Baltijos valstybės
 |
|
| Šalys |  Estija Latvija Lietuva |
| Sostinės | Vilnius, Ryga, Talinas |
| Oficialios kalbos | lietuvių kalba, latvių kalba, estų kalba |
| Plotas | 175 015 km² |
Baltijos valstybės, Pabaltijys – Lietuva, Latvija ir Estija.
Kaip atskiri politiniai vienetai susikūrė 1918 m. 1940 m. aneksuotos SSRS. Nepriklausomybę atkūrė 1990–1991 m.
Kaip regionas Pabaltijys yra Šiaurės Europos dalis prie Baltijos jūros. Regioną sudaro Lietuva, Latvija ir Estija; kai kas priskiria ir Rusijos Kaliningrado sritį, anksčiau buvusią Rytų Prūsiją.
Nuo 2004 m. Lietuva, Latvija ir Estija yra Europos Sąjungos ir NATO narės. Visose šalyse įsitvirtinusi liberali demokratija.
Turinys
Ekonomikos[taisyti | redaguoti kodą]
Užsienio investuotojai į Lietuvą, Latviją ir Estiją nežiūri atskirai – jie mato vientisą Baltijos šalių rinką.[1] Baltijos šalių ekonomika 2000–2006 m. augo sparčiausiai Europoje. 2006 m. Estijos BVP išaugo 11,2 %, Latvijos – 11,9 %, Lietuvos – 7,5 %. Visose trijose šalyse 2006 m. vasarį nedarbo lygis nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio.
Demografinė padėtis[taisyti | redaguoti kodą]
Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalyse kilo ekonominių problemų. Smuko demografiniai rodikliai, sumažėjo gimstamumas, padidėjo mirtingumas. Gyventojų prieaugis tapo neigiamas.
Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomika kyla, gerėja žmonių gyvenimo lygis, tačiau gimstamumas išlieka labai mažas. Prognozuojama, kad iki XXI a. vidurio gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės ketvirtadaliu, Latvijoje ir Estijoje – trečdaliu.
Energetika[taisyti | redaguoti kodą]
Baltijos šalys neturi didelių naftos, gamtinių dujų ar akmens anglių telkinių. Taigi didžiąją išteklių dalį įsiveža iš kitų valstybių. Dėl ypatingos geografinės padėties daugiausia žaliavų šios šalys importuoja iš Rusijos.
Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, Latvija – gerokai mažiau. Estijoje didelę reikšmę turi vietinės naudingosios iškasenos – skalūnai, kurių gavybą ir naudojimą Estija rengiasi didinti.[2]
Iki 2009 m. Lietuvoje apie 70 % visos elektros energijos pagamindavo Ignalinos atominė elektrinė. Sustabdžius elektrinės veiklą, energiją gamina šiluminės, vandens, vėjo ir saulės jėgainės.
Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį gamina Dauguvos upėje įrengtos galingos vandens jėgainės. Likusią dalį šalis importuoja iš Lietuvos ir kitų valstybių.
Statistikos[taisyti | redaguoti kodą]
| Vėliava | |
|
|
| Valstybė | Estija | Latvija | Lietuva |
| Sostinė | Talinas | Ryga | Vilnius |
| Nepriklausomybė | 1991 m. rugpjūčio 20 d. | 1990 m. gegužės 4 d. – 1991 m. rugsėjo 6 d. | 1990 m. kovo 11 d. |
| Gyventojų skaičius (2011) | 1 340 127 (2011 m. sausis) | 2 227 700 (2011 m. gruodis) | 3 244 500 (2011 m.) |
| Gyventojų tankumas | 29 žm./km² | 36 žm./km² | 52 žm./km² |
| Plotas | 45 227 km² | 64 589 km² | 65 200 km² |
| Vandens (%) | 4,56 % | 1,5 % | 1,35 % |
| Miškingumas (%) | 49 % | 46 % | 32 % |
| BVP (PPP) | $26,85 mlrd. (2007) | $41,1 mlrd. (2007) | $66 mlrd. (2008) |
| BVP (PPP) vienam gyventojui | $21 800 | $18 103 | $19 730 |
| BVP (nominalus) | $16 410 mlrd. | $20 101 mlrd. | $48 132 mlrd. |
| BVP (nominalus) vienam gyventojui | $15 310 | $8 852 | $14 273 |
| Gini koeficientas | 34 | 37,7 | 36 |
| HDI | 0,86 | 0,855 | 0,862 |
| Interneto kodas | .ee | .lv | .lt |
| Skambinimo kodas | +372 | +371 | +370 |
|
Didžiausi miestai pagal gyventojus (1989 m.) |
Didžiausi miestai pagal gyventojus (2012 m.) |
|
|
Teisė[taisyti | redaguoti kodą]
Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]
- ↑ Ko užsienio investuotojai ieško Baltijos šalių NT rinkoje (2014-11-13 Šaltinis: Matas Noreika, "Verslo žinios", vz.lt)
- ↑ https://www.enefit.com/enefit280-building
Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]
Vakarų Europa | Rytų Europa | Šiaurės Europa | Pietų Europa | Vidurio Europa
Skandinavija | Baltijos valstybės | Beniliuksas
