Aukštaitijos siaurasis geležinkelis
Koordinatės: 55°44′47.81″ š. pl. 24°21′35″ r. ilg. / 55.7466139°š. pl. 24.35972°r. ilg.
 | |
| Forma | Viešoji įstaiga |
|---|---|
| Pramonė | Turizmas |
| Svarbiausi darbuotojai | Živilė Aukštakalnienė |
| Produkcija | Kelionės siauruku |
| Darbuotojų | 20 [1] |
| Tinklalapis | www.siaurukas.eu |
Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, ASG − 750 mm vėžės, 68,4 km ilgio siaurojo geležinkelio linija, veikianti ruože nuo Panevėžio iki Rubikių, vedanti pro Troškūnus, Anykščius. 2001 m. įkurta viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, pelno nesiekianti organizacija, prižiūri, saugo ir eksploatuoja geležinkelio ruožo kompleksą, išsidėsčiusį 260 ha erdvėje. Tai vienas unikaliausių inžinerinio paveldo paminklų Lietuvoje (unik. kodas 21898).[2]
Įstaiga įsikūrusi Geležinkelio g. 23, Panevėžyje. Geležinkelio linijos pradžia – Panevėžio geležinkelio stotis (Kerbedžio g. 9). Čia yra pagal 1905 m. brėžinius ir nuotraukas atkurta autentiška siaurojo geležinkelio stotis su peronu.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Panevėžio–Pastovio geležinkelis.
Siaurasis geležinkelis buvo tiesiamas keliais etapais. 1891–1895 m. pastatytas 750 mm pločio Švenčionėlių–Pastovių ruožas. 1898 m. geležinkelis pasiekė Panevėžį. Pirmieji traukiniai naujuoju ruožu pradėjo kursuoti 1899 m. rudenį. Atidarymo metu siaurojo geležinkelio linija turėjo 2 depus – 12 vietų Švenčionyse ir 2 vietų Panevėžyje, 15 garvežių, 112 krovininių, 58 įvairaus tipo keleivinius ir 6 pašto vagonus bei 154 krovinines platformas. 1903 m. juo pervežta 65000 tonų krovinių ir 40632 keleiviai.
XX a. pirmoje pusėje siaurukas buvo pagrindinė transporto priemonė Aukštaitijoje, pervežanti ir keleivius, ir krovinius. Siauruoju geležinkeliu į Panevėžį buvo gabenami linai, bekonai, cukriniai runkeliai, miltai, sviestas, sėmenys, miško medžiaga, smėlis. Ūkininkams siaurukas gabeno druską, trąšas, žibalą, anglis. Įvairiais laikotarpiais keitėsi jo paskirtis. Pakilimą siaurasis geležinkelis išgyveno tarpukariu, kuomet buvo plačiai naudojamas įvairiose ūkio šakose. Vėliau jo įprastos funkcijos ėmė silpti. 1996 m. užsidarė geležinkelio atšakos į šiaurę nuo Panevėžio. 2001 m. jis nustojo veikti ir kaip keleivinė susisiekimo priemonė ir ėmė kurtis kaip istorinis-turistinis traukinys, o Anykščių stotyje pradėta kaupti siaurojo geležinkelio muziejinė ekspozicija.
Paveldo objektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Siaurasis geležinkelis kartu su stotimis, kelių statiniais yra vertingas istorinis ir kultūrinis objektas. Stočių pastatų kompleksai turi urbanistinę ir architektūrinę vertę. 1996 m. Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į LR nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Valstybės saugomą kompleksą sudaro: bendro 179 km ilgio, 1340 ha apimantys siaurojo geležinkelio ruožai Panevėžys–Biržai, Panevėžys–Rubikiai, Joniškėlis–Linkuva, geležinkelio stotys, gamybiniai pastatai, kelio statiniai. 2003 m. dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais:
- Aukštaitijos siaurasis geležinkelis – siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys–Rubikiai, depo pastatas ir prekių sandėlis bei geležinkelio viadukas Panevėžyje,
- Taruškų, Raguvėlės geležinkelio stotys, prekių sandėlis, vandens bokštas, dirbtuvė, namas, hidrokolonėlė stotyje,
- Surdegio geležinkelio stotis,
- Troškūnų geležinkelio stotis bei namas, esantis stotyje,
- Anykščių geležinkelio stotis bei namas, prekių sandėlis, vandens bokštas, hidrokolonėlė, Anykščių geležinkelio tiltas. Stotyje veikia Siauruko muziejus, A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus padalinys.
Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aukštaitijos siaurukas – kultūrinio turizmo ir laisvalaikio traukinys, kuriuo keliaujant susipažįstama su Aukštaitijos krašto gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, transporto inžineriniu paveldu. Kelionę galima derinti su įvairiomis kultūrinėmis programomis: muzikavimu, kulinariniu paveldu, „traukinio apiplėšimu“, kelionėmis dviračiais, vandens pramogomis Pagojės tvenkinyje ir kt. Rengiami reguliarieji reisai, užsakomosios kelionės, edukacinės, šventinės iškylos. Keliautojų traukinius traukia šilumvežiai Tu2. Reguliarūs edukaciniai reisai – tai trumpos kelionės, organizuojamos gegužės – spalio mėnesiais iš Anykščių geležinkelio stoties.
Siauruko maršrutas:[4]
Panevėžys • Taruškos • Rekstino miškas • Bajoriškiai • Raguvėlė • Surdegis • Vašuokėnai • Troškūnai • Pagojus • Anykščiai • Žažumbris • Bičionys • Rubikiai
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Panevėžio stotyje
Siauruko pabaiga Rubikiuose
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ ASG darbuotojai
- ↑ „Geležinkelis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-03-11.
- ↑ „Pagal senus brėžinius atgaivinta senoji siauruko stotis“. lietuvosdiena.lrytas.lt. 2014-09-26. Suarchyvuota iš originalo 2015-12-20. Nuoroda tikrinta 2016-09-02.
- ↑ Geležinkelio maršruto žemėlapis Archyvuota kopija 2013-12-20 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |