Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos
Lietuvos karinės oro pajėgos | |
---|---|
![]() Lietuvos karinių oro pajėgų emblema | |
Veikimo laikas | 1919 - 1940, 1992 - dabar |
Valstybė | ![]() |
Pavaldus | Lietuvos ginkluotosios pajėgos |
Rūšis | Karinės oro pajėgos |
Paskirtis | Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. |
Dydis | Apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų 21 skraidymo aparatas |
Būstinė | Gedimino g. 25, LT-44319 Kaunas |
Vadovybė | |
Karinių oro pajėgų vadas | Pulkininkas Dainius Guzas |
Karinių oro pajėgų štabo viršininkas | Pulkininkas Ramūnas Titenis |
Simbolika | |
Atpažinimo ženklas | ![]() |
Vėliava | ![]() |
Lėktuvai | |
Atakos lėktuvai | L-39ZA |
Daugiafunkciniai sraigtasparniai | Mi-8T, AS-365N3+ |
Transportiniai lėktuvai | C-27J Spartan, Let_L-410_Turbolet, |
Lietuvos karinės oro pajėgos (sutr. Lietuvos KOP) – sudedamoji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis. KOP vadas – pulkininkas Audronis Navickas (g. 1967 m.), pareigas eina nuo 2013 m. birželio 10 d. KOP paskirtis – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis oro pajėgomis. 2013 m. pajėgose tarnauja ir dirba apie 1200 žmonių.[1]
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1919–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, 1918 m. vasario 16 d., pirmosios vyriausybės svarbiausias uždavinys buvo suorganizuoti kariuomenę, kuri galėtų atremti iš visų pusių besiveržiančius priešus. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmas įsakymas kuriamai Lietuvos kariuomenei.
1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. [2] Būrio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Tų metų kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas inžinierius Petras Petronis.
Pirmąjį lėktuvą (Sopwith Struter) Lietuvos kariuomenė dar 1919 m. vasario 5 d. atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno. 1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje nupirkti ir atgabenti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai LVG C.VI., o birželio mėnesį buvo nupirkti dar 5 lėktuvai. Per sekančius metus lėktuvų buvo įsigyta karo lauke, daug jų buvo pirkti iš įvairių kitų valstybių, ir buvo statomi vietinių projektuotorių Jurgio Dobkevičiaus (Jurgis Dobkevičius) ir Antano Gustaičio (Antanas Gustaitis).
Nuo Kovo mėn. iki Gruodžio mėn.1919 m. ir laikotarpiu nuo 1932 iki 1940 m. Kaune veikė Karo aviacijos mokykla. Mokykla mokė karininkus įvairiose aviacijos srityse: pilotavimo, žvalgymo, kulkosvaidininkavimo, mekanikos.

Lietuvos karo aviacija dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius. Daugiausia kovinių skridimų atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius, vėliau tapęs pirmuoju lietuviu lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas leitenantas Vytautas Rauba. Tų pačių metų spalio 4 d., kovoje su lenkais, buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių ekipažu. Lėktuvą pilotavęs Pirmosios eskadrilės vadas leitenantas Juozas Kumpis buvo sunkiai sužeistas, mirė lenkų nelaisvėje. 1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920–1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921–1928 m. – Aviacija, vėliau – Karo aviacija.
1940 m. Lietuvos KOP savo sudėtyje turėjo žvalgybines, naikintuvų, bombonešių ir mokomąsias grupes (8 eskadrilės). Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Kaune, Zokniuose, Pajuostyje, vasaros metu naudojami aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose.
1940 m. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo:
- 123 karininkai;
- 246 liktiniai;
- 924 kareiviai;
- 183 civiliai tarnautojai.
Nuo 1992 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
![]() |
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – vidinės nuorodos Jei galite, sutvarkykite. |
1992 m. sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba (viršininkas – pulkininkas leitenantas Z. Vegelevičius ir Edvinas Bagdonavičius).
