Litas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Litas
[[Bendrieji talonai|]] 1993 – 2014 [[Euras|]]
Naudojo: Lietuvos vėliava Lietuva
ISO 4217: LTL
Simbolis: Lt,   Smulkesnio vieneto: ct
Nominalai: Banknotai: 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100, 200, 500 litų   
Monetos: 1, 2, 5 litų,
1, 2, 5, 10, 20, 50 centų
Spausdino: „American Banknote Corporation“ (JAV),
„De La Rue, Ltd.“ (JK),
„Giesecke & Devrient GmbH“ (Vokietija),
„Orell Fussli Security Printing Ltd.“ (Šveicarija),
„Francois – Charles Oberthur Fiduciaire“ (Prancūzija)
Kalykla: Birmingemo monetų kalykla (JK),
Lietuvos monetų kalykla“ (Lietuva)
100 litų banknoto pavyzdys (1928 m.).
Jubiliejinė 10 litų moneta, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui

Litas (Lt) – buvusi oficiali Lietuvos valiuta, naudota nuo 1993 m. birželio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir tarpukario metais nuo 1922 m. spalio 1 d. iki 1941 m. kovo 25 d. Pinigų leidybą kuravo tam įsteigtas Lietuvos Bankas.

1940 m. lapkričio 25 d. buvo įvestas tarybinis rublis, litai buvo konvertuojami santykiu 1 litas = 0,90 kapeikų.[1] 2015 m. sausio 1 d. nacionalinę Lietuvos valiutą litą pakeitė euras kursu 3,45280 lito už vieną eurą.

Lito istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę 1918 m., Lietuvos teritorijoje vyko Pirmojo pasaulinio karo kovos, joje cirkuliavo nestabilios kariaujančių šalių valiutos: rublis, ostmarkės ir ostrubliai.

1919 m. Lietuva gavo paskolą ostmarkėmis iš Vokietijos, šios ostmarkės vasario mėnesį buvo įteisintos kaip oficiali Lietuvos Respublikos valiuta. Lietuviai jas vadino auksinais. Auksinai cirkuliavo šalyje iki buvo įvykdyta kita pinigų reforma.

Po karo prastėjant situacijai Vokietijoje, jos markė pradėjo smarkiai nuvertėti. Tai privertė Lietuvos valdžią galvoti apie nacionalinės valiutos įvedimą. Pirmieji pasiūlymai atsirado iškart po auksinų įvedimo, dar 1919 m. Naujų pinigų eskizus buvo pateikęs Antanas Žmuidzinavičius.[2] Ministrų kabinetas buvo nusprendęs pinigus pavadinti muštiniais, net planuose buvo numatyti skirtingų 9 nominalų pinigų planai.[3] Taip pat buvo svarstomas jų vertės padengimas pasiskolinant iš Anglijos 10 milijonų svarų sterlingų. Toks variantas būtų leidęs pasiekti valiutos vertę 1 muštinis = 1 frankas arba 1/25 svaro.[4]

1920 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Tarybų Rusijos. Pastaroji atlygino Lietuvos patirtą žalą per nepriklausomybės kovas, sumokėjo 3 milijonų aukso rublių kompensaciją. Lietuviai aukso rublius perlydė į aukso luitus, o po to luitai buvo padėti į užsienio bankus. Šios aukso atsargos tapo pagrindu svarstyti apie lietuviškų pinigų leidybą. Turint aukso, buvo galimybė užtikrinti valiutos vertės stabilumą.

1922 m. Seime svarstant naujų pinigų pavadinimus, buvo teikiama aibė pasiūlymų, kaip Lietuva galėtų pavadinti naujai kuriamus pinigus: auksinais, arfomis, doleriais, grašiais, kaltais, kirptukais, lietais, litais, lietumis, lyromis, markėmis, muštukais, rubliais, vyčiais.[5] Tačiau daugiausiai rėmėjų palaikymo susilaukė du variantai: muštukas ir litas.

