Čečėnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čečėnijos respublika
Чеченская республика
Нохчийн Республика
Čečėnijos vėliava Čečėnijos herbas
(Detaliau)
Map of Russia - Chechen Republic (2008-03).svg
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Pietų Federalinis Rajonas
Ekonominis regionas: Šiaurės Kaukazas
Administracinis centras: Groznas
Oficialios kalbos: rusų kalba, čečėnų kalba
Prezidentas: Ramzanas Achmadovičius Kadyrovas
Vyriausybės pirmininkas: Ramzanas Achmadovičius Kadyrovas
Gyventojų (2002): 1 103 686 (49)
Plotas: 15 300 km² (80)
  - vandens %: labai nedidelis %
Tankumas (2002): 72 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Čečėnijos respublikaVikiteka

Čečėnijos Respublika (čeč. Нохчийн Республика=Noxçiyn Respublika; rus. Чеченская Республика) – Rusijos Federacijos respublika Kaukaze. 1,1 mln. gyventojų (2005).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rusijoje įvykus revoliucijai, Čečėnija tapo Tarybų Sąjungos dalimi. XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje Čečėnija buvo sujungta su Ingušija, sukuriant Čečėnijos-Ingušijos autonominę respubliką. XX a. penktame dešimtmetyje čečėnai sukilo prieš tarybinę valdžią ir už tai buvo represuojami: prasidėjo čečėnų žudymai, deportacijos. Daugiausiai čečėnų buvo deportuota į Kazachstano dykumas ir Sibirą. Prieš čečėnus buvo vykdomas genocidas, kurį pripažįsta Europos Parlamentas [1]. Stalinas čečėnus kaltino padedant vokiečiams II Pasaulinio karo metu, įrodyta, kad čečėnų partizanai kariavo su vokiečiais prieš TSRS kariuomenę. Čečėnams buvo leista grįžti į Tėvynę tik 1956 m., kai Nikita Chruščiovas pradėjo destalinizaciją. Čečėnija buvo rusifikuojama ir vėliau. Nuo pat 1956 m. gyventojai buvo reikalaujami mokėti rusų kalbą. Žlugus Tarybų Sąjungai, t. y. 1991 m. čečėnų lyderių grupė paskelbė nepriklausomą Ičkerijos čečėnų respubliką tačiau jos tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino ir po Antrojo Čečėnijos karo respublika buvo likviduota. Po nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. respublikoje labai greitai įsigalėjo anarchija[reikalingas šaltinis], plėšikavimai[reikalingas šaltinis], iki neregėto masto išaugo nusikalstamumas[reikalingas šaltinis], prasidėjo skurdas[reikalingas šaltinis], gyventojai visiškai neturėjo darbo[reikalingas šaltinis], čečėnų kovotojų gretos augo dideliais tempais[reikalingas šaltinis], buvo plėšiami likę rusų kariniai daliniai[reikalingas šaltinis]. Tik 1993 m. Rusijos prezidentas Jelcinas nusprendė nuginkluoti kovotojų būrius ir atstatyti regiono okupaciją. 1 karas truko beveik 3 metus, Rusijai pasidavus spaudimui ir išvedus kariuomenę iš Čečenijos 1996 m. iškarto įsigali banditizmas[reikalingas šaltinis], žmonių grobimai ir žudymai[reikalingas šaltinis], labai paplito įkaitų grobimas[reikalingas šaltinis].

Ginkluotas konfliktas su Rusija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Ičkerijos-Rusijos konfliktas.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Čečėnija ir kitos Šiaurės Kaukazo šalys Rusijoje
Chechnya03.png

Pagal 2004 m. duomenis, Čečėnijoje buvo ~1,1 mln. gyventojų. Pagal 2002 m. atliktą gyventojų surašymą, čečėnai sudarė 93,5 % populiacijos. Rusai sudarė 3,7 %, kumykai - 0,8 %, ingušai - 0,3 % gyventojų.

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausi miestai 2002 m. (> 20 tūkst. gyventojų):

  1. Groznas
  2. Šali
  3. Urus Martanas
  4. Gudermesas
  5. Argunas
  6. Kurčialojus

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]



Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas