos oro policija
• Sąrašas:Lietuvos oro uostai ir aerodromai
• Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai