Sausio įvykiai (1991 m.)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sausio įvykiai (1991 m.)
Priklauso: Šaltasis karas, Dainuojanti revoliucija

LKKSS VAS narys[1] Algimantas Remeika[2] (g. 1940) prie sovietinio T-72[3]
Data 1991 m. sausio 13 d.
Vieta Vilnius
Rezultatas Strateginė Lietuvos pergalė.
Apsaugoti Seimo rūmai, bet prarasta kelių obj. kontrolė (pagr. žiniasklaidos)
Konflikto šalys
Lietuva Lietuvos komunistai
TSRS vėliava TSRS
Vadovai ir kariniai vadai
Lietuva Vytautas Landsbergis
Lietuva Albertas Šimėnas
Lietuva Gediminas Vagnorius
Tarybų Sąjunga Michailas Gorbačiovas
Mykolas Burokevičius
Pajėgos
Lietuviai Sovietų kariškiai:
Pskovo VDV 76-oji divizija
Vidaus pulkai
KGB Alfa būrys
Nuostoliai
Žuvo: 14
Sužeisti: 702 (52-iems šautinės žaizdos)
Žuvo: 1 (nuo savų rikošeto)

Sausio įvykiai – 1991 m. sausio įvykiai, siekę įvykdyti Lietuvos valstybinį perversmą ir atkurti šalyje sovietinę valdžią. Tam pasitelkta sovietinė armija, VRM pulkai ir KGB.

Sausio įvykiuose dalyvavo daug Lietuvos gyventojų. Jie sužlugdė valstybės perversmą, apgynė savo pačių teisėtai išsirinktą valdžią ir šalies nepriklausomybę.

Santrauka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos komunistai (LKP) siekdami Lietuvoje perversmo sudarė vad. „nacionalinio gelbėjimo komitetą“ (NGK). Jo vadovybę sudarė:

NGK tikėjosi didelės paramos iš Lietuvos žmonių, nepatenkintų blogėjančia jų ekonomine padėtimi, rusakalbių gyventojų ir kariškių, kurių teisės buvo apribotos kai kuriais Lietuvos įstatymais. Tam Lietuvos komunistai pasitelkė propagandą. Dirbtinai kurtas nepalankumas, priešiškumas tarp gyventojų ir sovietinės armijos.

Valstybės perversmo bandymas pareikalavo taikių gyventojų aukų (14 žmonių žuvo, 702 sužeisti), padarė didelių materialinių nuostolių. Taikūs gyventojai ir valstybinių įstaigų gynėjai ginklų nenaudojo, šaudė vien sovietai, o nukentėjo tik taikūs gyventojai. Žuvęs KGB leitenantas Viktoras Šackichas[4][5] – atsitiktinė saviškių auka (vad. draugiška ugnis[6]), miręs sovietams jam nesuteikus pirmosios pagalbos.

