Baltijos valstybės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Baltijos valstybės
latv. Baltijas valstis
est. Balti riigid
Estonia-latvia-lithuania-in-northern-europe.png
Plotas175 228 km²
Gyventojų6 000 000 (2021)
ValstybėsEstijos vėliava Estija
Latvijos vėliava Latvija
Lietuvos vėliava Lietuva
Laiko juostosUTC+2 (EET)
UTC+3 (EEST)

Baltijos valstybės[1] – Lietuva, Latvija ir Estija.

Kaip atskiri politiniai vienetai susikūrė 1918 m. 1940 m. aneksuotos TSRS. Nepriklausomybę atkūrė 1990–1991 m.

Dėl unikalios geografinės padėties Baltijos šalys priskiriamos Rytų, Vidurio arba Šiaurės Europai. Pagal oficialų Jungtinių Tautų Organizacijos skirstymą Baltijos šalys – Šiaurės Europos dalis. Istoriškai Baltijos valstybių samprata irgi kito – po Pirmojo pasaulinio karo šis pavadinimas buvo taikomas Lietuvai, Latvijai, Estijai bei Suomijai.[2][3] TSRS okupacijos metais vartota panaši sąvoka Pabaltijys, pagal kurią prie Lietuvos, Latvijos bei Estijos priskirta ir Kaliningrado sritis.

Ekonomikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Baltijos tigrai.

Baltijos šalių ekonomika 2000–2006 m. augo sparčiausiai Europoje. 2006 m. Estijos BVP išaugo 11,2 %, Latvijos – 11,9 %, Lietuvos – 7,5 %. Visose trijose šalyse 2006 m. vasarį nedarbo lygis nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

Demografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalyse kilo ekonominių problemų. Smuko demografiniai rodikliai, sumažėjo gimstamumas, padidėjo mirtingumas. Gyventojų prieaugis tapo neigiamas.

Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomika kyla, gerėja žmonių gyvenimo lygis, tačiau gimstamumas išlieka labai mažas. Prognozuojama, kad iki XXI a. vidurio gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės ketvirtadaliu, Latvijoje ir Estijoje – trečdaliu.

Energetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos šalys neturi didelių naftos, gamtinių dujų ar akmens anglių telkinių. Taigi didžiąją išteklių dalį įsiveža iš kitų valstybių. Dėl ypatingos geografinės padėties daugiausia žaliavų šios šalys importuoja iš Rusijos. 1964 m. Latvijoje mažame Adzės miestelyje, netoli Gudeniekų kaimo, išgauta nafta. Vėliau naftos paieška buvo tęsiama Baltijos jūros šelfe, kur atrasta keletas perspektyvių naftos gavimo vietovių. TSRS laikais išgręžti 93 tyrimo gręžiniai. Naftos gręžiniai nebuvo eksploatuojami, nes iš Rusijos atsigabenti naftą atsiėjo pigiau. Didesnio dėmesio naftos gręžiniai sulaukė Latvijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais. Buvo kilęs net diplomatinio pobūdžio „karas” su Lietuva dėl naftos atsargų Baltijos jūroje. Pagal įvairius vertinimus Latvijos naftos atsargos svyruoja nuo 250 iki 730 milijonų barelių.

Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, Latvija – gerokai mažiau. Estijoje didelę reikšmę turi vietinės naudingosios iškasenos – skalūnai, kurių gavybą ir naudojimą Estija rengiasi didinti.[4]

Iki 2009 m. Lietuvoje apie 70 % visos elektros energijos pagamindavo Ignalinos atominė elektrinė. Sustabdžius elektrinės veiklą, energiją gamina šiluminės, vandens, vėjo ir saulės jėgainės.

Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį gamina Dauguvos upėje įrengtos galingos vandens jėgainės. Likusią dalį šalis importuoja iš Lietuvos ir kitų valstybių.

2007 m. pradėtas tarpvalstybinis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas, kuriuo siekiama atskirti šalių elektros tinklus nuo BRELL žiedo ir sinchronizuoti su Kontinentiniu Europos tinklu. 2019 m. birželio 20 d. Europos Komisijos vadovai Briuselyje patvirtino darbų kalendorių, kaip Baltijos šalių elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.

