Baltijos valstybės
| |
| Šalys |  Estija Latvija Lietuva
|
| Sostinės | Vilnius, Ryga, Talinas |
| Gyventojų | ~6 mln. |
| Oficialios kalbos | lietuvių kalba, latvių kalba, estų kalba |
| Plotas | 175 015 km² |
Baltijos valstybės, Pabaltijys[1] – Lietuva, Latvija ir Estija.
Kaip atskiri politiniai vienetai susikūrė 1918 m. 1940 m. aneksuotos SSRS. Nepriklausomybę atkūrė 1990–1991 m.
Kaip regionas Pabaltijys yra tarp Šiaurės ir Vidurio bei Rytų Europos; prie Baltijos jūros. Regioną sudaro Lietuva, Latvija ir Estija; kai kas priskiria ir Rusijos Kaliningrado sritį, anksčiau buvusią Rytų Prūsiją.
Ekonomikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltijos šalių ekonomika 2000–2006 m. augo sparčiausiai Europoje. 2006 m. Estijos BVP išaugo 11,2 %, Latvijos – 11,9 %, Lietuvos – 7,5 %. Visose trijose šalyse 2006 m. vasarį nedarbo lygis nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio.
Demografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalyse kilo ekonominių problemų. Smuko demografiniai rodikliai, sumažėjo gimstamumas, padidėjo mirtingumas. Gyventojų prieaugis tapo neigiamas.
Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomika kyla, gerėja žmonių gyvenimo lygis, tačiau gimstamumas išlieka labai mažas. Prognozuojama, kad iki XXI a. vidurio gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės ketvirtadaliu, Latvijoje ir Estijoje – trečdaliu.
Energetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltijos šalys neturi didelių naftos, gamtinių dujų ar akmens anglių telkinių. Taigi didžiąją išteklių dalį įsiveža iš kitų valstybių. Dėl ypatingos geografinės padėties daugiausia žaliavų šios šalys importuoja iš Rusijos. 1964 m. Latvijoje mažame miestelyje Adze, netoli kaimo Gudenieki, išgauta nafta. Vėliau naftos paieška buvo tęsiama Baltijos jūros šelfe, kur atrasta keletas perspektyvių naftos gavimo vietovių. TSRS okupacijos laikotarpiu išgręžti 93 tyrimo gręžiniai. Naftos gręžiniai nebuvo eksploatuojami, nes jos ištekliai buvo pigiai gaunami iš Rusijos. Didesnio dėmesio naftos gręžiniai sulaukė Latvijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais. Buvo kilęs net diplomatinio pobūdžio „karas” su artimiausia kaimyne ir partnere Lietuva dėl naftos atsargų Baltijos jūroje. Pagal įvarius vertinimus Latvijos naftos atsargos svyruoja nuo 250 iki 730 milijonų barelių.
Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, Latvija – gerokai mažiau. Estijoje didelę reikšmę turi vietinės naudingosios iškasenos – skalūnai, kurių gavybą ir naudojimą Estija rengiasi didinti.[2]
Iki 2009 m. Lietuvoje apie 70 % visos elektros energijos pagamindavo Ignalinos atominė elektrinė. Sustabdžius elektrinės veiklą, energiją gamina šiluminės, vandens, vėjo ir saulės jėgainės.
Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį gamina Dauguvos upėje įrengtos galingos vandens jėgainės. Likusią dalį šalis importuoja iš Lietuvos ir kitų valstybių.
2007 m. pradėtas tarpvalstybinis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas, kuriuo siekiama atskirti šalių elektros tinklus nuo BRELL žiedo ir sinchronizuoti su Kontinentiniu Europos tinklu. 2019 m. birželio 20 d. Europos Komisijos vadovai Briuselyje patvirtino darbų kalendorių, kaip Baltijos šalių elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.
Valstybių statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius. |
| Vėliava | |
|
|
| Valstybė | Estija | Latvija | Lietuva |
| Sostinė | Talinas | Ryga | Vilnius |
| Nepriklausomybė | 1991 m. rugpjūčio 20 d. | 1990 m. gegužės 4 d. – 1991 m. rugsėjo 6 d. | 1990 m. kovo 11 d. |
| Gyventojų skaičius (2017) | 1 305 755 (2017 m.) | 1 944 565 (2017 m.) | 2 827 947 (2017 m.) |
| Gyventojų tankumas | 28 žm./km² | 34,3 žm./km² | 45,3 žm./km² |
| Plotas | 45 226 km² | 64 589 km² | 65 300 km² |
| Vandens (%) | 4,56 % | 1,5 % | 1,35 % |
| Miškingumas (%) | 49 % | 40 % | 30 % |
| BVP (PPP) | $22,69 mlrd. (2015 m.) | $27,04 mlrd. (2015 m.) | $41,24 mlrd. (2015 m.) |
| BVP (PPP) vienam gyventojui | $17 295 | $13 664 | $14 172 |
| BVP (nominalus) | $16 410 mlrd. | $20 101 mlrd. | $48 132 mlrd. |
| BVP (nominalus) vienam gyventojui | $15 310 | $8 852 | $14 273 |
| Gini koeficientas | 34 | 37,7 | 36 |
| HDI | 0,86 | 0,855 | 0,862 |
| Interneto kodas | .ee | .lv | .lt |
| Skambinimo kodas | +372 | +371 | +370 |
Miestų statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis sąrašas - Baltijos valstybių didžiausi miestai
| Vieta | Miestas | Šalis | Miesto gyventojų skaičius 2021 m. prdž.[3] | Miesto gyventojų skaičių buvęs 1989 m. |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Ryga |  Latvija
|
614 618 | 910 455 |
| 2 | Vilnius |  Lietuva
|
559 421 | 576 700 |
| 3 | Talinas |  Estija
|
438 341 | 478 974 |
| 4 | Kaunas | Lietuva
|
293 277 | 419 745 |
| 5 | Klaipėda | Lietuva
|
149 056 | 202 929 |
| 6 | Šiauliai | Lietuva
|
101 884 | 145 629 |
| 7 | Tartu | Estija
|
91 407 | 113 977 |
| 8 | Panevėžys | Lietuva
|
84 613 | 126 483 |
| 9 | Daugpilis | Latvija
|
80 627 | 129 000 |
| 10 | Liepoja | Latvija
|
67 964 | 114 486 |
Didžiausi miestai pagal etninių gyventojų (lietuvių, latvių, estų) skaičių (nenurodyti metai):
Kaunas (335 624)- Vilnius (312 708)
Ryga (312 425)
Talinas (216 996)- Klaipėda (135 557)
- Šiauliai (120 263)
- Panevėžys (113 585)
- Tartu (81 423)
- Alytus (66 390)
- Marijampolė (44 555)