Įvykių chronologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausio 1-10 d.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komunistinės istorijos instituto pastatas
LKP CK rūmai (dabar LRV kompleksas)
  • Sausio 5 d. – SSRS vyriausybė paskelbė, kad nuo vasario 1 d. didžiuosiuose SSRS miestuose drauge su milicija patruliuos ir SSRS vidaus kariuomenė.
AT-AS pirmininkas V. Landsbergis (1990)
AT-AS rūmai (dabar LRS pastatai)
AT-AS rūmų barikadų likučiai (2005)
  • Sausio 8 d. – organizacija „Jedinstvo“ ir Lietuvos komunistai, pasinaudodami kainų padidinimu, prie AT-AS rūmų surengė protesto mitingą. Jo dalyviai bandė įsiveržti į AT–AS pastatus. V. Landsbergis per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją pakvietė Lietuvos žmones ateiti prie AT–AS pastatų paremti savo valdžios.
    • 10:23 100 deputatų balsavo už kainų padidinimo atšaukimą.
    • 16:35 į Vilnių atvyko virš 100 karinių mašinų ir šarvuočių kolona. Vakare atsistatydina premjerė Kazimiera Prunskienė.
    • 16:45 AT–AS patvirtino pirmosios atkurtos LR Vyriausybės atsistatydinimą. Centro frakcija pasiūlė savo kandidatą į premjerus – Romualdą Ozolą, bet ši kandidatūra Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui buvo nepriimtina, nes R. Ozolas kėlė papildomų sąlygų („Lietuvos aidas“ vėliau rašė, kad viena iš tų sąlygų buvo – Vyriausybės vadovo teisė paleisti Aukščiausiąją Tarybą). Premjeru išrinktas Albertas Šimėnas. SSRS Oro desanto pajėgų (VDV) vadas Pavelas Gračiovas pareiškia, kad VDV neturi dalyvauti Pabaltijo politiniuose procesuose. Po šio pareiškimo nedelsiant atšauktas į Maskvą. Į Šiaulių oro uostą per dieną nusileido per 30 SSRS karinių lėktuvų su desantininkais.
  • Sausio 9 d. – nuo ryto virš Vilniaus skraidė sovietų kariniai sraigtasparniai. Jie mėtė skrajutes, kuriuose rašyta, neva Lietuvos Parlamentas ir Vyriausybė veda respublikos gyventojus į pražūtį.
    • ~14:00 Vilniaus oro uoste nusileido pirmasis sovietų armijos lėktuvas Il-76. Atgabeno 50 Pskovo divizijos desantininkų ir grupę sovietų karininkų. Vėliau atskrido KGB Alfa būrys.
    • ~16:00 Prie AT-AS pradėjo rinktis jedinstveninkai, sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai. Minia reikalavo įvesti SSRS prezidento (M. Gorbačiovo) valdymą. Kitoje aikštės pusėje V. Landsbergio kvietimu susirinkę tūkstančiai žmonių skandavo „Lietuva“, „Landsbergis“ ir dainavo lietuviškas dainas. Palaikydamas teisėtą Lietuvos valdžią, į žmones per radiją kreipėsi stačiatikių arkivyskupas Chrizostomas. Po pietų radijo diktorė pakvietė vilniečius atvykti į Sudervės gatvę – prie Vilniaus televizijos bokšto pastato, apsupto šarvuočių.
    • 17:30 radijas vėl prašė vilniečių pagalbos – kvietė skubiai rinktis prie Radijo ir televizijos komiteto pastatų (S. Konarskio g.)
    • 18:40 V. Landsbergis pranešė, kad nors sovietų kariai pasitraukė iš AT–AS prieigų ir nuo TV bokšto, bet pavojus nepraėjo. Naktį sovietų šarvuočiai blokavo Vilniaus tiltus.
Šiaurės miestelio kareivinės (2015)
  • Sausio 10 d. – M. Gorbačiovas kreipėsi į Lietuvos AT–AS. Ultimatyviai reikalavo nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą, atšaukti visus anksčiau priimtus „nekonstitucinius“ aktus. Vilniaus Šiaurės kariniame miestelyje įrengtas kosminio ryšio su Maskva punktas.