Už muštuko pavadinimo pinigus aktyviai pasisakė tautiškai nusiteikę asmenys bei vyriausybės atstovai, kurie teigė, kad tai valstybiškumo ir lietuviškumo simbolis. Dar 18 a. muštukais lietuviai vadino LDK cirkuliavusius dukatus. Tai, anot jo šalininkų, būtu valstybingumo tradicijų tąsa.[6]

Nepaisant tokių argumentų, laimėjo litas, nes jį buvo paprasčiau ištarti užsieniečiams. 32 balsais prieš 16, lito pavadinimas laimėjo per surengtą balsavimą Seime.[3] 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“ ir Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto teikimu, valiuta pavadinta litais, kurių šimtoji dalis buvo įvardyta centais.[7]

1922 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos banko steigiamajame susirinkime, naujai įkuriamos įstaigos pirmininku buvo išrinktas Vladas Jurgutis. Jam buvo patikėta spręsti visus naujos valiutos įvedimo niuansus. Už tai neretai jis vadinamas „Lito tėvu“.

1922 m. spalio 2 d. lito kursas su JAV doleriu buvo nustatytas santykiu 10:1, Lietuvos banko garantas turimomis aukso atsargomis (1 litas = 0,150462 gramų gryno aukso).[8]

1925 m. buvo išleistos pirmosios Lietuvos banko litų ir centų monetos (iki tol centai buvo popieriniai).[9]

1936 m. pirmą kartą Lietuvos Respublikos monetos nukaldintos Lietuvoje, Kauno „Spindulio“ spaustuvėje įrengtoje monetų kalykloje (iki tol kaldintos užsienyje).[9]

Prasidėjus sovietų okupacijai, 1941 m. kovo 25 d. litai oficialiai buvo uždrausti. Juos pakeitė TSRS rubliai, o lietuviškų pinigų banknotai sunaikinti Lietuvos banko šildymo krosnyse.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. birželio 25 d. litai vėl pradėti spausdinti, jie pakeitė laikinuosius Lietuvos pinigus talonus. Atkūrus senąją valiutą, 100 laikinųjų talonų buvo keičiami į 1 litą (1 talonas = 1 centas).

Nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 1 d. litas buvo susietas su JAV doleriu santykiu 4 su 1.[10]

2002 m. vasario 2 d. litas buvo susietas su euru pagal tuo metu galiojusį santykį – 3,4528 lito už vieną eurą, toks keitimo santykis išliko iki lito pakeitimo euru 2015 m. sausio 1 d.

Tarpukario banknotai[taisyti | redaguoti kodą]

1922 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos bankas pasirašė sutartį su Čekoslovakijos sostinėje Prahoje įsikūrusia A. Hasės litografijos firma dėl litų spausdinimo. [11] Sutartimi Lietuva užsisakė:

Nominalas: 1 centas 2 centai 5 centai 10 centų 20 centų 50 centų 1 litas 2 litai 5 litai 10 litų 50 litų 100 litų
Pinigų kiekis: 20 mln. 10 mln. 24 mln. 24 mln. 19 mln. 8,4 mln. 12 mln. 8,6 mln. 2,4 mln. 1,8 mln. 360 tūkst. 360 tūkst.

Pinigų spausdinimas Lietuvai kainavo 5 490 090 čekų kronų.[12] Be spausdinimo darbų, firma turėjo paruošti pinigų maketus pagal ministerijos dailininkų pateiktus pavyzdžius (juos kūrė Adomas Varnas). Taip pat raštu pasižadėjo įdiegti Lietuvos pageidaujamas apsaugos priemones bei užantspauduotose medinėse dėžėse pristatyti pinigus į Lietuvą. Trečdalis smulkiųjų banknotų užsakovus turėjo pasiekti ne vėliau kaip 1922 m. lapkričio 16 d., o visi likę pabaigti pristatyti iki gruodžio 15 d.

