2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
‹ 2016 Lietuva 2024 ›
2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
141 vieta
2020 m. spalio 11 ir 25 d.
Balsavę rinkėjai 47,81% Mažėjimas 2,81 pp (daugiamandatė)
47,80% Mažėjimas 2,81 pp (I turas)
39,24% Didėjimas 1,14 pp (II turas)
Pirmoji partija Antroji partija Trečioji partija
Ministras G. Landsbergis portretai.jpg Ramūnas Karbauskis.jpg Gintautas Paluckas.png
Lyderis Gabrielius Landsbergis Ramūnas Karbauskis Gintautas Paluckas
Partija Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Lietuvos socialdemokratų partija
Laimėta vietų 50 32 13
Pokytis Didėjimas 19 Mažėjimas 22 Mažėjimas 4

2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – 2020 m. spalio 11 ir 25 d. vykę aštuntieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, kurių metu 2020–2024 m. kadencijai išrinktas 141 Seimo narys.[1]

Rinkimų sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Respublikos Seimas yra renkamas naudojant mišriąją rinkimų sistemą: 70 narių renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų sąrašus, kurie surenka mažiausiai 5 proc. atiduotų balsų (koalicijoms taikomas 7 proc. barjeras), likę 71 Seimo nariai – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais. Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų.[2] Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.

Seimo nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Jais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.[3]

Prieš rinkimus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. parlamento rinkimuose pergalę pasiekė ir didžiausia parlamentine partija tapo Sauliaus Skvernelio vedama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Iki tol teturėjusi vieną vietą parlamente, partija rinkimuose gavo 54 mandatus. Daugiamandatę laimėję Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai liko antri ir pelnė 31 vietą (2 vietomis mažiau).

Aiškiomis pralaimėtojomis tapo Vyriausybėje dirbusios partijos – Lietuvos socialdemokratų partija, kuri laimėjo 17 vietų (mažiau 21 vieta) ir Darbo partija su 2 vietomis.

Lietuvos socialdemokratų partija iš pradžių įėjo į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sudarytą valdančiąją koaliciją, tačiau 2017 m. rugsėjį, kai partijos vadovu tapo Gintautas Paluckas, partija nusprendė iš koalicijos pasitraukti. Vienuolika partijos Seimo narių, tarp jų ir du buvę Ministrai Pirmininkai Gediminas Kirkilas ir Algirdas Butkevičius, nusprendė ir toliau palaikyti Vyriausybę. Lietuvos socialdemokratų partija frakcija Seime skilo, o iš jos pasitraukę parlamentarai 2018 m. kovo mėn. įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją. Vyriausybė, turėdama nepakankamą paramą parlamente, 2018 m. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su partija „Tvarka ir teisingumas“. Po 2019 m. Prezidento rinkimų prie koalcijos prisijungė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga. Tais pačiais metais partija „Tvarka ir teisingumas“ subyrėjo ir buvo pašalinta iš koalicijos.

Valdančiųjų iniciatyva 2019 m. gegužės 12 d., kartu su Prezidento rinkimais vyko referendumas, kurio metu buvo sprendžiamas Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimas, sumažinantis Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121. Dėl per mažo rinkėjų aktyvumo referendumas neįvyko.

Po keletos mėnesių Ramūnas Karbauskis ir Naglis Puteikis įregistravo įstatymo projektą dėl Seimo rinkimų barjero partijoms sumažinimo nuo 5 iki 3%, o koalicijoms – nuo 7 iki 5%. Seimas jį priemė, tačiau Prezidentas šį projektą vetavo. Veto atmesti nepavyko, įstatymas neįsigaliojo.[4][5]

Prieš pat rinkimus vienmandačių ribos buvo perbraižytos: kaimo vietovėse jos buvo išplėstos, Vilniuje viena jų pridėta, o Kaune panaikinta, įsteigta pasaulio lietuvių apygarda.[6]

Partijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiamandatėje apygardoje savo kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų, kurioms atsitiktine tvarka rinkimų biuletenyje priskirtas toks eiliškumas:[7][8]

Partija Pirmininkas (sąrašo lyderis)
1 „Drąsos kelias“ politinė partija Jonas Varkala
2 Partija „Laisvė ir Teisingumas“ Remigijus Žemaitaitis
3 Laisvės partija Aušrinė Armonaitė
4 Lietuvos liaudies partija Tauras Jakelaitis (Nendrė Černiauskienė)
5 Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai Gabrielius Landsbergis (Ingrida Šimonytė)
6 Centro partija – Tautininkai Naglis Puteikis
7 Nacionalinis susivienijimas Vytautas Radžvilas
8 Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga Valdemar Tomaševski
9 Lietuvos socialdemokratų darbo partija Gediminas Kirkilas (Linas Linkevičius)
10 Kartų solidarumo sąjunga - Santalka Lietuvai Arvydas Juozaitis
11 Lietuva - visų Tomas Pačėsas
12 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis Viktorija Čmilytė–Nielsen
13 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Ramūnas Karbauskis (Saulius Skvernelis)
14 Lietuvos žaliųjų partija Remigijus Lapinskas
15 Krikščionių sąjunga Rimantas Jonas Dagys
16 Darbo partija Viktoras Uspaskich
17 Lietuvos socialdemokratų partija Gintautas Paluckas

