Moldavija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republica Moldova
Moldavijos vėliava Moldavijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Moldavija žemėlapyje
Valstybinė kalba rumunų[1]
Sostinė Kišiniovas
Didžiausias miestas Kišiniovas
Valstybės vadovai Nikolajė Timofti
Prezidentas
Iurie Leancă
Ministras Pirmininkas
Igoris Kormanas
Parlamento Pirminikas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
33 846 km² (135)
1,4 %
Gyventojų
 – 2013 sausis (progn.)
 – Tankis
 
4 466 706 (118)
111,4 žm./km² (54)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2012 (progn.)
7,559 mlrd. $ (113)
2127 730 $ (146)
Valiuta Moldovos lėja (MDL)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
(nuo Sovietų Sąjungos)
1991 m. rugpjūčio 27 d.
Valstybinis himnas Moldavijos himnas
Interneto kodas .md
Šalies tel. kodas 373
XIV a. Moldovos kunigaikštystė ribojosi su LDK
Moldovos parlamentas

Moldovos Respublika (Moldova arba Moldavija) – nedidelė Pietryčių Europos valstybė, esanti tarp Rumunijos (į vakarus) ir Ukrainos (į rytus). Moldova nuo 1994 m. priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugai. Nepaisant to, nuo 2007 m. šalis siekia tapti ES nare.[2]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rumunija-orn.png
Rumunijos ir Moldovos istorija
Dakija
Vengrijos karalystė
Transilvanija, Valakija, Moldova
Osmanų imperija
Osmanai, Austrija, Rusija
Rumunijos kunigaikštystės
Rumunijos karalystė
Rumunija, Moldavijos ATSR
Soc. Rumunija, Moldavijos TSR
Rumunija, Moldavija, Padniestrė
Istorinės Rumunijos regionai:
Transilvanija, Banatas, Maramurešas, Krišanija, Moldova, Bukovina, Besarabija, Oltenija, Muntenija, Dobrudža
Pagrindinis straipsnis – Moldavijos istorija.

Dabartinės Moldovos teritorija iki XIX a. vystėsi kaip neatskiriama Moldovos kunigaikštystės dalis. Ši kunigaikštystė apėmė Pruto baseiną, t. y. teritorijas dabartinėje rytų Rumunijoje, dalį Ukrainos. Svarbiausios kunigaikštystės žemės buvo į vakarus nuo Pruto, dab. Rumunijoje. Susikūrusi XIV a., jau XVI amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, tačiau išsaugojo savarankiškumą ir vietos kunigaikščių (tituluojamų vaivadomis arba gospodariais) dinastiją.

Prielaidos atsirasti dabartinei Moldovai susiformavo 1912 m. po Bukarešto sutarties, kuomet rytinė kunigaikštystės dalis (Besarabijos regionas) buvo aneksuota Rusijos. Vakarinė kunigaikštystės dalis, tuo tarpu, išlaikė autonomiją ir susijungusi su Valachija 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę. Besarabija dalinai atitinka dab. Moldovos teritoriją, čia buvo įkurta Besarabijos gubernija.

Po pirmojo pasaulinio karo 1918 metais Besarabija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie Rumunijos karalystės. Tik ryčiausia Besarabijos teritorija (dab. Padniestrė) liko TSRS sudėtyje ir ten suformuota Moldavijos ATSR. Po Molotovo – Ribentropo pakto, 1940 metais Besarabiją okupavo Tarybų Sąjunga. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė Moldovos teritorija) sudaryta Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika.

Po Sovietų Sajungos žlugimo 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldova paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos.

Padniestrė, Moldovos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir de jure išlieka Moldovos dalimi.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos politinė sistema.