Sausio 11-13 d.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sausio 12 d.
    • 00:30 sovietų kariškiai, panaudodami karinę techniką ir ginklus, užgrobė LR VRM Atskirojo ypatingosios paskirties milicijos būrio bazę Valakupiuose. ~30 Lietuvos milicininkų perėjo į okupantų pusę.
    • 04:30 sovietai bandė užimti Policijos akademijos pastatą Baltupiuose (Vilnius).
      AT-AS naktiniame posėdyje V. Landsbergis pranešė, kad jau 3 k. nesėkmingai bandė susisiekti su M. Gorbačiovu. Vadovauti kariuomenės veiksmams į Vilnių atvyko SSRS gynybos ministro pav. gen. plk. V. Ačialovas.
    • 11:20 ginkluoti sovietų kareiviai užpuolė pasienio postą ties Varėna kelyje Pariečė-Druskininkai. Iš Kaliningrado į Vilnių permesta ~400 sovietų kareivių. AT priimė nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“, sudaryta laikinoji gynybos vadovybė. Užėmus Spaudos rūmus ir taip suvaržius spaudą, pradėtas leisti bendras laikraštis „Laisva Lietuva“ lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.
    • ~13:00 atvyko Leningrado m. tarybos delegacija.
Tarpmiestinės telefonų stoties pastatas (Savanorių pr. × Žemaitės g. kampas)
Iki 2010 m. TEO LT būstinė
    • ~14:00. Tvirtovės al. (Kaunas), pažeidęs KET, karinis sunkvežimis susidūrė su lengvuoju automobiliu. Vienas žmogus žuvo, 3 – sunkiai sužeisti.
      Vilniečiai vežė maistą keleiviams dėl streiko sustojusiuose traukiniuose. N. Vilnios gel. stotyje įstrigo traukinys su vaikais iš Černobylio.
      Lietuvos žmonės budėjo prie AT, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto ir Tarpmiestinės telefonų stoties.
    • ~22:00 karinės technikos kolona iš Šiaurės miestelio Žirmūnų gatve pajudėjo miesto centro link. Kaune desantininkai gaudė jaunuolius į sovietinę armiją. LKP (SSKP) miesto komitete CK darbuotojas atsargos pulkininkas V. Šurupovas sukviestiems „darbininkų draugovių“ atstovams davė nurodymus pasiruošti svarbiems įvykiams.
    • ~23:00. Vadinamasis „nacionalinio gelbėjimo komitetas“, kreipėsi į AT-AS ir Lietuvos gyventojus. Pareiškė, kad „mūsų pareiga – paimti į savo rankas visą valdžią Lietuvoje, kad būtų išvengta ekonominio kracho ir brolžudiško karo“.
Įtvirtinimai AT-AS rūmuose
  • Sausio 13 d.
    • ~00:00Šiaurės miestelio kareivinių link Karoliniškių pajudėjo tankai, šarvuočiai, dengti sunkvežimiai. Viename iš jų – KGB Alfa būrys.
    • 01:25 važiuojantys TV bokšto link tankai Karoliniškėse (ties „Kometos“ parduotuve) šaudė tuščiais šoviniais.
    • 01:50 tankai pradėjo supti TV bokštą. Prieš juos einantys automatininkai koviniais šoviniais šaudo į žemę, vėliau - į bokštą apstojusius žmones. Tankai ir desantininkai siautėja apie 2 val.
    • ~02:00 Šarvuočiai ir tankai apsupa Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Šaudo į pastatą ir budinčius žmones, užima Komiteto rūmus ir studijas. Kariškiai trukdo paimti žuvusiųjų lavonus ir sužeistuosius.
      Užėmus TV bokštą, vienas Lietuvos komunistų vadų J. Jermalavičius iš karinės mašinos per garsiakalbį skelbia „Broliai lietuviai, nacionalistų ir separatistų vyriausybė, kuri priešpastatė save liaudžiai, nuversta. Eikite pas savo tėvus, vaikus…“. Per TV bokšto šturmą žuvo 13 civilių gyventojų, >500 sužeista. Šturmuojant Radijo ir televizijos komiteto pastatą rikošetu kulka į nugarą savųjų nušautas sovietų desantininkas V. Šackichas. Užgrobusi radijo ir televizijos pastatus tankų kolona važiuoja prie AT-AS. Čia susirinkę ~20 tūkst. parlamento gynėjų, kurie gieda „Marija, Marija“ ir meldžiasi, dainuoja. Sovietai pulti nesiryžta.
    • ~02:00 nutraukus [Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, pradeda veikti Lietuvos televizijos Kauno redakcija ir nedidelio galingumo siųstuvai Kaune, Sitkūnuose ir Juragiuose. Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupę desantininkai pareikalauja nutraukti laidas.
    • 02:22 deputatams ir esantiesiems AT-AS rūmuose dalytos dujokaukės.
