ATR-Maskvos karas (1605–1618)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
ATR-Maskvos karas (1605-1618)
Priklauso: ATR-Maskvos karai
Siege of Smolensk 1609-1611.PNG
Smolensko apgultis 1611 m.
Data 1605-1618 m.
Vieta MDK teritorija
Rezultatas LDK atiteko Smolenskas ir Seversko žemės, tačiau sudarytos Deulino paliaubos leido Rusijos carystei išvengti asmeninės sąjungos su ATR
Priežastis ATR noras pasinaudoti suirute Rusijos carystėje
Konflikto šalys
Vadovai ir kariniai vadai
Stanislovas Žolkevskis
Jonas Karolis Chodkevičius

ATR-Maskvos karas (16051618) buvo antrasis karinis konfliktas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir suirutę patiriančios Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės. Oficialiai karas buvo paskelbtas 1609 m., iki tol ATR kariniai daliniai kariniuose veiksmuose Maskvos kunigaikštystės teritorijoje dalyvavo tik kaip privačių didikų pavaldiniai.

Priešistorė ir suirutė Maskvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Livonijos karas baigėsi 1582 m. sausio 15 d., kai tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos buvo sudarytos Jam Zapolės taikos sutartis 10 metų laikotarpiui. Pagal ją, Abiejų Tautų Respublika gavo Livoniją, Polocką ir Veližą, bet įsipareigojo grąžinti Velikije Lukus. Vėliau paliaubos pratęstos.

Maskvos žemėlapis 1610 m.

Rusijos caro Ivano IV Rūsčiojo sūnus Fiodoras buvo ligotas ir silpnaprotis. Šiam paveldėjus sostą faktinis šalies valdovas buvo jo žmonos brolis Borisas Godunovas. Fiodoro jaunesnysis brolis Dimitrijus neaiškiomis aplinkybėmis žuvo, o pats Fiodoras mirė bevaikis, tad po jo mirties nutrūko Riurikaičių dinastija, o 1598 m. caru buvo išrinktas pats Godunovas[1][2].

Daugmaž po ketverių metų Lenkijos ir Ukrainos pasienyje atsirado kažkoks jaunikaitis, kuris skelbėsi esąs laimingai išsigelbėjęs caraitis Dmitrijus, taigi teisėtas sosto įpėdinis[3]. Jį rėmė kai kurie ATR ponai, karalius Zigmantas jį taip pat maloniai priėmė[1]. 1601–1603 Rusijoje kilo badas, prasidėjo bruzdėjimai; tai sudarė palankias sąlygas tokiems apsišaukėliams, kaip šis Dmitrijus[4]. Taigi Dmitrijui Apsišaukėliui pavyko suburti karinę rinktinę, kurią sudarė kai kurių ATR didikų daliniai ir 1604 rudenį Dmitrijus Apsišaukėlis įsiveržė į Rusiją[4]. Jį pripažino ir jo būrius papildė sukilę kazokai, vastiečiai ir net kunigaikščiai.[3].

Karo eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Borisas Godunovas 1605 balandį mirė[3]. 1605 m. birželio 20 d. – įvykus perversmui Dmitrijaus Apsišaukėlio I karinė rinktinė įžengė į Maskvą ir liepos mėn. Dmitrijus karūnuotas caru. Tačiau jo elgesys ir politika sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Iždo pinigus leido rūmams ir samdomai kariuomenei, daugiausia sudarytai iš lenkų ir vokiečių, išlaikyti; vedė katalikę Mariną Mniszek. Netrukus buvo suregztas sąmokslas. 1606 gegužę miestas sukilo ir Dmitrijus Apsišaukėlis I buvo nužudytas[4]. Perversmui vadovavo bajoras Vasilijus Šuiskis, kuris tuoj pat ir buvo paskelbtas caru[3][4]. Tačiau net ir tada padėtis išliko nerami. Krašte prasidėjo nauji sukilimai ir atsirado naujas apsišaukėlis Dmitrijus[1][4]. Šis skelbėsi, kad laimingai išsigelbėjo per Maskvos sukilimą[4]. 1607 Dmitrijus Apsišaukėlis II iš ATR įsiveržė į Rusiją. Maskvos valdose įsivyravo chaosas ir painiava[3].

1609 į kovas įsimaišė Švedija[4]. Faktas, kad ATR, nors ir ne savo karaliaus vardu, šeimininkauja didelėse rusų teritorijose, neatitiko Karolio IX interesų. Jis pasiūlė paramą Vasilijui Šulskui. Tada ATR jau oficialiai paskelbė karą Maskvai[3]. 1609 rugsėjį ATR kariuomenė, vadovaujama Zigmanto Vazos, įsiveržė į Rusiją ir apgulė Smolenską[4][5]. Vasilijus Šuiskis Smolenskui gelbėti suorganizavo žygį (apie 30 000 žm.), kurį rėmė J. de la Gardie vadovaujami švedai (apie 5000 žm.), bet ATR priešininkui sulaikyti pasiuntė apie 7000 karių, vadovaujamų Stanislovo Žulkievskio. 1610 m. birželio 4 d. – kariuomenės susirėmė ties Klušino kaimu. Mūšis pasibaigė įspūdinga Respublikos pergale, nors rusų pusė ir turėjo didžiulę kiekybinę persvarą.[5][6]. 1611 m. birželio 13 d. net po 20 mėnesių apsiausties Smolenskas buvo užimtas[5][7].

Medalis, skirtas Smolensko paėmimui 1611 m.

1612 m. rugsėjo 1 - rugsėjo 3 d. – Maskvos mūšis. Jonas Karolis Chodkevičius bandė prasibrauti iki Kremliuje įsitvirtinusios lenkų įgulos, tačiau nesėkmingai. Po poros mėnesių įgula buvo priversta palikti Kremlių. 1612 m. spalio 26 d. – Kremliaus įgulos kapituliacija

Paliaubos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1618 m. gruodžio 11 d. – Deulino paliaubos. Didžiausias ATR teritorijos išsiplėtimas – atkovotas Smolenskas. Sutarties terminas - 14,5 metų laikotarpis, kuriam pasibaigus, MDK bajorai nutarė skelbti karą ATR ir prasidėjo Smolensko karas.


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 A. Šapoka. Lietuvos istorija Kaunas 1936, 312 puslapis
  2. Borisas Godunovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Tomas Venslova. Lietuvos istorija visiems. I tomas. R. Paknio leidykla, 2019, ISBN 978-9955-736-78-3, 239-240 puslapis
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 Lenkijos–Lietuvos ir Švedijos intervencija Rusijoje. Visuotinė lietuvių enciklopedija
  5. 5,0 5,1 5,2 „1611 06 13 Z.Vazos vadovaujama kariuomenė susigrąžino Smolenską“. www.delfi.lt/. Lietuvos istorijos institutas. 2005-06-12. Nuoroda tikrinta 2020-05-16. 
  6. „Klušino mūšis“. www.vle.lt. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. 2018-10-05. Nuoroda tikrinta 2020-05-16. 
  7. E. Saviščevas. Triumfas ir pelenai: Smolensko atkariavimo 1611 m. aplinkybės