1922 m. rudenį, vykdydami „Piniginio vieneto įstatymą“ Lietuvos bankas Berlyne, Oto Elsnerio spaustuvėje, užsakė kuo greičiau atspausdinti pirmuosius laikinus pinigus: 1, 5, 20, 50 centų ir 1 bei 5 litų banknotus. Spaustuvė spausdino Vokietijos ir Estijos markes, tad tereikėjo iš jos šablonų pasirinkti ko pageidaujama. Spaudinius papildžius lietuviškais užrašais, rugsėjo 20 d. pirmosios partijos buvo atgabentos į Kauną, o nuo spalio 1 d. pinigai pasirodė apyvartoje.[13] Dėl skubos pinigai buvo neišvaizdūs. Ant jų buvo atspausdintas užrašas „laikinieji pinigai“, o jie patys itin nekokybiški.[14] Nebuvo vandens ženklų, taip pat serijinių numerių – tai skatino nesąžiningus žmones imtis jų padirbinėjimo. Todėl jie buvo pradėti šalinti iš rinkos vos tik pasirodė užsakytieji litai iš Čekoslovakijos spaustuvės. Savų pinigų paankstintu išleidimu buvo siekiam ekonominės naudos Lietuvai, sumažinti vis didėjančią ostmarkių infliaciją.

Vėliau banknotai buvo spausdinami Anglijoje, naudojant lietuvių ranka graviruotas plienines spausdinimo plokštes. Pinigus kūrė: Adomas Galdikas, Vilius Jomantas ir A. Žmuidzinevičius.

1923 m. vasarį buvo išleistas 10 litų banknotas, kovą 50 litų. 1925 m. rugsėjo 28 d. pasirodė 500 litų, o 1926 m. vasario 23 d. ir 1000 litų nominalo pinigai.

1928 m. buvo išleistas 100 litų banknotas, jame stilizuotai buvo pavaizduota Lietuvos diplomato Edvardo Turausko žmona Elena. Ją metais ankščiau Kaune nutapė menininkas A. Galdikas.[15]

1940 m. gegužės mėnesį apyvartoje buvo 210 milijonų litų. Iš jų 171 mln. banknotais.[16]

Keitimo kursas[taisyti | redaguoti kodą]

Labiausiai paplitusių ostmarkių ir ostrublių keitimo kursas buvo nustatomas pagal tos dienos valiutų kursą.[17] Juos buvo leidžiama išsikeisti iki 1922 m. gruodžio 31 d. O nuo spalio vidurio visos valstybinės įstaigos privalėjo priimti tik litus. Ostmarkių keitimo kursas spalio pradžioje buvo 1 litas = 175 ostmarkės, gruodžio pabaigoje šis santykis tapo 1 litas = 850 ostmarkių.[5]

Kitų valiutų keitimas buvo nustatytas Lietuvos banko raštu:

Valiuta 1 sidabro rusų rublis 1/2 sidabro rusų rublis 1 sidabrinė vokiška markė 1 Kanados doleris (ir banknotas) 1 JAV aukso doleris (ir banknotas) Afrikos šalių svarai 1 auksinė vokiška markė 1 auksinis rusiškas rublis 1 anglų svaras sterlingas (ir banknotas) 1 Prancūzijos aukso frankas
Keitimo kursas 2 litai 1 litas 80 centų 9 litai 10 litų Nekeisti 2,30 litų 5 litai 43 litai 1,90 litų

Smulkesni kaip pusė rublio ar markės pinigai nebuvo keičiami ar sumuojami.[18]

Tarpukario monetos[taisyti | redaguoti kodą]

1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą su išimtine Valstybės iždo teise. Šis įstatymas leido pradėti kaldinti monetas, tarp jų ir iš brangiųjų metalų. Centai turėjo būti iš aliumininės bronzos, litai turėjo būti sidabriniai, o 50 litų vertės monetos auksinės.