Valdymo forma – parlamentinė demokratija. Šalies vadovas yra prezidentas. Jį renka parlamentas trijų penktųjų balsų dauguma, ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis Moldovos prezidentas yra Mihai Ghimpu. Jis pakeitė iš pareigų atsistatydinusį Vladimirą Voroniną.[3] Nuo Moldovos atsiskyrusiai Padniestrės respublikai ilgus metus nuo nepriklausomybės paskelbimo vadovavo Igoris Smirnovas, 2011 m. prezidentu tapo Jevgenijus Ševčiukas.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų Moldovos parlamentas. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko 2009 m. liepos 29 dieną. Juose daugiausiai vietų parlamente laimėjo Moldovos Respublikos komunistų partija (48 iš 100). Tačiau ji pirmą kartą nuo 1998 m. nesudarė valdančiosios koalicijos. Ją sudarė kitos 4 politinės partijos, rinkimuose gavusios 53 vietas. Dabartinei valdančiajai daugumai vadovauja Liberalų demokratų partijos atstovas Vlad Filat.[3]

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos administracinis suskirstymas.
Moldovos administracinis suskirstymas

Moldova suskirstyta į 32 rajonus (raion, dgs. raioane), 3 miestų savivaldybes (Kišiniovas, Belcis ir Benderai), du pusiau autonominius regionus (Gagaūzija ir atsiskyręs Padniestrės regionas). Rajonai (skliausteliuose nurodomi centrai):

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos geografija.

Vakarinę Moldovos sieną sudaro Prutas, įtekantis į Dunojų netoli pietinės Moldovos sienos. Rytinėje šalies dalyje išilgai iš šiaurės rytų į pietus teka kita upė – Dniestras, kurio kairiajame krante yra nepripažinta Padniestrės teritorija (apie 12 % šalies teritorijos). Tarp Pruto ir Dniestro yra didžioji šalies dalis, istorinis Besarabijos regionas. Kitos didesnės upės: Reutas, Bikas, Botna, teka praktiškai paraleliai ir įteka į Dniestrą.

Nors Moldova labai arti Juodosios jūros, tiesioginio priėjimo neturi. Vyrauja lygumos, šiaurinė dalis šiek tiek miškinga, kalvota, bet didžiausias aukštis neviršija 430 m (aukščiausias taškas – Dealul Bălăneşti). Pietuose – derlingos juodžemio stepės.

Moldovos klimatas vidutinis kontinentinis: šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Dėl šilto ir sauso klimato plačiai auginami vaisiai ir vynuogės.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Moldovos lėjos
Pagrindinis straipsnis – Moldavijos ekonomika.

Svarbiausios ūkio šakos – žemės ūkis ir susijusi perdirbamoji pramonė. Daugiau kaip septyni dešimtadaliai Moldovos žemės – derlingas juodžemis. Pagrindinės žemės ūkio kultūros – kviečiai, tabakas, kukurūzai ir saulėgrąžos. Šalies pietuose auginamos vynuogės. Vynininkystė – viena iš nedaugelio pramonės šakų, tebeklestinčių po 1991 m., kai šalis tapo nepriklausoma. Moldovos žemės ūkyje dirba 39 % ekonomiškai aktyvių gyventojų, žemės ūkio produktai sudaro daugumą šalies eksporto. Svarbi ir maisto perdirbimo pramonė, pagaminti 42 % Moldovos pramonės produkcijos.

2009 m. Moldovos bendras vidaus produktas (perkamosios galios paritetas) buvo 9 986 mlrd. JAV dolerių. Tais pačiais metais BVP vienam žmogui teko 2 300 JAV dolerių. Pagrindiniai mainų partneriai yra Rusija, Ukraina, Rumunija. 2008 m. eksporto partneriai: Marokas (48,1 %), Rusija (14,8 %), Rumunija (8,1 %), Italija (5 %). BVP pagal sektorius: žemės ūkis (40,6 %), pramonė (16 %), paslaugų sektorius (43,3 %) (2005 m.)[3]

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos demografija.

Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.

Tautinė gyventojų sudėtis gana marga. Remiantis paskutiniu 2004 m. Moldovos gyventojų surašymu [4], ir tais pačiais metais atsiskyrusioje Padniestrėje vykdytu surašymu, didžiausią tautinę grupę sudaro moldavai (69,62 %). Mažesnio dydžio yra ukrainiečių (11,23 %) ir rusų (9,39 %) tautinės grupės, kurių didžioji dalis gyvena Padniestrės regione.

Be šių pagrindinių grupių Moldovoje gyvena 3,85 % gagaūzų, kalbančių gagaūzų kalba (priklausančia tiurkų kalbų grupei), 2 % bulgarų, 1,5 % žydų ir kitų mažesnių tautinių grupių atstovai.

