Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos karinės oro pajėgos
Insignia of the Lithuanian Air Force.png
Lietuvos karinių oro pajėgų emblema
Veikimo laikas 1919 - 1940, 1992 - dabar
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Pavaldus Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Rūšis Karinės oro pajėgos
Paskirtis Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas.
Dydis Apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų
21 skraidymo aparatas
Būstinė Gedimino g. 25, LT-44319 Kaunas
Vadovybė
Karinių oro pajėgų vadas Pulkininkas Dainius Guzas
Karinių oro pajėgų štabo viršininkas Pulkininkas Ramūnas Titenis
Simbolika
Atpažinimo ženklas Lithuania roundel.svg
Vėliava Air Force Ensign of Lithuania.svg
Lėktuvai
Atakos lėktuvai L-39ZA
Daugiafunkciniai sraigtasparniai Mi-8MTV,
AS-365N3+
Transportiniai lėktuvai C-27J Spartan,
Let_L-410_Turbolet,

Lietuvos karinės oro pajėgos (sutr. Lietuvos KOP) – sudedamoji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis. KOP vadas – pulkininkas Dainius Guzas (g. 1969 m.), pareigas eina nuo 2017 m. gegužės 29 d. KOP paskirtis – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis oro pajėgomis. 2013 m. pajėgose tarnauja ir dirba apie 1200 žmonių.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, 1918 m. vasario 16 d., pirmosios vyriausybės svarbiausias uždavinys buvo suorganizuoti kariuomenę, kuri galėtų atremti iš visų pusių besiveržiančius priešus. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmas įsakymas kuriamai Lietuvos kariuomenei.

1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. [2] Būrio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Tų metų kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas inžinierius Petras Petronis. Trūkstant lietuvių aviacijos specialistų 1919 m. dauguma karo lakūnų buvo samdyti vokiečių kariškiai. Taip pat buvo samdomi specialistai iš Švedijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių.

Lietuvos karo aviacijos lėktuvų eskadrilė ore

1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920–1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921–1928 m. – Aviacija, vėliau – Karo aviacija.

Pirmąjį lėktuvą (Sopwith Struter) Lietuvos kariuomenė 1919 m. vasario 5 d. atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno. 1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje nupirkti ir atgabenti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai LVG C.VI, o birželio mėnesį buvo nupirkti dar 5 tokie lėktuvai. Nepriklausomybės kovų metu daug lėktuvų buvo paimti kaip trofėjai karo lauke, neoficialiai pirkta iš Vokietijos, dalį orlaivių Antantės nurodymu perdavė Vokietijos pajėgos.

Vėliau kariniai orlaiviai įsigyti Čekoslovakijoje (Letov Š-20L "Šmolik"), Italijoje (Ansaldo A.120, SVA.10, Fiat CR.20), Prancūzijoje (Dewoitine D.501, Morrane Saulnier 406L (nespėti pristatyti)), Didžiojoje Britanijoje (Martinsyde F.4 Buzzard, Gloster Gladiator Mk.I, de Havilland DH.89 Dragon Rapide, AVRO 626 "Prefect"), Vokietijoje (Bucker-133 C "Jungmeister", vyko derybos dėl Messerschmitt Bf-109). Karo aviacijos dirbtuvėse 1919–1930 m. buvo statomos nelicencinės vokiškų I Pasaulinio karo laikotarpio lėktuvų kopijos (Albatros B.II, Albatros C.III, Albatros C.XV, Albatros D.III, DFW C.V, Fokker D.VII, Halberstadt C.V, Friedrichshafen G.III, LVG C.VI),[3] surenkami užsienyje įsigyjami orlaiviai (SVA.10), o nuo 1924 m. pradėti gaminti savų konstrukcijų orlaiviai – Jurgio DobkevičiausDobi ir Antano GustaičioANBO.

Nuo 1919 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. ir laikotarpiu nuo 1932 iki 1940 m. Kaune veikė Karo aviacijos mokykla. Mokykla rengė įvairius aviacijos specialistus ir karininkus: pilotus, žvalgus, kulkosvaidininkus, mechanikus.

Lietuvos karo aviacija dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius. Nepriklausomybės kovų laikotarpiu daugiausia kovinių skridimų atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius, vėliau tapęs pirmuoju lietuviu lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas leitenantas Vytautas Rauba. Tų pačių metų spalio 4 d., kovoje su lenkais, buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių ekipažu. Lėktuvą pilotavęs Pirmosios eskadrilės vadas leitenantas Juozas Kumpis buvo sunkiai sužeistas, mirė lenkų nelaisvėje.