Konkursas įvyko 1924 m. rugsėjo mėn. Kaune. Dalyvavo 14 kalyklų iš Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir kitų šalių. Dalyvavo ir lietuviško verslo atstovai – brolių Šmidtų metalo dirbinių fabrikas, tačiau siūlė didžiausią monetų kalimo kainą. Pasiūliusi mažiausią darbų atlikimo kainą (1 398 273,50 litų), laimėjo didelę tokių darbų atlikimo patirtį turinti King’s Norton Metal Works firma iš Birmingemo.

Monetų dizainas buvo patikėtas skulptoriui Juozas Zikaras. Už įvairius pasiūlymus ir jų maketų gamybą 1924–1926 m. laikotarpyje gavo apie 31 000 litų atlygį.[19]

Lietuvos finansų ministras Vytautas Petrulis ir anglų firmos atstovas N. Nevilis 1924 m. rugsėjį pasirašė sutartį. Joje buvo numatyti monetų nominalai, jų diametrai, tiražai ir darbų atlikimo terminai. Gavusi modelius, „King’s Norton Metal Works“ įmonė per septynias savaites privalėjo pateikti pavyzdžius, o juos patvirtinus, per devynias savaites nukaldinti ir atgabenti į Lietuvą pirmąją monetų siuntą.[20] Joje turėjo būti 10 mln. monetų vienetų, tačiau buvo nukalta trečdaliu mažiau, tik 3 milijonai 205 tūkstančiai monetų, nes įmonėje buvo sugedusi pagrindinė pinigų kalimo mašina.[21]

Pirmoji 3 mln. vnt. siunta laivu iš Londono į Klaipėdą buvo išsiųsta 1925 m. sausio 21 d., o monetos apyvartoje pasirodė tų pačių metų vasario 2 d., pakeisdamos to paties nominalo popierinius pinigus.[20][22]

1925 m. balandžio 6 d. buvo paskelbtas dar vienas monetų konkursas, šįkart litų monetų kalybos. Jo laimėtoju buvo pripažinta Londone, Anglijoje, įsikūrusi firma „Johnson Matthey Co“. Ji už pinigų kalybą paprašė 5,443 mln. lito atlygio. Anglai nepateikė pigiausio pasiūlymo konkurse, tačiau jų pateikti bandomieji monetų pavyzdžiai buvo arčiausiai Lietuvos Respublikos išsikeltų prabos reikalavimų.[23] Paskelbus šią kompaniją laimėtoja, su ja dėl kainos vyko atskiros derybos, kurios baigėsi tik 1926 m. Ministras V. Petrulis išsiderėjo, kad anglai darbus atliks už 5 296 900 litų sumą.

Londone buvo kalamos sidabrinės, Birmingeme bronzinės monetos.[7]

Apie 1926 m. Lietuvos planuose buvo mintis išleisti auksinę monetą. Jos kūrimo darbams buvo skirta 500 tūkst. litų, o darbus turėjo atlikti J. Zikaras. 1926 m. jis pagamino monetos modelį iš plastelino, kuris dabar yra saugomas M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Tačiau reali moneta niekada nebuvo nukalta.[24]

1936 ir 1938 m. serijos monetos buvo nukaltos Lietuvoje, Kauno akcinės bendrovės „Spindulys“ patalpose įrengtoje monetų kalykloje.[25] 1, 2 ir 5 centų monetų metalas buvo pakeistas, vietoje iki tol naudoto aliumininės bronzos metalo, Kaune kalykla kalė centus iš bronzos lydinio. Bronzos lydinys buvo minkštesnis ir lengviau pinigų kalimo presui apdirbama medžiaga.