    • 03:20 AT-AS susirinko 60 deputatų.
    • 03:26 kun. Robertas Grigas kreipiasi į esančiuosius AT-AS rūmuose. Suteikia visuotinį nuodėmių atleidimą, kviečia atlikti išpažintį.
    • 03:46 Danijos TV korespondentas pranešė, kad visą valdžią paėmęs kažkoks „nacionalinio gelbėjimo komitetas“.
    • 04:12 V. Landsbergis prašė deputačių moterų eiti namo. Jos atsisakė.
    • 04:15 Vyriausybės informacijos tarnyba pranešė, kad Vyriausybė nenutraukia savo veiklos ir aktyvios sovietų kariuomenės okupacijos sąlygomis. Visos Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijos, savivaldybės ir gyventojai privalo vykdyti tik šios Vyriausybės nurodymus. Kiekviena kita valdžia Lietuvoje yra neteisėta ir jos nurodymai Lietuvos žmonėms yra neprivalomi. AT-AS sausio 13, 14 ir 15 d. paskelbia gedulo dienomis. AT atleidžia iš ministro pirmininko pareigų A. Šimėną, kaip nežinia kur esantį ir negalintį eiti pareigų. Ministru pirmininku paskiriamas Gediminas Vagnorius, jo pavaduotoju – Zigmas Vaišvila. AT-AS kreipiasi į visus SSRS žmones, primindama, kad Lietuvos tragedija yra ir jų tragedija, bei ragindama padėti agresiją stabdyti; į pasaulio vyriausybes, aiškindama SSRS pradėjus nepaskelbtą karą prieš Lietuvą, prašydama pripažinti, kad Sovietų Sąjunga užpuolė kitą suverenią valstybę. LR AT priima nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės sudarymo“.
    • 05:20 Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas kreipiasi į medicinos ir gailestingumo organizacijas pagalbos chirurginiais instrumentais ir vaistais.
    • 05:35 LR atstovybei Maskvoje AT-AS suteiktas pasiuntinybės statusas, o Vyriausybės atstovui Egidijui Bičkauskui pasiuntinio rangas. Priimtas nutarimas: jei teisėtai išrinkta LR valdžia negalės veikti, LR užsienio reikalų ministrui A. Saudargui pavedama suformuoti vyriausybę emigracijoje.
    • 05:45 pranešta, kad dėl įvykių Lietuvoje Norvegijos vyriausybė kreipėsi į JTO.
      Lenkijos vyriausybė išreiškė solidarumą su laisvos Lietuvos žmonėmis, pasmerkė sovietų karių veiksmus.
    • 10:35 pro AT-AS požeminiu tuneliu pravažiuoja 30 šarvuočių ir 7 tankai.
    • 10:40 Vilniaus oro uoste nusileidžia lėktuvas su SSRS AT Tautybių Tarybos sprendimu atsiųsta delegacija.
    • ~11:00 važinėdami po Vilnių, du šarvuočiai per garsiakalbius pranešinėjo, kad nuo sausio 13 d. Vilniuje įvesta komendanto valanda (nuo 22:00 iki 06:30). Vilniaus kariniu komendantu įvardintas V. Uschopčikas. Prie AT-AS rūmų renkasi vis daugiau žmonių. Prie TV bokšto tvoros ir prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų, kitoje gatvės pusėje, žmonės neša gėles, dega žvakutes. Gatvėse sutraiškytos mašinos, stiklo šukės, kraujo pėdsakai. Vilniuje išleistas vienintelis laikraštis „Respublika“.
    • ~12:00 skamba visų Lietuvos bažnyčių varpai, aukojamos šv. Mišios už žuvusius.
    • 13:37 į AT-AS rūmus atvyko SSRS AT Tautybių Tarybos delegacija: B. Oleinikas, L. Ter Petrosianas, N. Dementėjus ir SSRS AT Žmogaus teisių ir viešumo komisijos pirmininkas V. Fotijevas. Svečiai susipažįsta su filmuota medžiaga, išklauso liudininkų parodymus. Vėliau jie lankosi Šiaurės miestelyje. „Nacionalinio gelbėjimo komitetas“ kreipėsi į M. Gorbačiovą ir SSRS AT pirmininką A. Lukjanovą, kuriame informavo apie situaciją Lietuvoje ir prašė skubiai įvesti Lietuvos teritorijoje prezidentinį valdymą.
    • ~19:00 gautas pranešimas, kad Rusijos Federacijos AT pirmininkas Borisas Jelcinas atvyksta į Pabaltijį.
    • ~20:00 gautas pranešimas, kad Kijeve įvyko Lietuvos nepriklausomybę remiantis mitingas. Dalyvavo ~25 tūkst. žmonių.
    • 20:10 pranešta apie Rygoje vykusį mitingą Lietuvai remti. Dalyvavo keli šimtai tūkst. žmonių.[8] Pradedami rengti apsaugos įtvirtinimai aplink AT-AS rūmus, budinčių žmonių daugėja.
    • 21:15 V. Landsbergis praneša, kad susitarė su kariškiais. Jie pažadėjo, jog ateinančią naktį nebus jokių karinių veiksmų.