1940 birželio 15 d. Lietuvos karo aviaciją sudarė: vadovybė ir štabas (Kaune), komendantūra (Kaune; trys aerodromo kuopos, rikiuotės dalis ir ūkio dalis), žvalgybos (I) grupė (vadavietė Kaune), naikintuvų (II) grupė (vadavietė Kaune), bombonešių (III) grupė (vadavietė Zokniuose prie Šiaulių), Karo aviacijos mokykla (Kaune), Tiekimo skyrius (aviacijos dirbtuvės, technikos dalis, užpirkimų dalis ir sandėliai; Kaune) ir karo meteorologijos tarnyba (Kaune). Žvalgybos (I) grupę sudarė: antroji eskadrilė (įkurta 1921 m., lėktuvai ANBO‑41), šeštoji eskadrilė (įkurta 1932 m., lėktuvai ANBO‑41 ir ANBO‑IV) ir aštuntoji eskadrilė (įkurta 1938, lėktuvai ANBO‑IV). Naikintuvų (II) grupę sudarė: pirmoji eskadrilė (įkurta 1920 m., lėktuvai Dewoitine D‑501L), penktoji eskadrilė (įkurta 1932 m., lėktuvai Gloster Gladiator Mk.I) ir septintoji eskadrilė (įkurta 1938 m., lėktuvai FIAT CR.20). Bombonešių (III) grupę sudarė: trečioji eskadrilė (įkurta 1923 m., lėktuvai Ansaldo A.120) ir ketvirtoji eskadrilė (įkurta 1925 m., lėktuvai ANBO‑41). Karo aviacijos mokyklą sudarė Mokomoji eskadrilė (įkurta 1920 m., lėktuvai ANBO‑III, ANBO‑IV, ANBO‑V, ANBO‑51, ANBO‑VI ir kiti).

Lietuvos karo aviacijos lėktuvai Zokniuose 1937 m.

Lietuvos KOP savo sudėtyje taip pat turėjo zenitinius (Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė: 3 baterijos po tris Vickers‑Armstrong 75 mm zenitinius pabūklus, du 40 mm W.Z. 36 Bofors zenitinius pabūklus, automatinių pabūklų kuopa: 3 būriai, ginkluoti 301 automatiniu 20 mm pabūklu Oerlikon 1 II a ir 2 cm Flak 28), sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa: 3 būriai, ginkluoti 924 kulkosvaidžiais MG 08) ir techninius dalinius.[4]

Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Aleksoto aerodrome Kaune, Zokniuose, Pajuostyje, vasaros metu buvo naudojami aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose.

1940 m. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo:

  • 123 karininkai;
  • 246 liktiniai;
  • 924 kareiviai;
  • 183 civiliai tarnautojai.

1940 m. rugpjūčio 1 d. sudaryto turto perėmimo žiniaraščio duomenimis, Karo aviacija turėjo 117 orlaivių, 822,5 tūkst. kg benzino, apie 35 t tepalo, aviacijos dirbtuves Aukštojoje Fredoje, Zokniuose, Pajuostyje, 50 atsarginių radijo stočių lėktuvams, 21 komplektą antžeminės radijo įrangos, pervežamas dirbtuves, devynis angarus techninei lėktuvų priežiūrai, 40 automašinų, 13 203 įvairiausių žemėlapių lapus, 10 600 atsarginių dalių motorams, 56 lėktuvų motorus, 90 lėktuvų fotoaparatų, fotokulkosvaidžių komplektų.[5]

SSRS aneksavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos kariuomenė buvo reorganizuota į DVRA 29-ąjį Šaulių teritorinį korpusą, o rugsėjo 7 d. Lietuvos Karo aviacija buvo reorganizuota į šio korpuso dalinį – Tautinę eskadrilę. Į ją perkelta apie 20 lėktuvų (ANBO-41, vienas Gloster Gladiator, trys Bucker Bu-133) ir 54 Karo aviacijos karininkai, ne vien lakūnai. Kita technika, kuri buvo dislokuota Kaune, 8-osios sovietų aviadivizijos vado įsakymu perduota 213-ąjai SSRS KOP aviabazei, Panevėžio – 13-ajai SSRS KOP aviabazei, Karo aviacijos dirbtuvės buvo reorganizuotos į DVRA 55-ąsias aviacijos remonto dirbtuves, vėliau – į SSRS Aviacijos pramonės liaudies komisariato gamyklą Nr. 365. Tų pačių metų spalio 23 d. Krašto apsaugos ministerijos vyriausios likvidacinės komisijos pirmininko įsakymu Nr. 33 Karo aviacija buvo oficialiai išformuota.[6]

Nuo 1992 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba (viršininkas – pulkininkas leitenantas Z. Vegelevičius ir Edvinas Bagdonavičius). Nuo 1992 m. balandžio 27 d., naudojant Vilniaus aerouosto radiotechnines priemones, pradėta stebėti valstybės oro erdvė.