Nominalas Metai Aversas Reversas Metalas Svoris
(g)
Skersmuo
(mm)
Gurto
storis (mm)
Pastabos
1 Litas 1925 1 LT 1925 R.png 1 LT 1925 A.png Sidabras (500) 2,7 19,0 1,4 Gurtas dantytas
2 Litai 1925 2 LT 1925 R.png 2 LT 1925 A.png Sidabras (500) 5,4 23,0 1,6 Gurtas dantytas
5 Litai 1925 5 LT 1925 R.png 5 LT 1925 A.png Sidabras (500) 13,5 29,4 2,5 Gurtas dantytas
5 Litai 1936 5 LT 1936 R.png 5 LT 1936 A.png Sidabras (750) 9,0 27,1 2,5 Reverse J. Basanavičiaus profilis.
Ant gurto užrašas –
TAVO GEROVĖ TAUTOS GEROVĖ.
10 Litų 1936 10 LT 1936 A Vytautas.png 10 LT 1936 R Vytautas.png Sidabras (750) 18,0 32,2 2,5 Averse LDK kunigaikščio
Vytauto profilis.
Ant gurto užrašas –
TAUTOS JĖGA VIENYBĖJE.
10 Litų 1938 10 LT 1938 A Smetona.png 10 LT 1938 R Smetona.png Sidabras (750) 18,0 32,2 2,5 Averse LR Prezidento
A. Smetonos profilis.
Ant gurto užrašas –
TAUTOS JĖGA VIENYBĖJE.

Atkurtos Lietuvos banknotai[taisyti | redaguoti kodą]

Modernių litų istorija prasidėjo dar LTSR laikais, 1989 m. rugsėjo 11 d. Istorijos institute susirinkę žymūs mokslininkai, bankininkai ir dailininkai aptarė planus, kad greitai gali prisireikti nacionalinės valiutos. Tų pačių metų gruodžio 13 d. buvo paskelbtas oficialus konkursas, kuriuo siekta gauti menininkų eskizus apie jų įsivaizduojamus litų ir centų projektus. Konkursą paskelbė Lietuvos TSR kultūros ministras Dainius Trinkūnas ir TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinio banko pirmininkas Zenonas Žilevičius.[26]

Pirmosios derybos dėl litų banknotų spausdinimo įvyko 1990 metais, su Prancūzijos kompanija „Francois Charles Oberthur“. Tačiau įmonei patyrus didelį spaudimą iš TSRS, ji atsisakė vykdyti užsakymą, o nugabenti spaudai Lietuvai grąžinti tik 1997 m. Lietuvai nenuleidus rankų, kitas variantas buvo JAV įsikūrusi įmonė „US Banknote Corporation“. Ji sutiko ir atliko savo darbą, tačiau labai atmestinai. 1991 m. išleisti 10, 20 ir 50 litų banknotai buvo tik ofseto, be giliaspaudės, būdu atspausti popierėliai. Dėl didesnės vertės pinigų problemų neiškilo. Tačiau dėl 10, 20 ir 50 litų vyko teismo procesas, Lietuva jį laimėjusi gavo perspausdintus pinigus tik 1993 m.[27]

