Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos

Lietuvos karinės oro pajėgos
Lietuvos karinių oro pajėgų emblema
Veikimo laikas	1919 - 1940, 1992 - dabar
Valstybė	Lietuva
Pavaldus	Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Rūšis	Karinės oro pajėgos
Paskirtis	Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas.
Dydis	Apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų 21 skraidymo aparatas
Būstinė	Gedimino g. 25, LT-44319 Kaunas
Vadovybė
Karinių oro pajėgų vadas	Pulkininkas Dainius Guzas
Karinių oro pajėgų štabo viršininkas	Pulkininkas Ramūnas Titenis
Simbolika
Atpažinimo ženklas
Vėliava
Lėktuvai
Atakos lėktuvai	L-39ZA
Daugiafunkciniai sraigtasparniai	Mi-8T, AS-365N3+
Transportiniai lėktuvai	C-27J Spartan, Let_L-410_Turbolet,

Lietuvos karinės oro pajėgos (sutr. Lietuvos KOP) – sudedamoji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis. KOP vadas – pulkininkas Audronis Navickas (g. 1967 m.), pareigas eina nuo 2013 m. birželio 10 d. KOP paskirtis – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis oro pajėgomis. 2013 m. pajėgose tarnauja ir dirba apie 1200 žmonių.

Istorija

1919–1940 m.

Paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, 1918 m. vasario 16 d., pirmosios vyriausybės svarbiausias uždavinys buvo suorganizuoti kariuomenę, kuri galėtų atremti iš visų pusių besiveržiančius priešus. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmas įsakymas kuriamai Lietuvos kariuomenei.

1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Tų metų kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas inžinierius Petras Petronis.

Pirmąjį lėktuvą (Sopwith Struter) Lietuvos kariuomenė dar 1919 m. vasario 5 d. atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno. 1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje nupirkti ir atgabenti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai LVG C.VI., o birželio mėnesį buvo nupirkti dar 5 lėktuvai. Per sekančius metus lėktuvų buvo įsigyta karo lauke, daug jų buvo pirkti iš įvairių kitų valstybių, ir buvo statomi vietinių projektuotorių Jurgio Dobkevičiaus (Jurgis Dobkevičius) ir Antano Gustaičio (Antanas Gustaitis).

Nuo 1919 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. ir laikotarpiu nuo 1932 iki 1940 m. Kaune veikė Karo aviacijos mokykla. Mokykla mokė įvairius aviacijos karininkus: pilotus, žvalgus, kulkosvaidininkus, mechnikus.

Romualdas Marcinkus, Jonas Liorentas, Antanas Gustaitis, Juozas Namikas, Jonas Mikėnas ir Kazys Rimkevičius šalia ANBO lėktuvo.

Lietuvos karo aviacija dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius. Daugiausia kovinių skridimų atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius, vėliau tapęs pirmuoju lietuviu lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas leitenantas Vytautas Rauba. Tų pačių metų spalio 4 d., kovoje su lenkais, buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių ekipažu. Lėktuvą pilotavęs Pirmosios eskadrilės vadas leitenantas Juozas Kumpis buvo sunkiai sužeistas, mirė lenkų nelaisvėje. 1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920–1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921–1928 m. – Aviacija, vėliau – Karo aviacija.

Lietuvos karo aviacijos lėktuvai Zokniuose 1937 m.

1940 m. Lietuvos KOP savo sudėtyje turėjo žvalgybines, naikintuvų, bombonešių ir mokomąsias grupes (8 eskadrilės). Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Kaune, Zokniuose, Pajuostyje, vasaros metu naudojami aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose.

Lietuvos karo aviacijos lėktuvų eskadrilė ore

1940 m. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo:

• 123 karininkai;
• 246 liktiniai;
• 924 kareiviai;
• 183 civiliai tarnautojai.

Nuo 1992 m.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – vidinės nuorodos Jei galite, sutvarkykite.