KOP mokomieji atakos lėktuvai L-39C

1993 m. atskraidinti Kirgizijoje nupirkti 4 reaktyviniai mokomieji lengvieji atakos lėktuvai L-39C. 1993 m. Pajuosčio aerodrome pradėta formuoti Antroji aviacijos bazė. 2000 m. Švedijoje įsigyti priešlėktuvinės artilerijos kompleksai L70.

Sukurta oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, į kurią įeina Vilniaus, Klaipėdos, Kauno civiliniai radarai ir radiolokacinių postų radarai, aktyviosios karo aviacijos priemonės.

2003 m. kovo 26 d. Baltijos jūroje sudužo Lietuvos KOP sraigtasparnis Mi-8T. Katastrofoje žuvo majoras Alvidas Brazlauskas ir borto technikas viršila Edmantas Vizbaras.

2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, Zoknių aerodrome dislokuojami besikeičiantys NATO šalių naikintuvai, vykdantys oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje (žr. Baltijos oro policija). Tais pačiais metais oro erdvės stebėjimui įsigyti vokiški trimačiai vidutinio nuotolio radarai TRML-3D.

2004 m. kovo 29 d. Zoknių aerodrome pradėjo budėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų oro erdvėje oro policijos funkcijas vykdančios rotacijos būdu besikeičiančios NATO valstybių pajėgos.

2004 m. balandžio 7 d. BALTNET sistema sujungta su NATO integruota oro erdvės gynybos sistema (NATINADS).

2004 m. rugpjūčio 4–8 d. Lietuvoje pirmą kartą surengtos tarptautinės karinių oro pajėgų pratybos (Baltic Bikini 04).

2004 m. spalio 1 d. pradėjo veiklą KOP Ginkluotės ir remonto depas. Sujungus KOP Pirmąją ir antrąją Aviacijos bazes, sudaryta KOP Aviacijos bazė.

2005 m. rugpjūčio 1 d. Karinėms oro pajėgoms paskirtas pirmasis karo kapelionas kpt. dr. Viginijus Veilentas.

2008 m. gruodžio 12 d. į Lietuvą atskraidintas antrasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Algirdas“.

2009 m. spalio 1 d. KOP perėmė KASP Aviacijos rinktinės teises, pareigas bei turtą;

2009 m. spalio 12 d. į Lietuvą atskraidintas trečiasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Vytautas“.

2011 m. vasario 9 d. į Afganistaną išvyko pirmoji LK KOP Oro pajėgų mokymo grupė, vadovaujama plk. ltn. Dainiaus Guzo.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aviacijos bazės kilimo-tūpimo takas
Lietuvos karinis sraigtasparnis Mi-8 tupia JAV laive USS Mount Whitney, 2010 m.

Lietuvos karines oro pajėgas sudaro:

  • Aviacijos bazė;
  • Oro gynybos batalionas;
  • Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
  • Ginkluotės ir technikos remonto depas.

Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos formuojamos iš profesinės karo tarnybos, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių ir civilių tarnautojų.

Karinė technika ir ginkluotė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skraidymo aparatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modelis Nuotrauka Kilmės šalis Tipas Versija Skaičius Pastabos
Transporto lėktuvai
Alenia C-27J „Spartan“ LAF Spartan 07.jpg Italijos vėliava Italija Vidutinio dydžio taktinis transportinis C-27J 3 Naujos kartos lėktuvai su moderniausia avionika. Gali skraidinti iki 62 karių arba 10 tonų krovinių (taip pat ir karinę techniką).
Let L-410 „Turbolet“ Lithuanian Air Force L-410.jpg Čekijos vėliava Čekija Artimojo nuotolio lengvasis transportinis L-410UVP 2 Naudojami desantininkų treniruotėms ir oro taikiniams tempti priešlėktuvinės gynybos sistemos pratybų metu.
Cessna 172 Cessna 172S Skyhawk SP, Private JP6817606.jpg Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos civilinis orlaivis RG Cutlass 1 Orlaivį naudoja SOP[7]
Sraigtasparniai
Mil Mi-8 „Hip“ Mi-8MTV (Lithuanian Air Force).JPG TSRS vėliava TSRS Daugiafunkcinis sraigtasparnis Mi-8MTV-1 2 Mi-8MTV-1 (Mi17) transportavimui, taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Atlikta modernizacija (atnaujinta avionika, varikliai, praplėsti kuro bakai).
Eurocopter AS365 Dauphin Eurocopter AS365 Dauphin Lithuanian Air Force.jpeg Prancūzijos vėliava Prancūzija Daugiafunkcinis sraigtasparnis AS365N3+[8] 3 Paieškos ir gelbėjimo reikmėms
Sikorsky UH-60 Black Hawk UH-60 2nd Squadron, 2nd Cavalry Regiment (cropped).jpg Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos Daugiafunkcinis sraigtasparnis MH-60[9] 0 (4) Transportavimui / Paieškos ir gelbėjimo reikmėms. Taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais.
Bepiločiai orlaiviai
ScanEagle US Navy 1005268-N-RC844-159 A Scan Eagle Unmanned Aerial Vehicle (UAV).jpg Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos žvalgybinis dronas n/d Karinės oro pajėgos naudoja nuo 2013 m. Kiekiai ir modifikacijos – neskelbtini[10]


Nebenaudojami (nurašyti) skraidymo aparatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos KOP Antonov An-26 (2007 m.)

Lithuanian Air Force SAR Mi-8T.jpg

  • 1 x Mi-8MTV-1 Tarybų Sąjunga – SAR operacijų sraigtasparnis.

Priešlėktuvinė ginkluotė (Oro gynybos batalionas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas Atvaizdas Kilmės šalis Rūšis Kiekis Pastabos
FIM-92 Stinger Lithuanian Stingers.jpg Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas 8 Įsigyta 2007 m. „Dual Mount Stinger“ modifikacijos kartu su 9 treniruokliais, 2 MPQ-64 Sentinel radarais, taktiniais operacijų centrais, kompleksų transportavimui skirtais Humvee visureigiais ir apie 60 raketų.[12][13]
Grom PZR-Grom-02.jpg Lenkijos vėliava Lenkija Nešiojama raketinė sistema 80
NASAMS NASAMS 1, Bodø, 2005.jpg Norvegijos vėliava Norvegija Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema Dvi baterijos
RBS-70 RBS70.jpg Švedijos vėliava Švedija Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas 21 Įsigyta 2004 m. iš Norvegijos, kartu su 5 treniruokliais, 5 Giraffe Mk-IV radarais ir apie 210 Mk1 kovinių raketų.[14] Modernizuojama į RBS-70 NG (New Generation) versiją.
Bofors 40 mm L/70 ChathamAmherst6525.JPG Švedijos vėliava Švedija Zenitinė patranka 36 Radarais valdoma versija (naudojami ugnies valdymo radarai FCR-790 ir apžvalgos radarai PS-70).
Dalis šių zenitinių patrankų sumontuota laivuose.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Krašto apsauga. Ginkluotosios pajėgos. Reguliariosios pajėgosLietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 201 psl.
  2. A. Gamziukas, G. Ramoška, Lietuvos Karinė Aviacija 1919-1940, Lietuvos aviacijos muziejus, Kaunas, 1999, ISBN 9986-557-12-7
  3. Ramoška, Gytis, Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno sparnai, Nr. 4
  4. Lietuvos karinės oro pajėgos, Visuotinė lietuvių enciklopedija
  5. Edmundas Ganusauskas, Lietuvos karo aviacijos likvidacija, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?1245
  6. Edmundas Ganusauskas, Lietuvos karo aviacijos likvidacija, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?1245
  7. [cite magazine |author= |title=Special forces Cessna for Lithuanian Air Force |url= |magazine=AirForces Monthly |location= |publisher=Key Publishing |date=2019 m. spalio mėn.|page=12}}
  8. Į Lietuvą atskrido pirmasis iš trijų naujųjų Lietuvos kariuomenės įsigytų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių Archyvuota kopija 2015-06-19 iš Wayback Machine projekto.
  9. Lithuania to purchase UH-60M Black Hawk helicopters from US
  10. [https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/salies-siena-kariai-saugo-tarptautinese-operacijose-patikrintais-bepilociais-orlaiviais/24452}}
  11. Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu Kardas20093
  12. [1]
  13. Raketinis kompleksas Stinger jau Lietuvoje
  14. [2]