Nominalas Metai Banknoto vaizdas Dominuojanti spalva Dailininkas Kas pavaizduota Spaustuvė Išėmimo iš apyvartos data
1 Litas 1994 1 litas (1994).jpg Ruda Giedrius Jonaitis Averse: Žemaitė
Reverse: Palūšės bažnyčia
De La Rue Ltd., Didžioji Britanija 2007 m. kovo 1 d.
2 Litai 1993 2 litai (1993).jpg Šalta žalia Giedrius Jonaitis Averse: Motiejus Valančius
Reverse: Trakų pilis
De La Rue Ltd., Didžioji Britanija 2007 m. kovo 1 d.
5 Litai 1993 5 litai (1993).jpg Žydra violetinė Giedrius Jonaitis Averse: Jonas Jablonskis
Reverse: P. Rimšo skulptūra „Vargo mokykla“
De La Rue Ltd., Didžioji Britanija 2007 m. kovo 1 d.
10 Litų 1991 10 litai (1991).jpg Ruda Giedrius Jonaitis Averse: Steponas Darius ir Stasys Girėnas
Reverse: Lėktuvas Lituanica
American Banknote Corporation, JAV 1996 m. sausio 1 d.
10 Litų 1993 10 litai (1993).jpg Violetinė Giedrius Jonaitis Averse: Steponas Darius ir Stasys Girėnas
Reverse: Lėktuvas Lituanica
American Banknote Corporation, JAV 2007 m. kovo 1 d.
10 Litų 1997 10 litai (1997).jpg Violetinė Giedrius Jonaitis Averse: Steponas Darius ir Stasys Girėnas
Reverse: Lėktuvas Lituanica
De La Rue Ltd., Didžioji Britanija 2012 m. birželio 1 d.
10 Litų 2001 10 litai (2001).jpg Violetinė Giedrius Jonaitis Averse: Steponas Darius ir Stasys Girėnas
Reverse: Lėktuvas Lituanica
Orell Fussli Security Printing Ltd., Šveicarija 2015 m. sausio 16 d.
20 Litų 1991 20 litai (1991).jpg Ryškiai raudona Justas Tolvaišis Averse: Maironis
Reverse: J. Zikario skulptūra „Laisvė“
American Banknote Corporation, JAV 1994 m. birželio 1 d.
20 Litų 1993 20 litai (1993).jpg Šviesiai raudona Justas Tolvaišis Averse: Maironis
Reverse: J. Zikario skulptūra „Laisvė“
American Banknote Corporation, JAV 2007 m. kovo 1 d.
20 Litų 1997 20 litai (1997).jpg Šviesiai raudona Justas Tolvaišis ir Giedrius Jonaitis Averse: Maironis
Reverse: J. Zikario skulptūra „Laisvė“
De La Rue Ltd., Didžioji Britanija 2012 m. birželio 1 d.
20 Litų 2001 20 litai (2001).jpg Šviesiai raudona Giedrius Jonaitis Averse: Maironis
Reverse: J. Zikario skulptūra „Laisvė“
Giesecke & Devrient GmbH, Vokietija 2015 m. sausio 16 d.
50 Litų 1991 50 litai (1991).jpg Auksinė Rimvydas Bartkus Averse: Jonas Basanavičius
Reverse: Vilniaus katedros vaizdas
American Banknote Corporation, JAV 1996 m. sausio 1 d.
50 Litų 1993 50 litai (1993).jpg Geltona Rimvydas Bartkus Averse: Jonas Basanavičius
Reverse: Vilniaus katedros vaizdas
American Banknote Corporation, JAV 2007 m. kovo 1 d.
50 Litų 1998 50 litai (1998).jpg Geltona Giedrius Jonaitis ir Rimvydas Bartkus Averse: Jonas Basanavičius
Reverse: Vilniaus katedros vaizdas
Giesecke & Devrient GmbH, Vokietija 2015 m. sausio 16 d.
50 Litų 2003 50 litai (2003).jpg Geltona Giedrius Jonaitis Averse: Jonas Basanavičius
Reverse: Vilniaus katedros vaizdas
Giesecke & Devrient GmbH, Vokietija 2015 m. sausio 16 d.
100 Litų 1991 100 litai (1991).jpg Žalia Rytis Valantinas Averse: Simonas Daukantas
Reverse: Vilniaus universitetas
Orell Fussli Security Printing Ltd., Šveicarija 2001 m. liepos 1 d.
100 Litų 2000 100 litai (2000).jpg Žalia Giedrius Jonaitis Averse: Simonas Daukantas
Reverse: Vilniaus universitetas
Orell Fussli Security Printing Ltd., Šveicarija 2015 m. sausio 16 d.
100 Litų 2007 LTU 100 Litu 2007 obv.jpg Žalia Rytis Valantinas Averse: Simonas Daukantas
Reverse: Vilniaus universitetas
Francois – Charles Oberthur Fiduciaire, Prancūzija 2015 m. sausio 16 d.
200 Litų 1997 LithuaniaP63-200Litu-1997-donatedsrb b.jpg Šviesiai mėlyna Rytis Valantinas Averse: Vydūnas
Reverse: Klaipėdos švyturys
Giesecke & Devrient GmbH, Vokietija 2015 m. sausio 16 d.
500 Litų 2000 500 litai (2000).jpg Raudona Rimvydas Bartkus Averse: Vincas Kudirka
Reverse: Lietuvos kraštovaizdžio fone pavaizduotas varpas
Giesecke & Devrient GmbH, Vokietija 2015 m. sausio 16 d.

