Dusia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Apie vabalus žr. Dusios.

Koordinatės: 54°17′22.48″N 23°41′47.64″E / 54.2895778°N 23.6965667°E / 54.2895778; 23.6965667

Dusia
Vieta Lazdijų raj., Lietuva
Plotas 23,34 km²
Kranto linijos ilgis 21,6 km
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 15,4 m
Didžiausias gylis 32,4 m
Tūris 0.34 km³
Įteka Sutrė, Šventupė, Pryga
Išteka Spernia

Dusia – ežeras Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Šešupės ir Dovinės baseine, Metelių regioniniame parke, 6 km į pietus nuo Simno, 1 km į pietvakarius nuo Metelių, didžiausias pietų Lietuvos ežeras.

1954 m. Dusia taip užšalo, kad jos ledo storis siekė 78 cm [1].

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plotas 2334 ha, trečias pagal dydį Lietuvos ežeras. Ilgis iš vakarų į pietryčius 8,4 km, didžiausias plotis 4,2 km. Ežero šiauriniame gale yra siaura Kojos įlanka. Paviršiaus altitudė 106,35 m. Didžiausias gylis 32,6 m ežero vidurinėje dalyje, vidutinis gylis 15,4 m. Ežeras užima ledo luisto daubos vakarinę dalį, be Dusios šioje dauboje susidarė Metelio ir Obelijos ežerai.

Baseino plotas 107,8 km². Kranto linijos ilgis 21,6 km. Krantai daugiausia žemi, lėkšti, su terasomis, smėlingi, tik vakariniai ir šiaurės vakarų krantai aukšti, priemolingi. Dusią supa daugiausia dirbami laukai, pietrytiniame krante tarp Dusios ir Metelio auga pušynas, šiaurės rytiniame krante – mišrusis miškas, o šiaurės vakariniame krante – pievos. Ežero šiaurinėje dalyje, netoli Kojos įlankos, yra 0,05 ha sala.

Įteka Sutrė (pietuose, iš Babrų ežero), Šventupė (pietvakariuose, iš Šventežerio), Pryga (šiaurės vakaruose). Iš Kojos įlankos į Simno ežerą išteka Spernia, prie ištakos 1972 m. įrengtas šliuzas reguliatorius, ežero vandens lygis pakeltas apie 0,4 m. Pratakumas 6 %. Pakrantėje yra platus, 50–200 m pločio smėlingas atabradas, jis užima apie 12 % viso ežero ploto. Giliau dugne – įvairus molis ir dumblas, smėlinga ir dumblinga gėlavandenė klintis. Dugno nuosėdų storis 7,6 m.

Dusia priklauso labai lėtos vandens apykaitos ežerų grupei, vanduo atsinaujina kas 15 m. Augalų daugiausia Kojos įlankoje, jos pakraščiuose ištisinę juostą sudaro meldai ir nendrės, dugną dengia maurabraginiai dumbliai, plūdės, plunksnalapės, elodėjos, aštriai. Iš viso ežere auga 57 rūšių augalai.

Gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dusioje sugaunama 18 žuvų rūšių: lydekos, ešeriai, kuojos, seliavos, karšiai, karosai, lynai, raudės, aukšlės, meknės, pūgžliai, šližiai, stintos, vėgėlės, unguriai, gružliai, kirtikliai, dyglės. Taip pat ežere gyvena reliktiniai vėžiagyviai keturspyglė šoniplauka ir reliktinė mizidė.

Apylinkės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ežero šiaurės vakarų pakrantėje yra Prelomčiškės piliakalnis, rytinėje ir pietinėje pakrantėse – poilsiavietės,[2] Kryžių koplyčia. Prie ežero įsikūrę Padusio, Barčių kaimai.

Dusios ežeras

Vandenvardis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ežerėvardis Dusia siejamas su žodžiu dusti („stigti oro, švinkti, trokšti, ilsti“) arba jo vediniais dausos, dausa („rojus, šiltas tolimas kraštas“), dausingas („vėjuotas, vėsus“), latv. dusa („ramybė, snaudulys, miegas“).[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ežerai ir tvenkiniai. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 86 psl.
  2. Dusia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 230 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 98 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]