Kretingos rajono savivaldybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kretingos rajono savivaldybė
Kretingos rajono savivaldybės herbas
Kretinga in Lithuania.svg
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Administracinis centras Kretinga
Seniūnijų skaičius 9
Įkūrimo data 1950 m.
Meras Antanas Kalnius (2019–)
Gyventojų (2021) 37 639[1]
Plotas 989 km²
Tankumas (2021) 38 žm./km²
Aukščiausia vieta 108 m
Tinklalapis kretinga.lt
Commons-logo.svg Vikiteka Kretingos rajono savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje. Centras – Kretinga.

Savivaldybės teritorijoje veikia 3 ligoninės, 7 ambulatorinės gydymo įstaigos, 16 medicinos punktų, 2 vaikų globos, laikino gyvenimo, pagyvenusių žmonių globos įstaigos. Yra 12 katalikų, 1 evangelikų liuteronų bažnyčia, 20 kultūros centrų, 23 bibliotekos.

Savivaldybėje yra Kretingos muziejus, Vyskupo M. Valančiaus gimtinės (Nasrėnai), Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos istorijos muziejai, Orvidų sodyba muziejus (Gargždelėje).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Aukščiausia vieta (108 m) yra šiaurės rytuose, prie Žeimių, žemiausia (7 m) – prie Palangos miesto ribos. Per savivaldybės teritoriją eina geležinkelis Vilnius – Klaipėda, plentai Šiauliai-Palanga, Gargždai-Kretinga, Kretinga-Skuodas, Klaipėda-Kretinga.

  56° 09' 10‘’  
21° 06' 00‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Kretingos rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
21° 42' 00‘’
  55° 47' 10‘’  

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausio vidutinė temperatūra -3,5 °C, liepos 16,7 °C. Per metus iškrinta 823–839 mm kritulių.

Vandenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidaus vandenys užima 2,25 proc. rajono savivaldybės teritorijos. Savivaldybės pietrytine dalimi teka Minija, šiaurės rytine – jos intakas Salantas, vidurine – Akmena, pasienyje su Latvija į Baltijos jūrą įteka Šventoji, telkšo Kašučių ežeras ir 30 tvenkinių, iš jų didžiausias – Lazdininkų tvenkinys. Sąrašas: Kretingos rajono ežerai

Miškai ir dirvožemiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškingumas 35 proc. Didžiausi miškai – Vaineikių, Šventosios, Mikoliškių, Rubulių. Auga daugiausia pušynai, eglynai, mišrieji miškai, juose daug beržų ir drebulių.

Savivaldybės teritorijos viduriniąja dalimi tarp Akmenos, Salanto ir Minijos upių, nuo šiaurinės iki pietinės ribos tęsiasi išplautžemių juosta, į rytus nuo jos ir pietvakarinėje dalyje – daugiausia balkšvažemiai. Yra palvažemių, šlynžemių, durpžemių, smėlžemių.

Saugomos teritorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kretingos rajono savivaldybei priklauso Salantų regioninio parko dalis, Sūdėnų botanikos zoologijos draustinis, Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis, Kartenalės entomologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis.

Gamtos paminklai:

Istoriniai paminklai:

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P writing.svg Kretingos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
P social sciences.png 2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
P social sciences.png 2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
P social sciences.png 2021 m. gyventojų surašymas

