Baltijos valstybės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Baltijos valstybės (lietuvių kalba)
Baltijas valstis (latvių kalba)
Balti riigid (estų kalba)
Baltic States.png
Šalys Estijos vėliava Estija
Latvijos vėliava Latvija
Lietuvos vėliava Lietuva
Sostinės Vilnius, Ryga, Talinas
Oficialios kalbos lietuvių kalba, latvių kalba, estų kalba
Plotas 175 015 km²
Pabaltijys 1686 m.

Baltijos valstybės, Pabaltijys – Lietuva, Latvija ir Estija.

Kaip atskiri politiniai vienetai susikūrė 1918 m. 1940 m. aneksuotos SSRS. Nepriklausomybę atkūrė 1990–1991 m.

Kaip regionas Pabaltijys yra Šiaurės Europos dalis prie Baltijos jūros. Regioną sudaro Lietuva, Latvija ir Estija; kai kas priskiria ir Rusijos Kaliningrado sritį, anksčiau buvusią Rytų Prūsiją.

Nuo 2004 m. Lietuva, Latvija ir Estija yra Europos Sąjungos ir NATO narės. Visose šalyse įsitvirtinusi liberali demokratija.

Ekonomikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Baltijos tigrai.

Baltijos šalių ekonomika 2000–2006 m. augo sparčiausiai Europoje. 2006 m. Estijos BVP išaugo 11,2 %, Latvijos – 11,9 %, Lietuvos – 7,5 %. Visose trijose šalyse 2006 m. vasarį nedarbo lygis nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

Demografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalyse kilo ekonominių problemų. Smuko demografiniai rodikliai, sumažėjo gimstamumas, padidėjo mirtingumas. Gyventojų prieaugis tapo neigiamas.

Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomika kyla, gerėja žmonių gyvenimo lygis, tačiau gimstamumas išlieka labai mažas. Prognozuojama, kad iki XXI a. vidurio gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės ketvirtadaliu, Latvijoje ir Estijoje – trečdaliu.

Energetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos šalys neturi didelių naftos, gamtinių dujų ar akmens anglių telkinių. Taigi didžiąją išteklių dalį įsiveža iš kitų valstybių. Dėl ypatingos geografinės padėties daugiausia žaliavų šios šalys importuoja iš Rusijos. 1964 m. Latvijoje mažame miestelyje Adze, netoli kaimo Gudenieki, išgauta nafta. Vėliau naftos paieška buvo tęsiama Baltijos jūros šelfe, kur atrasta keletas perspektyvių naftos gavimo vietovių. TSRS okupacijos laikotarpiu išgręžti 93 tyrimo gręžiniai. Naftos gręžiniai nebuvo eksploatuojami, nes jos ištekliai buvo pigiai gaunami iš Rusijos. Didesnio dėmesio naftos gręžiniai sulaukė Latvijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais. Buvo kilęs net diplomatinio pobūdžio „karas” su artimiausia kaimyne ir partnere Lietuva dėl naftos atsargų Baltijos jūroje. Pagal įvarius vertinimus Latvijos naftos atsargos svyruoja nuo 250 iki 730 milijonų barelių.

Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, Latvija – gerokai mažiau. Estijoje didelę reikšmę turi vietinės naudingosios iškasenos – skalūnai, kurių gavybą ir naudojimą Estija rengiasi didinti.[1]

Iki 2009 m. Lietuvoje apie 70 % visos elektros energijos pagamindavo Ignalinos atominė elektrinė. Sustabdžius elektrinės veiklą, energiją gamina šiluminės, vandens, vėjo ir saulės jėgainės.

Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį gamina Dauguvos upėje įrengtos galingos vandens jėgainės. Likusią dalį šalis importuoja iš Lietuvos ir kitų valstybių.

Statistikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Vėliava Estija Latvija Lietuva
Valstybė Estija Latvija Lietuva
Sostinė Talinas Ryga Vilnius
Nepriklausomybė 1991 m. rugpjūčio 20 d. 1990 m. gegužės 4 d. – 1991 m. rugsėjo 6 d. 1990 m. kovo 11 d.
Gyventojų skaičius (2011) 1 340 127 (2011 m. sausis) 2 227 700 (2011 m. gruodis) 3 244 500 (2011 m.)
Gyventojų tankumas 29 žm./km² 36 žm./km² 52 žm./km²
Plotas 45 227 km² 64 589 km² 65 200 km²
Vandens (%) 4,56 % 1,5 % 1,35 %
Miškingumas (%) 49 % 46 % 32 %
BVP (PPP) $26,85 mlrd. (2007) $41,1 mlrd. (2007) $66 mlrd. (2008)
BVP (PPP) vienam gyventojui $21 800 $18 103 $19 730
BVP (nominalus) $16 410 mlrd. $20 101 mlrd. $48 132 mlrd.
BVP (nominalus) vienam gyventojui $15 310 $8 852 $14 273
Gini koeficientas 34 37,7 36
HDI 0,86 0,855 0,862
Interneto kodas .ee .lv .lt
Skambinimo kodas +372 +371 +370

Didžiausi miestai pagal gyventojus (1989 m.)