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balsavimo rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lithuania Parliament 2022.svg
Partija Apygarda Iš viso vietų +/–
Daugiamandatė Vienmandatė
I turas II turas
Balsai %[9] Vietos Balsai %[9] Vietos Balsai %[9] Vietos
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 292,124 25,77 23 267,430 24,03 1 356,599 40,17 26 50 Didėjimas 19
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 204,791 18,07 16 169,370 15,22 0 209,718 23,62 16 32 Mažėjimas 22
Lietuvos socialdemokratų partija 108,649 9,58 8 130,851 11,76 0 75,561 8,51 5 13 Mažėjimas 4
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 79,755 7,04 6 103,238 9,28 0 60,841 6,85 7 13 Mažėjimas 1
Laisvės partija 107,093 9,45 8 72,046 6,47 0 72,288 8,14 3 11 Nauja
Darbo partija 110,773 9,77 9 88,408 7,94 0 8,077 0,91 1 10 Didėjimas 8
Išsikėlę patys 47,700 4,29 0 41,938 4,72 4 4 Pastovu 0
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga 56,386 4,97 0 53,007 4,76 2 14,837 1,67 1 3 Mažėjimas 5
Lietuvos socialdemokratų darbo partija 37,197 3,28 0 51,923 4,67 0 26,199 2,95 3 3 Nauja
Partija „Laisvė ir Teisingumas“ 23,355 2,06 0 27,598 2,48 0 9,631 1,08 1 1 Nauja
Lietuvos žaliųjų partija 19,303 1,70 0 35,205 3,16 0 6,648 0,75 1 1 Pastovu 0
Centro partija – Tautininkai 26,769 2,36 0 20,468 1,84 0 5,405 0,61 0 0 Mažėjimas 1
Nacionalinis susivienijimas 25,098 2,21 0 13,896 1,25 0 0 Nauja
„Drąsos kelias“ politinė partija 13,337 1,18 0 2,573 0,23 0 0 Pastovu 0
Lietuva – visų 11,352 1,00 0 7,917 0,71 0 0 Nauja
Krikščionių sąjunga 8,825 0,79 0 17,433 1,57 0 0 Nauja
Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai 5,808 0,51 0 2,753 0,25 0 0 Nauja
Lietuvos liaudies partija 2,946 0,26 0 1,087 0,10 0 0 Pastovu 0
Negaliojantys biuleteniai 41,465 61,822 36,667
Iš viso 1,175,026 100 70 1,174,725 100 3 924,409 100 68 141
Registruoti rinkėjai/aktyvumas 2,457,722 47,81 2,457,722 47,80 2,355,726 39,24
Šaltinis: VRK[10]

Pirmumo balsai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausia pirmumo balsų surinkę kandidatai:

Partija Vieta Kandidatas Balsai
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 1 Ingrida Šimonytė 155,814
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 2 Gabrielius Landsbergis 94,890
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 1 Saulius Skvernelis 80,344
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2 Ramūnas Karbauskis 66,484
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 4 Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė 62,990
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 7 Agnė Bilotaitė 59,792
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 3 Aurelijus Veryga 56,032
Laisvės partija 1 Aušrinė Armonaitė 54,098
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 3 Laurynas Kasčiūnas 46,403
Lietuvos socialdemokratų partija 1 Gintautas Paluckas 38,350

Po rinkimų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi jokia partija nelaimėjo konstitucinės daugumos (71), teko formuoti koaliciją. Antrojo rinkimų turo naktį, suskaičiavus daugumą balsų, buvo paskelbta apie galimą centro-dešinės koaliciją tarp Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Politinės jėgos įsipareigojo pradėti derybas[11], kurios truko dvi savaites ir baigėsi sėkmingai – partijos lapkričio 9 d. pasirašė koalicinę sutartį, kurioje Ingrida Šimonytė įvardyta kaip kandidatė į Ministrės Pirmininkės poziciją, o Seimui vadovauti patikėta Viktorijai Čmilytei–Nielsen.[12]

2020–2024 m. Seimas darbą pradėjo lapkričio 13 d. Pirmajame posėdyje slaptu balsavimu Viktorija Čmilytė Nielsen tapo Seimo Pirmininke, už ją balsavo 106 parlamentarai.[13]

Šimonytės kandidatūrai Seimas pritarė lapkričio 24 d., o lapkričio 18 d. pristatytą kabineto sudėtį Prezidentas Gitanas Nausėda, su pakeitimais patvirtino gruodžio 7 d. Įgaliojimus veikti Vyriausybė gavo gruodžio 11 d.[14]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai Lietuvos vėliava
1920 | 1922 | 1923 | 1926 | 1936 | 1990 | 1992 | 1996 | 2000 | 2004 | 2008 | 2012 | 2015 | 2016 | 2020
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai Lietuvos vėliava
1919 | 1922 | 1926 | 1926 | 1931 | 1938 | 1993 | 1997–1998 | 2002–2003 | 2004 | 2009 | 2014 | 2019 | 2024
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvos vėliava
1990 | 1995 | 1997 | 2000 | 2003 | 2007 | 2011 | 2015 | 2015 (pakartotiniai) | 2019 | 2023
Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje Europos Sąjungos vėliava
2004 | 2009 | 2014 | 2019 | 2024
Referendumai Lietuvoje Lietuvos vėliava
1991 | 1992 m. gegužė | 1992 m. birželis | 1992 m. spalis | 1994 | 1996 m. spalis | 1996 m. lapkritis | 2003 | 2008 | 2012 | 2014 | 2019 (I) | 2019 (II)