Alytaus apskritis
| Alytaus apskritis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |||||||
| Valstybė | |||||||
| Administracinis centras | Alytus | ||||||
| Savivaldybių skaičius | 5 | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 32 | ||||||
| Įkūrimo data | 1994 m. | ||||||
| Gyventojų | 132 069 (7)[1] | ||||||
| Plotas | 5 425 km² (6) | ||||||
| Tankumas | 24 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | LT-AL | ||||||
| Alytaus apskritisVikiteka | |||||||
Alytaus apskritis – teritorinis vienetas, piečiausia Lietuvos apskritis, apimanti vakarinę Dzūkijos etnografinio regiono dalį.[2] Centras – Alytus. Apskričiai priklauso 5 savivaldybės – Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė ir Varėnos rajono savivaldybė.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendras plotas – 542,5 tūkst. ha. Miškai užima 247,2 tūkst. ha (44 proc.), upės, ežerai – 24,3 tūkst. ha (4,3 proc.) visos teritorijos. Per apskritį teka didžiausia šalies upė Nemunas ir Merkys. Gausu ežerų, didžiausi – Dusia (2334 ha), Metelys (1290 ha), Žuvintas (991,8 ha), Didžiulis (912,7 ha), Obelija (572,5 ha), Simno ežeras (245 ha), Giluitis (235 ha).
Apskrities vidurinė ir pietinė dalys yra smėlingoje ir miškingoje Dainavos lygumoje, šiaurinė ir vakarinė – kalvotose moreninėse Dzūkų aukštumoje ir Sūduvos aukštumoje. Rytuose įsiterpia Lydos plynaukštė, šiaurės vakaruose – Nemuno vidurupio plynaukštė.[3]
Tai pats miškingiausias regionas Lietuvoje, garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra, autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui. Tai regionas, turintis etnografinių ir kalbinių ypatumų, nuo XIX a. vadinamas Dzūkija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmąkart Alytaus apskritis sudaryta I pasaulinio karo metais, kai 1915 m. ją įkūrė vokiečių okupacinė valdžia ir priskyrė Oberostui. 1919 m. ji įkurta nepriklausomoje Lietuvoje, nors 1920 m. pietrytinę apskrities dalį okupavo Lenkija. 1941–1944 m. apskritis įėjo į vokiečių Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardą. Per 1950 m. administracinę reformą apskritis buvo panaikinta.
Atkurta 1994–1995 m. naujose ribose, jai priskirtos 5 savivaldybės: Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė.
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra 7 miestai, nurodyti pagal dydį eilės tvarka 2025 m.:[4]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[5] | 2016 m. | 2021 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 187 769 | 182 851 | 158 600 | 145 109 | 137 741 | ||
| ||||||
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]|
2011 m. gyveno 157 766 žmonės:[7]
|
2001 m. gyveno 187 769 žmonės:[8]
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Alytaus apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-25).
- ↑ Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-11-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Apskrities tinklalapis Archyvuota kopija 2012-06-14 iš Wayback Machine projekto.
- Apskrities gyvenvietės ir jų gyventojai Archyvuota kopija 2013-09-22 iš Wayback Machine projekto.