Atkurtos Lietuvos monetos[taisyti | redaguoti kodą]

1989 m. konkurso pirmos vietos premija nebuvo skirta niekam, tačiau P. Garškos monetų eskizai, užėmę antrą vietą, tapo pagrindu ateities monetų kūrybai. Pagal reikalavimus autoriai kūrė eskizus 1, 2, 3, 10, 15 ir 20 centų pinigams, litų leisti nebuvo planuota.[28] Pinigai sprendimais priminė tarpukariu monetas kūrusio Zikario darbus, naudoti augalų motyvai, reverse panaudotas vytis.

1992 m. spalio 2 d. naujai įsteigtoje Lietuvos monetų kalykloje buvo nukalti pirmieji „balti“ centai iš aliuminio. Baigiant darbus, buvo nuspręsta sukurti ir 1 lito monetas. Tą padaryti be konkurso buvo paprašytas P. Garška.[29]

1996 m. Lietuvos bankas paskelbė uždarą litų monetų projektų konkursą.[30] Dailininkams skirta užduotis buvo sukurti tik monetų reversą, aversą turėjo sukomponuoti valstybinio herbo etalono autorius Arvydas Každailis.[31] Konkurse dalyvavo penki dailininkai: Algirdas Bosas, Rytas Jonas Belevičius, Rimantas Eidėjus, Antanas Olbutas ir Antanas Žukauskas. Po dviejų etapų laimėtoju buvo paskelbti A. Žukausko darbai. Jo darbe visos nuo 10 centų monetos turėjo skirtingai išsidėliojantį „Eglutės motyvą“, kuris buvo gerai įvertintas aklųjų ir silpnaregių bendruomenės.[32] Toks motyvas leido lengviau identifikuoti monetas.

Tik nuo 1997 m. kaldinamos monetos gavo žymę apie jų kalimo datą, iki tol visos monetos turėjo „1991“ metų datą.

1998 m. pasirodė 2 ir 5 litų vertės dvimetalės monetos.

Nuo 1993 m. iki 2014 m. Lietuvos bankas išleido 88 kolekcinių (proginių) ir 18 kolekcinių (proginių) apyvartinių litų monetų.[33]

Nominalas: 1 centas 2 centai 5 centai 10 centų 10 centų 20 centų 20 centų 50 centų 50 centų
Vaizdas: 1 centas (1991).jpg 2 centai (1991).jpg 5 centai (1991).jpg 10 centai (1991).jpg 10 centai (1997).jpg 20 centai (1991).jpg 20 centai (1997).jpg 50 centai (1991).jpg 50 centai (1997).jpg
Metai: 1991 1991 1991 1991 1997 1991 1997 1991 1997
Nominalas: 1 litas 1 litas 2 litai 2 litai 5 litai 5 litai
Vaizdas: 1 litas coin (1991).jpg 1 litas coin (1997).jpg 2 litai coin (1991).jpg 2 litai coin (1997).jpg 5 litai coin (1991).jpg 5 litai coin (1997).jpg
Metai: 1991 1998 1991 1998 1991 1998