Tolimesni įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausio 13-osios aukų laidojimo ceremonija
  • Sausio 14 d. – V.Landsbergis telefonu kalbėjosi su M. Gorbačiovu. Pareiškė protestą dėl sovietų armijos veiksmų Lietuvoje. M. Gorbačiovas pažada įsakyti, kad į desantininkų užgrobtus objektus būtų įleistas sveikatos apsaugos ministras J. Olekas apžiūrėti, ar ten nėra sužeistųjų ir lavonų. Į V.Landsbergio prašymą surengti konstruktyvų susitikimą, M. Gorbačiovas atsako, kad tokius įgaliojimus turi atvykusi delegacija.
    Vilniuje iš pat ryto pradeda veikti kolaborantų radijo stotis. Mokslų akademijos salėje, vykstant SSRS AT Tautybių Tarybos delegacijos susitikimui su Lietuvos rašytojais ir kitų kūrybinių sąjungų nariais, pranešama, kad Vilniuje desantininkai įsiveržė į vietinio radijo ryšių stotį: išvaryti darbuotojai, sumušti užsienio žurnalistai, filmavę užėmimą. Vilniaus radijo taškas nustojo veikęs, Kauno radijas tebeveikia. Žuvusieji sausio 13 d. prie TV bokšto ir Radijo ir televizijos komiteto pastato pašarvojami Vilniaus sporto rūmuose.
Prezentacijos solidarumą su Lietuva Lenkijoje. Užrašai: Mes reikalaujame, oficialus pripažinimas, Lietuva nepriklausomybę.; Vroclavas, 1991-01-15
  • Sausio 15 d. – naktį kariniai patruliai stabdo mašinas, tikrina dokumentus. Dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų vyksta į Sporto rūmus, kur pašarvotos kruvinosios nakties aukos. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje pašarvojamas sausio 13 d. prie TV bokšto žuvęs Titas Masiulis. Per dvi dienas AT-AS pasiekia daugiau kaip 10 tūkstančių telegramų, kuriose remiamas teisėtai išrinktas Parlamentas ir Vyriausybė. AT-AS Lietuvos gedulą pratęsia dar tris dienas. AT-AS nutaria atkurti Lietuvos Respublikos Vyčio Kryžiaus ordiną. Tos pačios dienos AT-AS Prezidiumo nutarimu pirmieji apdovanojami 13 žuvusių, kurie gynė Lietuvos radijo ir televizijos pastatus. AT-AS nutaria sudaryti valstybinę komisiją kariškių nusikaltimams tirti. AT-AS Prezidiumo nutarimu patvirtinama LR Gynybos fondo komisija.
    Vėl pradeda eiti visi laikraščiai, kurių redakcijos ir spaustuvė buvo užgrobtos.
  • Sausio 16 d. – Lietuva atsisveikina su sovietinės armijos agresijos aukomis. Vilniaus arkikatedroje aukojamos šv. Mišios. Dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių Sausio 13-osios aukas palydi į Antakalnio kapines. Per karinę radijo stotį „Litva Sovetskaja“ laikraščio redaktorius, vienas iš „Jedinstvos“ organizatorių A. Gelbachas skelbia pilietinį karą. Aplink AT-AS toliau auga įtvirtinimai, kasami prieštankiniai grioviai. AT-AS kreipiasi į JTO prašydama apginti Lietuvoje demokratiškai išrinktą valdžią ir atsiųsti JTO komisiją. Iš AT-AS rūmų atgaivina laidas nepriklausomos Lietuvos televizija. Šiauliuose pradedama nepriklausomos televizijos laidų transliacija. Lietuvos televizijos ir radijo kūrybiniai darbuotojai bei techninis personalas atsisako bendradarbiauti su kariškių paskirtais administratoriais. Iš kariškių nusiaubtų Lietuvos RTV rūmų savo laidas pradeda transliuoti kolaborantų televizija (visuomenės praminta „Kaspervizija“, vad. Edmundas Kasperavičius). Televizijos „Panoramos“ laidoje, pasivadinęs „nacionalinio gelbėjimo komiteto“ ryšininku, J. Jermalavičius pareiškia: „Kareiviai lyg ir vykdė SSRS Prezidento įsaką dėl grupuočių nuginklavimo“.