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Kretingos apskrities 29 apylinkių ir Klaipėdos apskrities 1 apylinkės. 19501953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1951 m. Palanga pertvarkyta į srities pavaldumo miestą ir rajonui nebepriklauso. 1959 m. prijungta panaikinto Salantų rajono 5 apylinkės ir Salantai. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. vietoje Kretingos rajono įsteigta Kretingos rajono savivaldybė. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-12 įsteigtos 72 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950 m.
(Išsamiau)
782 30 apylinkių 2 miestai (Kretinga, Palanga)
1954 m.
(Išsamiau)
14 apylinkių
1959 m.
(Išsamiau)
(Išsamiau)
759 39 282 14 apylinkių 1 miestas
1962 m. 1033 18 apylinkių 2 miestai (Kretinga, Salantai)
1963 m.
(Išsamiau)
10 apylinkių
1967 m. 1033 39600
1970 m.
(Išsamiau)
1000 42 086 10 apylinkių 2 miestai
1972 m.
(Išsamiau)
990 9 apylinkės 2 miestai, 2 miesteliai (Darbėnai, Kartena), 197 kaimai, 13 kaimų dalių, 3 viensėdžiai, 4 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m.
(Išsamiau)
997 41 700 9 apylinkės 2 miestai, 2 miesteliai, 197 kaimai, 13 kaimų dalių, 3 viensėdžiai, 4 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m.
(Išsamiau)
42 658 8 apylinkės 2 miestai, 217 kaimo vietovių
1985 m.
(Išsamiau)
991 8 apylinkės 2 miestai, 2 miesteliai, 189 kaimai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 2 viensėdžiai
1989 m.
(Išsamiau)
991 44 152 6 apylinkės 2 miestai, 191 kaimo vietovė
2001 m.
(Išsamiau)
989 45 688 8 seniūnijos 2 miestai, 2 miesteliai, 194 kaimai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 1 viensėdis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto gyventojų 50,6 proc. Gyventojų vidutinis tankumas 46,6 žm./km². 89,5 proc. savivaldybės gyventojų yra katalikai, 1,1 proc. evangelikai liuteronai, 0,5 proc. – stačiatikiai, taip pat gyvena evangelikai reformatai, sentikiai ir kt.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[2] 2012 m. 2014 m. 2021 m.sur.
39 282 42 086 42 658 44 152 45 688 45 964 40 982 40 880 40 147 37 639


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 41 345 žmonės:[3]

2001 m. gyveno 45 688 žmonės:[4]

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės teritorijoje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

  1. Kretinga – 17249
  2. Vydmantai – 1627
  3. Padvariai – 1481
  4. Salantai – 1272
  5. Kretingsodis – 1210
  6. Darbėnai – 1203
  7. Kūlupėnai – 1035
  8. Kartena – 763
  9. Rubuliai – 672
  10. Kluonaliai – 654

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visoje savivaldybėje pagaminama 0,9 % Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išvystytas medienos apdirbimas, baldų gamyba (bendrovė „Akmena“), tekstilės dirbinių, alaus, kombinuotųjų pašarų, lesalų bei baltyminių vitamininių papildų gamyba („Kretingos grūdai“), linų perdirbimas („Žemaitijos linai“), žuvų apdirbimas („Ostsee Fish Kretinga“), statyba („Damba“, „Ringesta“, „Edija“). Bendrovė „Genčių nafta“ eksploatuoja naftą, „Tyras“ – Kalniškių durpyną (ruošia kraikines, kompostines durpes, t. p. durpes kurui). „Žemaitijos granitas“ ruošia skaldą, žvyrą ir kt. akmens produkciją. Didžiausias pramonės centras – Kretinga.[5]

Žemės ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurmaičiuose yra bendrovės „Vievio paukštynas“ filialas, Kluonaliuose auga vaismedžių medelynas. Žemės ūkio naudmenos užima 53,6 % A ploto, iš jų 87,1 % ariamoji žemė, 10,6 % – pievos ir natūralios ganyklos, 2,4 % – sodai ir uogynai (2005 m.) 52,5 % pasėlių užima javai, 25,4 % – daugiametės žolės, 5,4 % – bulvės.

Savivaldybės teritorijoje užauginama 8,0 % visų Lietuvos linų, 2,0 % – bulvių, 1,9 % – daržovių, 1,1 % -javų (2005 m.) 2004 m. pagaminta 1,7 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,7 % pieno), surinkta 7,1 % kiaušinių. Veisiama 1,5 % Lietuvos galvijų, 1,2 % kiaulių, 1,1 % arklių, 1,1 % avių ir ožkų (2005 m.) Bendrovėje „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ veisia lapės ir audinės.

Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės seniūnijos

Atstovaujamoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybėje yra 9 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Kretingos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybėje veikia 2 meno, sporto mokyklos, 1 darželis-mokykla, vaikų darželis, 6 lopšeliai-darželiai, 2 pradinės mokyklos, 3 pradinio ugdymo skyriai.

Kretingos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  4. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
  5. Kretingos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 19 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]