Susiję straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Apie litą – be ašarų“. vz.lt. 2015-01-01. Suarchyvuotas originalas 2016-06-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  2. „Pinigų kilmė ir raida“. lb.lt. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-05-07. Nuoroda tikrinta 2016-06-11. 
  3. 3,0 3,1 „Permaininga lietuviškų pinigų istorija: litui sukanka 88 metai“. 15min.lt. 2010-09-29. Suarchyvuotas originalas 2016-06-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  4. Vladas Terleckas, „Nacionalinės pinigų sistemos ir Lietuvos banko sukurimas 1922 m.“, p. 83
  5. 5,0 5,1 „Pinigai Lietuvoje: nuo ostrublio iki euro“. lzinios.lt. 2015-01-03. Suarchyvuotas originalas 2016-06-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  6. „Kas „užrakinta“ lito kupiūrose?“. universitetozurnalistas.kf.vu.lt. 2014-07-07. Suarchyvuotas originalas 2014-11-12. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  7. 7,0 7,1 „Nacionalinės valiutos istorija“. finmin.lrv.lt. 2015-07-31. Suarchyvuotas originalas 2016-06-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  8. „Švenčiame lito devyniasdešimtmetį“. veidas.lt. 2012-10-01. Suarchyvuotas originalas 2016-06-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  9. 9,0 9,1 „Monetų kalyklos Lietuvoje (+video)“. pinigumuziejus.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-06-11. Nuoroda tikrinta 2016-06-11. 
  10. „22-eji dviejų Lietuvų metai: kada pasiekta daugiau? (3) [Puslapis 2/3]“. ve.lt. 2012-03-31. Suarchyvuotas originalas 2016-06-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  11. http://www.archyvai.lt/exhibitions/litui85/paroda.htm
  12. http://www.archyvai.lt/exhibitions/litui85/p2.htm
  13. „Pirmieji litai 1922–1926 m.“. pinigumuziejus.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-06-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  14. „Lietuviški litai taps istorija,“. skrastas.lt. 2014-07-26. Suarchyvuotas originalas 2016-06-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  15. „Moteris ant 1928 m. 100 litų banknoto“. pinigumuziejus.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-06-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  16. „22-eji dviejų Lietuvų metai: kada pasiekta daugiau? (3) [Puslapis 3/3]“. ve.lt. 2012-03-31. Suarchyvuotas originalas 2016-06-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  17. Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir pramonės ministerijos skelbimas dėl piniginio vieneto lito įvedimo. 1922 m. spalio 12 d. (2 punktas)
  18. http://www.archyvai.lt/exhibitions/litui85/p11.htm
  19. Eduardas Remecas, „1925 m. laidos Lietuvos Respublikos monetų kūrimo ir kaldinimo problematika“, Pinigų studijos 2015/2, p. 53
  20. 20,0 20,1 Eduardas Remecas, „1925 m. laidos Lietuvos Respublikos monetų kūrimo ir kaldinimo problematika“, Pinigų studijos 2015/2, p. 54
  21. Eduardas Remecas, „1925 m. laidos Lietuvos Respublikos monetų kūrimo ir kaldinimo problematika“, Pinigų studijos 2015/2, p. 55
  22. „Lietuvos banko istorijos žiupsnelis“. voruta.lt. 2012-12-11. Suarchyvuotas originalas 2016-03-06. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  23. Eduardas Remecas, „1925 m. laidos Lietuvos Respublikos monetų kūrimo ir kaldinimo problematika“, Pinigų studijos 2015/2, p. 58
  24. „Pinigų detektyvai: gandais apipintos tarpukario monetų istorijos“. 15min.lt. 2015-02-11. Suarchyvuotas originalas 2015-12-20. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  25. „Mūsų istorija“. kalykla.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-11-26. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  26. Lietuvos banknotai, Vilnius: Lietuvos bankas, 2002 m., p. 58
  27. „Lito dvidešimtmetis – su mirties ženklu“. 15min.lt. 2013-06-25. Suarchyvuotas originalas 2016-06-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  28. Lietuvos monetos, Vilnius: Lietuvos bankas, UAB „Baltijos kopija“, 2006 m., p. 126
  29. Lietuvos monetos, Vilnius: Lietuvos bankas, UAB „Baltijos kopija“, 2006 m., p. 131
  30. Galkus, Juozas. Lietuvos Vytis. The Vytis of Lithuania. VDA leidykla, 2009, p. 70
  31. Galkus, Juozas. Lietuvos Vytis. The Vytis of Lithuania. VDA leidykla, 2009, p. 70
  32. Lietuvos monetos, Vilnius: Lietuvos bankas, UAB „Baltijos kopija“, 2006 m., p. 135
  33. Lietuvos bankas

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Verta.png Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.
Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.