Nuo 1992 m. balandžio 27 d., naudojant Vilniaus aerouosto radiotechnines priemones, pradėta stebėti valstybės oro erdvė.
1993 m. atskraidinti Kirgizijoje nupirkti 4 reaktyviniai mokomieji lengvieji atakos lėktuvai L-39C. 1993 m. Pajuosčio aerodrome pradėta formuoti Antroji aviacijos bazė. 2000 m. Švedijoje įsigyti priešlėktuvinės artilerijos kompleksai L70.
Sukurta oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, į kurią įeina Vilniaus, Klaipėdos, Kauno civiliniai radarai ir radiolokacinių postų radarai, aktyviosios karo aviacijos priemonės.
2003 m. kovo 26 d. Baltijos jūroje sudužo Lietuvos KOP sraigtasparnis Mi-8T. Katastrofoje žuvo majoras Alvidas Brazlauskas ir borto technikas viršila Edmantas Vizbaras.
2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, Zoknių aerodrome dislokuojami besikeičiantys NATO šalių naikintuvai, vykdantys oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje (žr. Baltijos oro policija). Tais pačiais metais oro erdvės stebėjimui įsigyti vokiški trimačiai vidutinio nuotolio radarai TRML-3D.
2004 m. kovo 29 d. Zoknių aerodrome pradėjo budėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų oro erdvėje oro policijos funkcijas vykdančios rotacijos būdu besikeičiančios NATO valstybių pajėgos.
2004 m. balandžio 07 d. BALTNET sistema sujungta su NATO integruota oro erdvės gynybos sistema (NATINADS).
2004 m. rugpjūčio 04-08 dienomis Lietuvoje pirmą kartą surengtos tarptautinės karinių oro pajėgų pratybos (Baltic Bikini 04).
2004 m. spalio 01 d. pradėjo veiklą KOP Ginkluotės ir remonto depas. Sujungus KOP Pirmąją ir antrąją Aviacijos bazes, sudaryta KOP Aviacijos bazė.
2005 m. rugpjūčio 01 d. Karinėms oro pajėgoms paskirtas pirmasis karo kapelionas kpt.dr. Viginijus Veilentas.
2008 m. gruodžio 12 d. į Lietuvą atskraidintas antrasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Algirdas“.
2009 m. spalio 01 d. KOP perėmė KASP Aviacijos rinktinės teises, pareigas bei turtą;
2009 m. spalio 12 d. į Lietuvą atskraidintas trečiasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Vytautas“.
2011 m. vasario 9 d. į Afganistaną išvyko pirmoji LK KOP Oro pajėgų mokymo grupė, vadovaujama plk. ltn. Dainiaus Guzo.
Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos karines oro pajėgas sudaro:
- Aviacijos bazė;
- Oro gynybos batalionas;
- Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
- Ginkluotės ir technikos remonto depas.
