Pensija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pensija (lot. Pensio) – išmoka; materialinis aprūpinimas tam tikrais atvejais. Pensija gali būti:

  • Privati: sukaupta privataus asmens – fizinio asmens arba organizacijos, kurioje jis dirba, pvz., įmonės, mokama jos sąskaita
  • Valstybinė (mokama valstybės, pvz., iš SoDros biudžeto) – atvejus numato įstatymai: senatvės, neįgalumo, našlystės, mirusiųjų maitintojų šeimoms.

Lietuvos pensijų sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl mažo gimstamumo ir ilgėjančios gyventojų vidutinės gyvenimo trukmės pažangioms valstybėms ateityje bus vis sunkiau užtikrinti pakankamai dideles valstybines pensijas. Lietuva šiuo atžvilgiu ne išimtis. Pasaulio finansų krizės sukeltas ekonominis nuosmukis Lietuvoje tik patvirtina: valstybės surenkamo „Sodros" biudžeto nepakanka, kad būtų užtikrintas aukštas pensijų lygis ir kitos socialinės išmokos.

Dėl minėtų demografinių tendencijų prognozuojama, kad pažangiose valstybėse vis mažiau darbuotojų (dėl mažo gimstamumo) turės išlaikyti vis daugiau pensininkų (dėl ilgesnės gyvenimo trukmės). Prognozuojama sudėtinga situacija paskatino pensijų sistemos reformas daugelyje pasaulio valstybių. Reformų esmė – nepasikliauti vien valstybine pensija, o papildomai kaupti lėšas senatvei. 2003 m. Lietuvoje prasidėjusi pensijų sistemos reforma taip pat numato tris lėšų senatvei kaupimo šaltinius – vadinamąsias pensijų pakopas.

Trys pensijų sistemos pakopos

  • I pensijų pakopa – valstybinė pensija

Valstybinė („Sodros„) pensija bus mokama iš ateityje dirbančiųjų sumokėtų mokesčių „Sodrai“

  • II pakopos pensijų fondai

Investuojama dalis dabar valstybės surinktų „Sodros" mokesčių, kurie kaupiami žmogaus asmeninėje pensijų fondo sąskaitoje

  • III pakopos pensijų fondai

Investuoja pats žmogus, bet valstybė skatina, nes taiko gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Uždirbama ne tik iš investavimo, bet ir iš lengvatos

Pirmąją pensijos dalį mokės valstybė. Lietuvoje valstybei šiuo tikslu atstovauja „Sodra" – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Svarbu žinoti, kad „Sodra" nekaupia dirbančiųjų sumokėtų „Sodros" mokesčių jų būsimoms pensijoms, o dabar surenkamus mokesčius panaudoja esamų pensininkų pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms. Kitaip sakant, mes, dirbantieji, šiandien mokame pensijas savo tėvams ir seneliams, o mums ateityje pensiją mokės mūsų vaikai ir anūkai. Deja, jiems tai padaryti bus sunkiau dėl minėtų gimstamumo ir ilgaamžiškumo tendencijų.

Antra ir trečia pensijų pakopos veikia visai kitu principu. Jose lėšos nuolatos atidedamos ateities pensijai: pinigai kaupiami asmeninėje konkretaus žmogaus sąskaitoje, investuojami ir toliau jų daugėja, kai investicijos uždirba pelną.

Pensijų fondai[taisyti | redaguoti kodą]

Pensijų fondai iš tiesų yra investiciniai fondai, kuriems įstatymai nustato specialias sąlygas ir papildomus apribojimus, ir kurie yra orientuoti į gyventojų kaupiamas lėšas senatvei. Pavyzdžiui, antros pakopos pensijų fondas ypatingas tuo, kad jame kaupiama dalis konkretaus žmogaus šiuo metu „Sodrai" sumokėtų mokesčių, o į trečios pakopos pensijų fondą pats žmogus jau turi investuoti savo pinigus. Skatindama gyventojų savanorišką kaupimą trečios pakopos pensijų fonde, valstybė suteikia mokesčio lengvatą – nuo investuotos sumos grąžina sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Trijų pensijos pakopų tikslas – kad senatvėje iš visų trijų šaltinių gaunamų pajamų suma sudarytų didelę dalį iki tol žmogaus gautų pajamų. Laikoma, jog pensija turi sudaryti apie 70-80 proc. ankstesnio atlyginimo, tam, kad žmogus neturėtų keisti savo gyvenimo įpročių, kitaip sakant, kad nereikėtų pradėti labai taupyti.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]