  1. Latvija Ryga (910 455)
  2. Lietuva Vilnius (576 700)
  3. Estija Talinas (478 974)
  4. Lietuva Kaunas (419 745)
  5. Lietuva Klaipėda (202 929)
  6. Lietuva Šiauliai (145 629)
  7. Latvija Daugpilis (129 000)
  8. Lietuva Panevėžys (126 483)
  9. Latvija Liepoja (114 486)
  10. Estija Tartu (113 320)
  11. Estija Narva (81 221)
  12. Latvija Jelgava (74 105)
  13. Lietuva Alytus (73 015)
  14. Estija Kohtla Jervė (62,059)
  15. Latvija Jūrmala (60 600)
  16. Estija Pernu (52 389)
  17. Lietuva Marijampolė (50 887)
  18. Latvija Ventspilis (50 646)
  19. Lietuva Mažeikiai (43 547)
  20. Latvija Rėzeknė (42 477)

Didžiausi miestai pagal gyventojus (2016 m.)

  1. Latvija Ryga (698 529) [2]
  2. Lietuva Vilnius (532 483) [3]
  3. Estija Talinas (423 420) [4]
  4. Lietuva Kaunas (297 669)
  5. Lietuva Klaipėda (154 275)
  6. Estija Tartu (104 109)
  7. Lietuva Šiauliai (102 983)
  8. Latvija Daugpilis (95 467)
  9. Lietuva Panevėžys (93 595)
  10. Latvija Liepoja (78 144)
  11. Latvija Jelgava (61 623)
  12. Estija Narva (58 204)
  13. Latvija Jūrmala (57 371)
  14. Lietuva Alytus (54 437)
  15. Latvija Ventspilis (39 861)
  16. Estija Pernu (39 828)
  17. Lietuva Marijampolė (37 619)
  18. Estija Kohtla Jervė (35 928)
  19. Lietuva Mažeikiai (35 201)
  20. Latvija Rėzeknė (31 216)
Didžiausi miestai pagal gyventojų skaičių (2009 m.)
  1. Latvija Ryga (715 978)
  2. Lietuva Vilnius (544 206)
  3. Estija Talinas (404 005)
  4. Lietuva Kaunas (353 800)
  5. Lietuva Klaipėda (183 828)
  6. Lietuva Šiauliai (126 548)
  7. Lietuva Panevėžys (113 212)
  8. Latvija Daugpilis (104 870)
  9. Estija Tartu (98 480)
  10. Latvija Liepoja (85 149)
Didžiausi miestai pagal etninių gyventojų (lietuvių, latvių, estų) skaičių
  1. Lietuva Kaunas (335 624)
  2. Lietuva Vilnius (312 708)
  3. Latvija Ryga (312 425)
  4. Estija Talinas (216 996)
  5. Lietuva Klaipėda (135 557)
  6. Lietuva Šiauliai (120 263)
  7. Lietuva Panevėžys (113 585)
  8. Estija Tartu (81 423)
  9. Lietuva Alytus (66 390)
  10. Lietuva Marijampolė (44 555)

Teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Baltijos valstybių teisė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ https://www.enefit.com/enefit280-building
  2. ↑ pmlp.gov.lv / Latvijas iedzīvotāju skaits pašvaldībās
  3. ↑ osp.stat.gov.lt / Šiuolaikinė Lietuva (1991–dabar)
  4. ↑ pub.stat.ee / PO0291: POPULATION NUMBER, AREA AND DENSITY BY ADMINISTRATIVE UNIT OR TYPE OF SETTLEMENT, 1 JANUARY

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg
Vikiteka: Baltijos valstybės – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

v • a • r
Europos regionai

Vakarų Europa | Rytų Europa | Šiaurės Europa | Pietų Europa | Vidurio Europa
Skandinavija | Baltijos valstybės | Beniliuksas

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Baltijos_valstybės&oldid=5081719"