1992 m. sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba (viršininkas – pulkininkas leitenantas Z. Vegelevičius ir Edvinas Bagdonavičius). Nuo 1992 m. balandžio 27 d., naudojant Vilniaus aerouosto radiotechnines priemones, pradėta stebėti valstybės oro erdvė.

KOP mokomieji atakos lėktuvai L-39C

1993 m. atskraidinti Kirgizijoje nupirkti 4 reaktyviniai mokomieji lengvieji atakos lėktuvai L-39C. 1993 m. Pajuosčio aerodrome pradėta formuoti Antroji aviacijos bazė. 2000 m. Švedijoje įsigyti priešlėktuvinės artilerijos kompleksai L70.

Sukurta oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, į kurią įeina Vilniaus, Klaipėdos, Kauno civiliniai radarai ir radiolokacinių postų radarai, aktyviosios karo aviacijos priemonės.

2003 m. kovo 26 d. Baltijos jūroje sudužo Lietuvos KOP sraigtasparnis Mi-8T. Katastrofoje žuvo majoras Alvidas Brazlauskas ir borto technikas viršila Edmantas Vizbaras.

2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, Zoknių aerodrome dislokuojami besikeičiantys NATO šalių naikintuvai, vykdantys oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje (žr. Baltijos oro policija). Tais pačiais metais oro erdvės stebėjimui įsigyti vokiški trimačiai vidutinio nuotolio radarai TRML-3D.

2004 m. kovo 29 d. Zoknių aerodrome pradėjo budėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų oro erdvėje oro policijos funkcijas vykdančios rotacijos būdu besikeičiančios NATO valstybių pajėgos.

2004 m. balandžio 07 d. BALTNET sistema sujungta su NATO integruota oro erdvės gynybos sistema (NATINADS).

2004 m. rugpjūčio 04-08 dienomis Lietuvoje pirmą kartą surengtos tarptautinės karinių oro pajėgų pratybos (Baltic Bikini 04).

2004 m. spalio 01 d. pradėjo veiklą KOP Ginkluotės ir remonto depas. Sujungus KOP Pirmąją ir antrąją Aviacijos bazes, sudaryta KOP Aviacijos bazė.

2005 m. rugpjūčio 01 d. Karinėms oro pajėgoms paskirtas pirmasis karo kapelionas kpt.dr. Viginijus Veilentas.

2008 m. gruodžio 12 d. į Lietuvą atskraidintas antrasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Algirdas“.

2009 m. spalio 01 d. KOP perėmė KASP Aviacijos rinktinės teises, pareigas bei turtą;

2009 m. spalio 12 d. į Lietuvą atskraidintas trečiasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Vytautas“.

2011 m. vasario 9 d. į Afganistaną išvyko pirmoji LK KOP Oro pajėgų mokymo grupė, vadovaujama plk. ltn. Dainiaus Guzo.

Struktūra

Aviacijos bazės kilimo-tūpimo takas

Lietuvos karinis sraigtasparnis Mi-8 tupia JAV laive USS Mount Whitney, 2010 m.

Lietuvos karines oro pajėgas sudaro:

• Aviacijos bazė;
• Oro gynybos batalionas;
• Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
• Ginkluotės ir technikos remonto depas.