Karinė technika ir ginkluotė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skraidymo aparatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Modelis | Nuotrauka | Kilmės šalis | Tipas | Versija | Skaičius | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|---|
L-39 | ![]() |
![]() |
Treniruočių/lengvasis atakos | L-39ZA | 1 (2) | Galima ginkluotė: iki 500 kg svorio aviacinės bombos, nevaldomos raketos oras – žemė, sudvejinta 23 mm patranka. Vienas sudužo per pratybas 2011 m. rugpjūčio 30 d. netoli Šiaulių[3] |
Alenia C-27J „Spartan“ | ![]() |
![]() |
Vidutinio dydžio taktinis transportinis | C-27J | 3 | Naujos kartos lėktuvai su moderniausia avionika. Gali skraidinti iki 62 karių arba 10 tonų krovinių (taip pat ir karinę techniką). |
Let L-410 „Turbolet“ | ![]() |
![]() |
Artimojo nuotolio lengvasis transportinis | L-410UVP | 2 | Naudojami desantininkų treniruotėms ir oro taikiniams tempti priešlėktuvinės gynybos sistemos pratybų metu. |
Antonov An-2 „Colt“ | ![]() |
![]() |
Lengvasis daugiafunkcinis | An-2 | 3 | Pirmieji oro pajėgų orlaiviai. Gali transportuoti iki 12 žmonių, naudojami parašiutininkų treniruotėms. |
Jakovlev Jak-18 „Max“ | ![]() |
![]() |
Treniruočių | Jak-18T | 1 | |
Jakovlev Jak-52 | ![]() |
![]() |
Treniruočių | Jak-52 | ? | |
Mil Mi-8 „Hip“ | ![]() |
![]() |
Daugiafunkcinis sraigtasparnis | Mi-8MTV-1 | 3 | Naudojami transportavimui, taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Atlikta modernizacija (atnaujinta avionika, varikliai, praplėsti kuro bakai). |
Mi-8T | 5 | Iš jų 3 sraigtasparniai pritaikyti paieškos ir gelbėjimo darbų atlikimui. | ||||
Mi-8PS | 1 | Padidinto komfortabilumo komandinis sraigtasparnis, gali būti naudojamas svarbių asmenų transportavimui. | ||||
Eurocopter AS365 Dauphin | ![]() |
![]() |
Daugiafunkcinis | AS365N3+[4] | 3 | Paieškos ir gelbėjimo reikmėms |
Nebenaudojami (nurašyti) skraidymo aparatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 20+ x Antonov An-2 „Colt“
- 1 x Antonov An-24 „Coke“
– eksponuojamas Aviacijos muziejuje
- 3 x Antonov An-26 „Curl“
– pakeisti naujai nupirktais C-27J „Spartan“
- 6 x Jakovlev Jak-52
- 2 x Aero L-39C „Albatros“
– vienas visiškai nurašytas, kitas perduotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutui [5]
- 5 x Mil Mi-2 „Hoplite“
- 4 x PZL-104 Wilga
Priešlėktuvinė ginkluotė (Oro gynybos batalionas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas | Atvaizdas | Kilmės šalis | Rūšis | Kiekis | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|
FIM-92 Stinger | ![]() |
![]() |
Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas | 8 | Įsigyta 2007 m. „Dual Mount Stinger“ modifikacijos kartu su 9 treniruokliais, 2 MPQ-64 Sentinel radarais, taktiniais operacijų centrais, kompleksų transportavimui skirtais Humvee visureigiais ir apie 60 raketų.[6][7] |
RBS-70 | ![]() |
![]() |
Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas | 21 | Įsigyta 2004 m. iš Norvegijos, kartu su 5 treniruokliais, 5 Giraffe Mk-IV radarais ir apie 210 Mk1 kovinių raketų.[8] Modernizuojama į RBS-70 NG (New Generation) versiją. |
Bofors 40 mm L/70 | ![]() |
Zenitinė patranka | 18 | Radarais valdoma versija (naudojami ugnies valdymo radarai FCR-790 bei apžvalgos radarai PS-70). Dalis šių zenitinių patrankų sumontuota laivuose. |
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Baltijos oro policija
- Sąrašas:Lietuvos oro uostai ir aerodromai
- Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Krašto apsauga. Ginkluotosios pajėgos. Reguliariosios pajėgos. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 201 psl.
- ↑ A.Gamziukas, G.Ramoška, Lietuvos Karinė Aviacija 1919-1940, Lietuvos aviacijos muziejus, Kaunas, 1999, ISBN 9986-557-12-7
- ↑ Greta Šiaulių susidūrė du kariniai lėktuvai, vienas nukrito
- ↑ Į Lietuvą atskrido pirmasis iš trijų naujųjų Lietuvos kariuomenės įsigytų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių
- ↑ Citavimo klaida: Netinkama
<ref>
žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimuKardas20093
- ↑ [1]
- ↑ Raketinis kompleksas Stinger jau Lietuvoje
- ↑ [2]
|
|