Pereiti prie turinio

Alytaus apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alytaus apskritis
Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskrities herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Alytus
Savivaldybių skaičius 5
Seniūnijų skaičius 32
Įkūrimo data 1994 m.
Gyventojų (2025) 132 069 (7)[1]
Plotas 5 425 km² (6)
Tankumas (2025) 24 žm./km²
ISO 3166-2 LT-AL
Vikiteka Alytaus apskritisVikiteka

Alytaus apskritis – teritorinis vienetas, piečiausia Lietuvos apskritis, apimanti vakarinę Dzūkijos etnografinio regiono dalį.[2] Centras – Alytus. Apskričiai priklauso 5 savivaldybės – Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė ir Varėnos rajono savivaldybė.

Bendras plotas – 542,5 tūkst. ha. Miškai užima 247,2 tūkst. ha (44 proc.), upės, ežerai – 24,3 tūkst. ha (4,3 proc.) visos teritorijos. Per apskritį teka didžiausia šalies upė Nemunas ir Merkys. Gausu ežerų, didžiausi – Dusia (2334 ha), Metelys (1290 ha), Žuvintas (991,8 ha), Didžiulis (912,7 ha), Obelija (572,5 ha), Simno ežeras (245 ha), Giluitis (235 ha).

Apskrities vidurinė ir pietinė dalys yra smėlingoje ir miškingoje Dainavos lygumoje, šiaurinė ir vakarinė – kalvotose moreninėse Dzūkų aukštumoje ir Sūduvos aukštumoje. Rytuose įsiterpia Lydos plynaukštė, šiaurės vakaruose – Nemuno vidurupio plynaukštė.[3]

Tai pats miškingiausias regionas Lietuvoje, garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra, autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui. Tai regionas, turintis etnografinių ir kalbinių ypatumų, nuo XIX a. vadinamas Dzūkija.

Pagrindinis straipsnis – Alytaus apskrities istorija.

Pirmąkart Alytaus apskritis sudaryta I pasaulinio karo metais, kai 1915 m. ją įkūrė vokiečių okupacinė valdžia ir priskyrė Oberostui. 1919 m. ji įkurta nepriklausomoje Lietuvoje, nors 1920 m. pietrytinę apskrities dalį okupavo Lenkija. 1941–1944 m. apskritis įėjo į vokiečių Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardą. Per 1950 m. administracinę reformą apskritis buvo panaikinta.

Atkurta 1994–1995 m. naujose ribose, jai priskirtos 5 savivaldybės: Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė.

Apskrityje yra 7 miestai, nurodyti pagal dydį eilės tvarka 2025 m.:[4]

  1. Alytus,
  2. Druskininkai,
  3. Varėna,
  4. Lazdijai,
  5. Simnas,
  6. Veisiejai,
  7. Daugai.
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2021 m.
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[5] 2016 m. 2021 m.sur.[6]
187 769 182 851 158 600 145 109 137 741

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 157 766 žmonės:[7]

2001 m. gyveno 187 769 žmonės:[8]

  1. Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
  2. Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
  3. Alytaus apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-25).
  4. Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
  5. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  6. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  7. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-11-13 iš Wayback Machine projekto.
  8. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today