Karinė technika ir ginkluotė

Skraidymo aparatai

Modelis	Nuotrauka	Kilmės šalis	Tipas	Versija	Skaičius	Pastabos
L-39		Čekija	Treniruočių/lengvasis atakos	L-39ZA	1 (2)	Galima ginkluotė: iki 500 kg svorio aviacinės bombos, nevaldomos raketos oras – žemė, sudvejinta 23 mm patranka. Vienas sudužo per pratybas 2011 m. rugpjūčio 30 d. netoli Šiaulių
Alenia C-27J „Spartan“		Italija	Vidutinio dydžio taktinis transportinis	C-27J	3	Naujos kartos lėktuvai su moderniausia avionika. Gali skraidinti iki 62 karių arba 10 tonų krovinių (taip pat ir karinę techniką).
Let L-410 „Turbolet“		Čekija	Artimojo nuotolio lengvasis transportinis	L-410UVP	2	Naudojami desantininkų treniruotėms ir oro taikiniams tempti priešlėktuvinės gynybos sistemos pratybų metu.
Antonov An-2 „Colt“		Lenkija	Lengvasis daugiafunkcinis	An-2	3	Pirmieji oro pajėgų orlaiviai. Gali transportuoti iki 12 žmonių, naudojami parašiutininkų treniruotėms.
Jakovlev Jak-18 „Max“		TSRS	Treniruočių	Jak-18T	1
Jakovlev Jak-52		TSRS	Treniruočių	Jak-52	?
Mil Mi-8 „Hip“		TSRS	Daugiafunkcinis sraigtasparnis	Mi-8MTV-1	3	Naudojami transportavimui, taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Atlikta modernizacija (atnaujinta avionika, varikliai, praplėsti kuro bakai).
				Mi-8T	5	Iš jų 3 sraigtasparniai pritaikyti paieškos ir gelbėjimo darbų atlikimui.
				Mi-8PS	1	Padidinto komfortabilumo komandinis sraigtasparnis, gali būti naudojamas svarbių asmenų transportavimui.
Eurocopter AS365 Dauphin		Prancūzija	Daugiafunkcinis sraigtasparnis	AS365N3+	3	Paieškos ir gelbėjimo reikmėms
Sikorsky UH-60 Black Hawk		Jungtinės Amerikos Valstijos	Daugiafunkcinis sraigtasparnis	MH-60	0 (6)	Transportavimui / Paieškos ir gelbėjimo reikmėms. Taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas raketomis ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais.

Nebenaudojami (nurašyti) skraidymo aparatai

Lietuvos KOP Antonov An-26 (2007 m.)

• 20+ x Antonov An-2 „Colt“
• 1 x Antonov An-24 „Coke“  – eksponuojamas Aviacijos muziejuje
• 3 x Antonov An-26 „Curl“  – pakeisti naujai nupirktais C-27J „Spartan“
• 6 x Jakovlev Jak-52
• 2 x Aero L-39C „Albatros“  – vienas visiškai nurašytas, kitas perduotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutui
• 5 x Mil Mi-2 „Hoplite“
• 4 x PZL-104 Wilga

Priešlėktuvinė ginkluotė (Oro gynybos batalionas)

Pavadinimas	Atvaizdas	Kilmės šalis	Rūšis	Kiekis	Pastabos
FIM-92 Stinger		Jungtinės Amerikos Valstijos	Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas	8	Įsigyta 2007 m. „Dual Mount Stinger“ modifikacijos kartu su 9 treniruokliais, 2 MPQ-64 Sentinel radarais, taktiniais operacijų centrais, kompleksų transportavimui skirtais Humvee visureigiais ir apie 60 raketų.
Grom		Lenkija	Nešiojama raketinė sistema	80
RBS-70		Švedija	Nešiojamas artimojo nuotolio oro gynybos raketinis kompleksas	21	Įsigyta 2004 m. iš Norvegijos, kartu su 5 treniruokliais, 5 Giraffe Mk-IV radarais ir apie 210 Mk1 kovinių raketų. Modernizuojama į RBS-70 NG (New Generation) versiją.
Bofors 40 mm L/70		Švedija	Zenitinė patranka	18	Radarais valdoma versija (naudojami ugnies valdymo radarai FCR-790 bei apžvalgos radarai PS-70). Dalis šių zenitinių patrankų sumontuota laivuose.

Taip pat skaitykite

Vikiteka

• Baltijos oro policija
• Sąrašas:Lietuvos oro uostai ir aerodromai
• Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai