Alytaus miesto savivaldybė
| Alytaus miesto savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
| |||||||
| Valstybė | |||||||
| Apskritis | |||||||
| Administracinis centras | Alytus | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 0 | ||||||
| Įkūrimo data | 1995 m. | ||||||
| Meras | Nerijus Cesiulis | ||||||
| Gyventojų | 50 477[1] | ||||||
| Plotas | 39,45 km²[2] | ||||||
| Tankumas | 1 280 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | Alytus.lt | ||||||
| Alytaus miesto savivaldybėVikiteka | |||||||
Alytaus miesto savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje, abipus Nemuno, Dzūkijos etnografiniame regione.[3] Sutampa su Alytaus miesto ribomis.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai yra miesto savivaldybė, ji apima tik Alytaus miesto teritoriją. Savivaldybė įsikūrusi pietinėje Lietuvoje, ją iš visų pusių supa Alytaus rajono savivaldybė. Automobilių kelių mazgas, yra Alytaus aerodromas,[4] neveikianti Alytaus geležinkelio stotis. Didžioji savivaldybės dalis yra kairiajame Nemuno krante, per kurį nutiesti 3 tiltai – Antano Juozapavičiaus tiltas, Lietuvos tūkstantmečio tiltas ir Baltosios rožės tiltas.
- Vidzgirio ir Dainavos mikrorajonai
- Ežeras Mažoji Dailidė
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Alytaus miesto savivaldybės istoriniai sąrašai | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
Sovietmečiu Alytus buvo apskrities, 1950–1977 m. rajono pavaldumo miestas. 1977 m. kovo 30 d. jis tapo respublikinio pavaldumo miestu – administraciniu-teritoriniu vienetu, prilygstančiu rajonui. Nuo 1995 m. turi atskiros savivaldybės statusą Alytaus apskrityje. 2018 m. įkurta 14 seniūnaitijų.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1979 | 20 | 55 509 | 1 miestas (Alytus) | |
| 1983 | 28 | 54 000 | 1 miestas | |
| 1984 | 32 | 63 500 | 1 miestas | |
| 1989 | 34 | 73 015 | 1 miestas | |
| 2001 m. (Išsamiau) | 40 | 71 491 | 1 miestas [5] | |
| 2009 m. (Išsamiau) | 1 miestas [6] | |||
| 2011 m. (Išsamiau) | 59 964 | 1 miestas [7] | ||
| 2016 m. (Išsamiau) | 1 miestas [8] | |||
| 2020 m. (Išsamiau) | 1 gyvenvietė (miestas, herbinė gyvenvietė) [9] | |||
| 2021 m. (Išsamiau) | 52 727 | 1 miestas [10] | ||
Administracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės administracija.
Merai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1990 m. iš viso buvo 10 Alytaus miesto merų:[11]
- Valdas Macedulskas, 1990–1994 m.
- Onutė Suncovienė, l.e.p. 1994 m.
- Valdas Kuzabavičius, 1994–1995 m.
- Dobilas Kurtinaitis, 1995–2000 m.
- Vytautas Kirkliauskas, 2000–2007 m.
- Česlovas Daugėla, 2007–2010 m.
- Feliksas Džiautas, 2010–2012 m.
- Jurgis Krasnickas, 2012–2015 m.
- Vytautas Grigaravičius, 2015–2019 m.
- Nerijus Cesiulis, nuo 2019 m.
Seniūnaitijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybėje seniūnijų nėra. 2018 m. balandžio 10 d. mero potvarkiu Nr. M-10 teritorija suskirstyta į 14 seniūnaitijų: Alyčio, Piliakalnio, Kurorto, Dvaro, Senamiesčio, Ulonų, Dainavos, Kalvos, Likiškių, Panemunės, Putinų, Jurgiškių, Vidzgirio, Volungės.[12] 2018 m. gruodžio 21 d. atlikta potvarkio redakcija Nr. M-41.[13] Seniūnaitijų ribos:[14]
- Dainavos seniūnaitija: Naujosios g. 2–52 porinė pusė, Tvirtovės g. 1A–27A neporinė pusė, Vilties, Vingio, Žiburio, Žuvinto g. 4–22 porinė pusė;
- Dvaro seniūnaitija: Aukštoji, Aviečių, Gilių, Kauno g. poriniai ir neporiniai namai iki 77, Liepų, Ligoninės, Medelyno, Mėtų, Nemuno, Parko, Seirijų, Simno, Skardžio, Smėlio, Sodų, Šilelio, S. Taškūno, Tilto, Tvirtovės g. porinė pusė, Upelio, Užuolankos, Vakaro, Vandens takas, Varnėnų, Žalioji g.;
- Panemunės seniūnaitija: Artojų, Bakšių, Dovainiškių, Fortų, A. Jonyno g. 10–12G porinė pusė, Giraitės, Kalnėnų, Kauno g. 98–100, Lankų, Obelų, Pašilio, Pievagalių, Pievų, Pušėnų, Putinų g. 18–82 porinė pusė, Putinų g. 5–33 neporinė pusė, Pramonės g. 2–18F porinė pusė, Rumbonių, Saulėnų, Sanatorijos, Sidabrio, Ūtos, Vardos, Voveraičių, Žaunieriškių, Žirgų g.;
- Likiškių seniūnaitija: Aukštakalnio g. 7–7A, Bitininkų, Girakalnio, Kalniškės, Kalvių, Kurpių g. 2–24 porinė pusė, Malūnininkų, Miklusėnų g. 1–17A neporinė pusė, Miklusėnų g. 2–16 porinė pusė, Medkirčių, Naujosios g. 7–41, Naujosios g. 114–158 porinė pusė, Obelytės, Pabalių, Punsko g. 1–37A, Putinų g. 1–3E, Pramonės g. 1–41 neporinė pusė, Puodžių, Raudonkalnio g. 5–27, Santaikos g. 60, Statybininkų g. 80–106D porinė pusė, Statybininkų g. 121–131 neporinė pusė, Stiklių, Šienpjovių, Ūdrijos g. 2–28A porinė pusė, 1–31A neporinė pusė, Zaidų g.;
- Putinų seniūnaitija: A. Jonyno g. neporinė pusė, Lauko, Miklusėnų g. 20–38A porinė pusė ir 21–43A neporinė pusė, Naujoji g. 54–112, Putinų g. 2–14, Šaltinių, Žuvinto g.;
- Kalvos seniūnaitija: Amatų, Balkūnų, Dailidžių, Gabijos, Gražinos, Gudalaukio, Jūratės g. porinė pusė, Kadugių, Kanklių, Kibirkšties, Krivulės, Medeinos, Punsko g. porinė pusė, Ramuvos, Smilgų, Snaigių, Sodžiaus, Stoties, Sūkurio, Turistų, Ūdrijos g. 33–53, Vaivorykštės, Vaivos, Vankiškių, Viesulo, Žemynos, Žiedo, Žirgupio, Žuvėdrų g.;
- Jurgiškių seniūnaitija: Aukštakalnio, Jurgiškių, Santaikos g. 36A–46, Kernavės, Statybininkų g. 63–109, Statybininkų g. 52–68A, Likiškėlių g. porinė pusė, Kurpių g. neporinė pusė, Radžiūnų, Poilsio g.;
- Volungės seniūnaitija: Jazminų, J. Matulaičio, Kovo 11-osios, Krikščionių Pagalbos, Likiškėlių g. 1–19, Raudonkalnio g. porinė pusė, Signatarų, Statybininkų g. 4–48, Volungės g.;
- Vidzgirio seniūnaitija: Kaštonų, Kepyklos g. neporinė pusė ir Kepyklos g. 2–10 porinė pusė, Jaunimo, Naujoji g. 1–5D, Santaikos g. 12–34G, Sudvajų, Statybininkų g. 7–61, Topolių g.;
- Senamiesčio seniūnaitija: Alyvų, Alyvų takas, Apynių, Aušros, Ąžuolų, Bažnyčios, Bijūnų, Birutės, S. Dariaus ir S. Girėno, Gardino, Geležinkelio, Jotvingių, Margio, A. Matučio, Pažangos, Pulko g. 1–51 neporinė pusė ir Pulko g. 4–100 porinė pusė, Rato, Rotušės a., Rugių, Rūtų, Savanorių, Senoji, Sporto, Suvalkų, Šarūno, Šviesos, Tulpių, Ugniagesių, Vilniaus, Vyšnių, Vytauto, Žalgirio g.;