Rumunais surašymų duomenimis save laikė 1,87 % gyventojų (2,17 % – Moldovoje ir 0,05 % – Padniestrėje), tačiau rumunų ir moldavų etnosai dėl lingvistinės ir istorinės bendrystės persikloja: surašymo metu, 18,8 % save moldavais identifikavusių žmonių, savo gimtąją kalbą pavadino rumunų.

93,3% gyventojų – stačiatikiai, priklausantys Moldovos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5 % – judėjai. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai – Rumunų kalba ir Moldavų kalba.

Valstybinė Moldovos kalba – rumunų, priklausanti romanų kalbų grupei ir užrašyta lotyniškais rašmenimis. Šalyje daugiausiai šnekama rumunų kalbos moldavų subdialektu, paplitusiu ir šiaurės rytų Rumunijoje. Abiejose šalyse galioja vienodas bendrinės kalbos standartas.[5]

1991 m. Moldovos Nepriklausomybės deklaracija skelbia, kad šalies valstybinė kalba – rumunų[6]. 1994 m. šalies Konstitucijoje buvo parašyta, kad valstybinė kalba – moldavų, užrašyta lotyniška abėcėle[7]. 2013 m. gruodžio 5 d. Moldovos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo skelbiama, kad Nepriklausomybės deklaracija yra pirminis dokumentas ir šalies valstybinė kalba – rumunų. (Konstitucinio Teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas.)

Rumunų kalbos pavadinimo problematika Moldovoje yra sąlygota ilgalaikio politinio ir istorinio Rumunijos ir Moldovos atskirumo. Sąmoningas politinis siekis kurti atskirą moldavų kalbą – po 1940 m. TSRS okupacijos, Moldavijos TSR oficialiomis kalbomis paskelbtos moldavų ir rusų kalbos, rumunų kalbai sukurtas moldaviškas kirilicos raštas, į naujai kuriamą bendrinę kalbą įterpta daug archajinių slavų kilmės rumuniškų žodžių, naujų rusiškų skolinių.[8] Atkurusi Nepriklausomybę Moldova grįžo prie lotyniško rašto.

2004 m. surašymo duomenimis, rumunų/moldavų kalba yra gimtoji daugiau kaip 76 % šalies gyventojų. 11,26 % gyventojų gimtoji kalba – rusų, 5,51 % – ukrainiečių, 4,07% – gagaūzų. Rusų kalba yra gimtoji dideliam skaičiui ne rusų tautybės Moldovos tautinių mažumų atstovų (ukrainiečių, gagaūzų, bulgarų). Ši kalba turi regioninės kalbos statusą Gagaūzijoje ir yra atsiskyrusios nepripažintos Padniestrėslingua franca“.

Atsiskyrusi Padniestrė oficialiomis įvardija tris kalbas – moldavų (užrašytą kirilica), rusų ir ukrainiečių.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos kultūra.

Moldovos kultūra yra glaudžiai susijusi su Rumunijos kultūrinėmis tradicijomis ir istorija, todėl joje galima rasti bizantiško paveldo, turkų ir slavų kultūros elementų.

Pirmosios knygos (religiniai tekstai) atsirado XVII a. viduryje. Įžymūs kultūros veikėjai – princas ir mokslininkas Dimitrie Cantemir (1673–1723 m.), istorikas ir filologas Bogdan P. Hasdeu (1836–1907 m.), rašytojas Ion Creangă (1837–1889 m.).

Muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Mioriţa – pastoralinė baladė (piemenų daina), vienas svarbiausių rumuniško ir moldaviško folkloro elementų.

Tarybiniais laikais moldaviška folklorinė muzika buvo plėtojama, bet buvo stengiamasi nepabrėžti moldavų ir rumunų panašumų.

Kahulo (Cahul) mieste vyksta muzikiniai festivaliai Draugų veidai (The Faces of Friends).

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos sportas.

Nacionalinis Moldovos sportas yra imtynių rūšis tranta. Pati populiariausia sporto šaka – futbolas.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Moldavija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Moldavija