Valstybių statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Estija Latvija Lietuva Iš viso
Herbas Estija Latvija Lietuva N/A
Vėliava Estija Latvija Lietuva N/A
Sostinė Talinas Ryga Vilnius N/A
Nepriklausomybė N/A
Politinė sistema Parlamentinė respublika Parlamentinė respublika Pusiau prezidentinė respublika N/A
Parlamentas Riigikogu Saeima Seimas N/A
Prezidentas Alar Karis Egils Levits Gitanas Nausėda N/A
Gyventojų (2021) 1 328 000[5] 1 893 000[6] 2 810 000[7] ~6 031 000
Plotas 45 339 km2 64 589 km2 65 300 km2 175 228 km2
Tankumas 30,9 žm./km2 29 žm./km2 43 žm./km2 34 žm./km2
Vandens (%) 4,56 % 1,5 % 1,35 % 2,47 %
BVP (nominalus) (2021)[8] 30,660 mlrd. € 32,917 mlrd. € 55,326 mlrd. € 118,902 mlrd. €
BVP (nominalus) 1 gyv. (2021)[8] 23 060 € 17 480 € 19 740 € ~19 715 €
Karinis biudžetas (2022) 748 mln. €[9] 758 mln. €[10] 1,2 mlrd. €[11] 2,7 mlrd. €
Gini indeksas (2019)[12] 30.5 35.2 35.4 N/A
ŽSRI (2019)[13] 0.882 (Labai aukštas) 0.854 (Labai aukštas) 0.869 (Labai aukštas) N/A
Interneto kodas .ee .lv .lt N/A
Telefono kodas +372 +371 +370 N/A

Miestų statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis sąrašas – Baltijos valstybių didžiausi miestai

Vieta Miestas Šalis Miesto gyventojų skaičius 2021 m. prdž.[14] Miesto gyventojų skaičių buvęs 1989 m.
1 Ryga Latvija Latvija 614 618 910 455
2 Vilnius Lietuva Lietuva 559 421 576 700
3 Talinas Estija Estija 438 341 478 974
4 Kaunas Lietuva Lietuva 293 277 419 745
5 Klaipėda Lietuva Lietuva 149 056 202 929
6 Šiauliai Lietuva Lietuva 101 884 145 629
7 Tartu Estija Estija 91 407 113 977
8 Panevėžys Lietuva Lietuva 84 613 126 483
9 Daugpilis Latvija Latvija 80 627 129 000
10 Liepoja Latvija Latvija 67 964 114 486

Didžiausi miestai pagal etninių gyventojų (lietuvių, latvių, estų) skaičių (nenurodyti metai):

  1. Lietuva Kaunas (335 624)
  2. Lietuva Vilnius (312 708)
  3. Latvija Ryga (312 425)
  4. Estija Talinas (216 996)
  5. Lietuva Klaipėda (135 557)
  6. Lietuva Šiauliai (120 263)
  7. Lietuva Panevėžys (113 585)
  8. Estija Tartu (81 423)
  9. Lietuva Alytus (66 390)
  10. Lietuva Marijampolė (44 555)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ http://www.vlkk.lt/konsultacijos/2005-pabaltijys-baltijos-salys
  2. ↑ Maude, George (2010). „Aspects of the Governing of the Finns. Peter Lang.“ ISBN 978-1-4331-0713-9.
  3. ↑ Bojtar, Endre (1999). „Foreword to the Past: A Cultural History of the Baltic People.“ Central European University Press. ISBN 9789639116429.
  4. ↑ https://www.enefit.com/enefit280-building
  5. ↑ „Population | Statistikaamet“. 
  6. ↑ „Population number, its changes and density“. 
  7. ↑ „Census shows Lithuania's population shrink to 2.8m“. 2021-12-21. 
  8. ↑ 8,0 8,1 „Eurostat - Tables, Graphs and Maps Interface (TGM) table“. 
  9. ↑ „Defense budget to increase by €103 million“. news.err.ee/. 23 September 2021. 
  10. ↑ „Aizsardzības nozares budžets“. mod.gov.lv. 
  11. ↑ „2022 METŲ KAM BIUDŽETAS“. kam.lt. Suarchyvuotas originalas 2020-01-14. Nuoroda tikrinta 2022-05-11. 
  12. ↑ „GINI index (World Bank estimate) | Data“. World Bank. Suarchyvuotas originalas 22 April 2018. Nuoroda tikrinta 28 May 2018. 
  13. ↑ „| Human Development Reports“. Suarchyvuotas originalas 14 September 2018. Nuoroda tikrinta 14 September 2018. 
  14. ↑ stat.gov.lt / Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg
Vikiteka: Baltijos valstybės – vaizdinė ir garsinė medžiaga
v • a • r
Europos regionai

Vakarų Europa | Rytų Europa | Šiaurės Europa | Pietų Europa | Vidurio Europa
Skandinavija | Baltijos valstybės | Beniliuksas

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Baltijos_valstybės&oldid=6648408"