- Kurorto seniūnaitija: I takas, II takas, A. Baranausko, J. Basanavičiaus, M. K. Čiurlionio, Dzūkų, Lelijų, Kranto, V. Krėvės, V. Kudirkos, Kurorto, Maironio, Pliažo, Pušyno, Šilo, Užuovėjos, J. Tumo-Vaižganto, Žemaitės, A. Žmuidzinavičiaus g.;
- Ulonų seniūnaitija: Alovės, Birštono, Daugų, Dainavos, Draustinio, Eiguvos, Gamyklos, Girininkų, Lazdijų, Lazdynų, Liškiavos, Miško, Perlojos, Pulko g. 51A–75 neporinė pusė ir 110A–122 porinė pusė, A. Sakalausko, Santaikos g. neporinė pusė ir 2–10 porinė pusė, Seinų, Skalvos, Sūduvos, Ulonų, Varėnos, Vidzgirio g.;
- Piliakalnio seniūnaitija: Aušrinės, Barboros Radvilaitės, Darželio, Domantonių, Druskininkų g. 2–96, Ežerėlio, Gedimino, Gėlių, Goštauto, A. Juozapavičiaus g. 6–112 porinė pusė, Kalnų, Krėvos, Lakštingalų, Medininkų, Merkinės, Mindaugo, Naujakurių, Narcizų, Naugarduko, Paparčių, Pienių, Pilėnų, Piliakalnio, Ragainės, Ramunių, Ryto, Rugiagėlių, Saulės, Saulėtekio, Studentų, Šaltalankių, Šlaito, Technikų, Trakų, Veliuonos, Vytenio, Vėjo, Vorutos, Žygimanto Augusto g.;
- Alyčio seniūnaitija: Aerodromo, Ateities, Audros, Beržų, Draugystės, Genių, Gintaro, Gluosnių, Jiezno, A. Juozapavičiaus g. 3–59 neporinė pusė, Kelmučių, Klevų, Kreivoji, Lakūnų, Medžiotojų, Miškininkų, Panemuninkėlių, Pavasario, Punios, Ramybės, Sakų, Šaltinėlio, Tiesos, Uosių, Vėtrungės, Vieversių, Žagarių g.
Tarptautinė partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai ir regionai, su kuriais Alytus yra užmezgęs partnerystės ryšius (2018 m.):[15]
- Opolė,
Lenkija, 1993 m. - Suvalkai,
Lenkija, 1996 m. - Mandalas,
Norvegija, 1996 m. - Bočyrka,
Švedija, 2000 m. - Nestvedas,
Danija, 2002 m. - Ostrolenka,
Lenkija, 2002 m. - Ruanas,
Prancūzija, 2004 m. - Berdyčivas,
Ukraina, 2005 m. - Cheneral San Martinas,
Argentina, 2006 m. - Amatos savivaldybė,
Latvija, 2010 m. - Ročesteris,
JAV, 2010 m. - Lėciaus apskritis,
Lenkija, 2011 m. - Krolis,
Didžioji Britanija, 2012 m. - Velizi-Vilakublė,
Prancūzija, 2013 m. - Lukas,
Lenkija, 2014 m. - Ningbo,
Kinija, 2014 m. - Seinai,
Lenkija, 2016 m. - Hiracuka,
Japonija, 2017 m. - Kremenčukas,
Ukraina, 2017 m. - Monachanas,
Airija, 2018 m.
Alytus yra Europos miestų sąjungos prieš narkotikus narys. Miestas yra pasirašęs Olborgo įsipareigojimus.
Švietimas ir ugdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimnazijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinės mokyklos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Profesinės mokyklos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Adresų registro savivaldybių erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14).
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Alytaus miestas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Lietuvos statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
- ↑ RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
- ↑ Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
- ↑ Miesto vadovai. 2023-08-16, Alytus.lt (tikrinta 2025-07-21).
- ↑ Seniūnaitijos. Alytus.lt (tikrinta 2025-07-21).
- ↑ Alytaus miesto savivaldybės seniūnaitijos Archyvuota kopija 2021-08-19 iš Wayback Machine projekto. (tikrinta 2021-08-19).
- ↑ https://va.alytus.lt/document/51219
- ↑ Alytaus miestai partneriai Archyvuota kopija 2018-08-25 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2012-06-14 iš Wayback Machine projekto.