  • Sausio 17 d. – naktį SSRS kariškių patruliavimas Vilniuje suintensyvėja. Formalus pretekstas – po miestą važinėja banditai, todėl konfiskuojami pinigai ir ginklai. Vilniuje sovietų kariškiai pagrobia 11 jaunuolių. Pretekstas – gaudomi pabėgėliai iš SSRS kariuomenės. AT-AS priima LR savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą. SSRS ir LKP (SSKP) atstovų spaudos konferencijoje dalyvavęs SSRS gynybos ministerijos atstovas generolas majoras J. Naumanas paskelbia, kad pranešimai apie žuvusius civilius gyventojus yra „grynas melas ir provokacija“, o kareiviai neturėjo kovinių šovinių. JAV ir sąjungininkai raketomis ir iš lėktuvų atakuoja taikinius Irake ir okupuotame Kuveite. Prasideda Persijos įlankos karas.
  • Sausio 20 d. – įvyksta Islandijos užsienio reikalų ministro J. B. Hannibalssono ir jį lydinčių dviejų asistentų, lankančių Baltijos šalis, susitikimas su V. Landsbergiu. Per spaudos konferenciją svečias patvirtina, kad Islandijos vyriausybė visą laiką ir be jokių išlygų pripažino Baltijos kraštų nepriklausomybę: „mano Vyriausybė rimtai svarsto galimybę užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva“.
  • Sausio 21 d. – Pskovo desantininkų divizijos kariškiai paliko Lietuvą.
  • Sausio 23 d. – ~:13:00 Vilniuje sovietų kaukėti desantininkai užgrobia įmonės „Spauda“ popieriaus sandėlį, esantį Kirtimų g.
  • Sausio 24 d. – vakare sovietų kariai apšaudo privačius automobilius, vieną automobilį kartu su keleiviais pagrobė. Naktį Vilniuje ginkluoti patruliai stabdo automobilius, šaudo iš automatų ir kulkosvaidžių, troleibusuose krečia keleivius.
  • Sausio 25 d. – naktį Vilniaus gatvėse sovietų kariškiai sustabdo ir sumuša ne vieną praeivį. Stabdomos ir greitosios medicinos pagalbos mašinos, „patikrinti“ išvaromi ir medikai, ir vežami ligoniai.
  • Sausio 28 d. – AT-AS priima pareiškimą „Dėl agresijos prieš Lietuvą plėtimo ir karinės diktatūros grėsmės SSRS“. Jame dar kartą kreipiamasi į pasaulio tautų bendriją, į didžiąsias demokratines valstybes ir Jungtines Tautas, prašant ryžtingai užkirsti kelią ginkluotai prievartai ir diktatūrai.
  • Sausio 29 d. – po vidurnakčio sovietų kariai kelyje Vilnius-Kaunas apšaudo lengvąjį automobilį. Šautine žaizda į galvą sunkiai sužeistas Vilniaus technikos universiteto studentas Jonas Tautkus kitą dieną ligoninėje mirė. Užregistruota 580 žmonių, nukentėjusių nuo sovietų armijos veiksmų sausio įvykių metu.
Aukų pagerbimo ceremonija
  • Sausio 30 d. – nuo sovietų karių, patruliuojančių Lietuvos miestų gatvėse, pastarosiomis dienomis nukentėjo dar 12 žmonių. Vilniaus rajone patruliai stabdo ir krečia greitosios pagalbos automobilius.
  • Sausio 31 d. – iš Maskvos grįžta AT-AS pirmininko pavaduotojo Česlovo Stankevičiaus vadovaujama derybų delegacija. Ji derino Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos politinės sutarties tekstą. Jis iš esmės suderintas, parafuoti visi jo straipsniai. LR VRM iš likusių Lietuvai ištikimų Vilniaus OMON’o būrio pareigūnų įkuria spec. paskirties būrį „ARAS“.

Atsakomybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1991 m. sausio 13 d. įvykių pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tuomet galiojusio Baudžiamojo kodekso straipsnius – kenkimą, viešą raginimą pažeisti LR suverenitetą, antivalstybinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jų veikloje, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir kt.[9]

1996 m. birželio 19 d. 48 kaltinamųjų baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 1996 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos teismas atskyrė ir grąžino ikiteisminį tyrimą prokuratūrai 42 asmenų atžvilgiu, kadangi jie buvo pasislėpę. 1999 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismas 6 asmenims (Mykolas Burokevičius, Juozas Jermalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislovas Mickevičius, ir Jaroslavas Prokopavičius) skyrė bausmes.

Nuo 1992 m. Generalinė prokuratūra siuntė dokumentus į Baltarusiją. Juos, dėl sausio įvykių, reikštas susidomėjimas gen. mjr. Vladimiru Uschopčiku ir redaktore Stanislava Juoniene.

2016 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teisme pradėtas bylos nagrinėjimas. Baudžiamojon atsakomybėn patraukti 65 asmenys apkaltinti dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.[10]

Tarp kitų asmenų, byloje kaltinimai pareikšti buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui.    

Tenkindamas Apolinaro Juozo Povilaičio sūnaus, nukentėjusiojo Roberto Povilaičio prašymą, teismas nusprendė apklausti kaip liudytoją buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. M. Gorbačiovo, galimai žinančio bylos aplinkybes, pavardę ne kartą nurodė liudytojai.[11]    

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuva, 1991.01.13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai / Spaudos departamentas. – Vilnius, 1991, p. 15-22.
  • 1991 metų sausio mėnesio ir vėlesnių įvykių kronika. – Vilnius, 2002, p. 11-78.
  • Baltijos kraštų kelias į nepriklausomybę: įvykių kronika.- T.2 (sud. Vytautas Skuodis). – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. – Vilnius, 1997, p. 290–393.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]